Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 12d. 19:19

Dešrainių verslą pradėję K.Rimgaila ir P.Bartašius: „Įgyvendinome savo svajonę“

Dešrainis24
Luko Balandžio / 15min nuotr. / „Dešrainis24“

Kristijonui Rimgailai ir Pauliui Bartašiui priklauso dešrainių baras „Dešrainis24“. Vaikinai tikina, kad taip įgyvendino savo seną svajonę – supažindinti lietuvius su dešrainių kultūra ir imtis nuosavo verslo. Nuo pirmo dešrainių vežimėlio iki baro miesto centrinėje dalyje išsiplėtę jaunieji verslininkai teigia neįsivaizdavę, kaip sudėtinga bus gauti visus leidimus ir kokia biurokratinė našta užguls jų pečius.

Pasak verslininkų, dabar jie suprato, kodėl skirtingai nei Berlyne ar Londone, Vilniaus Gedimino prospekte ar kitoje centrinėje gatvėje dešrainio iš vežimėlio nenusipirksi.

Supratau, kad be degalinių Lietuvoje tokių vietų nėra, nors užsienyje pilna dešraininių ir juose pateikiami dešrainiai kur kas sudėtingesni, nei bandelėje įdėta ir pomidorų padažu užpilta dešrelė.

– Kristijonai, ką jūs veikiate gyvenime?

– Esu marketingo specialistas. Dirbu turizmo sektoriuje.

– O dešrainiai?

– Dešrainiai tapo mūsų hobiu. Tai – mūsų projektas, kurį mes auginame kaip savo vaiką.

– Kaip gimė mintis imtis šio verslo?

– Tiesiog vieną vasaros dieną nusprendžiau susirasti vietą Vilniuje, kurioje galėčiau suvalgyti skanų dešrainį. Supratau, kad be degalinių tokių vietų nėra, nors užsienyje pilna dešraininių ir juose pateikiami dešrainiai kur kas sudėtingesni nei bandelėje įdėta ir pomidorų padažu užpilta dešrelė.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Dešrainis24
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Dešrainis24

Kilo mintis tai pasiūlyti Lietuvoje. Ėmiau domėtis, kaip veikia šis verslas. Pinigų atidaryti tinklą ar pradėti didelį verslą tikrai nebuvo.

Norint važinėti po renginius reikėjo vežimėlio. Azijoje susiradome tokios įrangos gamintoją.

Tuo metu susitikome su Pauliumi. Mus supažindino mano žmona, kuri kartu su Pauliumi dirbo. Nusprendėme, kad atėjo laikas teorinius planus paversti praktika.

Sugalvojome, kad geriausias būdas patikrinti šią verslo idėją yra važinėti po festivalius ir kitus renginius.

Norint važinėti po renginius reikėjo vežimėlio. Azijoje susiradome tokios įrangos gamintoją. Vežimėlį darėme ne pagal šabloną, o pagal individualų užsakymą. Mūsų dešrainius pagaminti nėra paprasta, todėl ir vežimėlis turėjo turėti papildomų funkcijų.

TAIP PAT SKAITYKITE: 29-erių dviejų gamyklų savininkas Tomas Šamrovas: „Studijuoti dieniniame skyriuje man neužteko balų“

Vežimėlis mums buvo atplukdytas laivu. Jis buvo labai išskirtinės išvaizdos. Taip pasiruošus su festivalių organizatoriais kalbėtis buvo paprasčiau.

– Kas buvo sudėtingiausia pradedant?

Maitinimo versle neturėjome jokios patirties ir mūsų pažintys buvo menkos. Reikėjo daug atkaklumo ir žinojimo, ko siekiame.

– Lietuvoje labai sudėtingas biurokratinis mechanizmas. Mes buvome užsispyrę ir gavome visus leidimus.

Patekti į festivalius yra tikrai sunku. Maitinimo versle neturėjome jokios patirties ir mūsų pažintys buvo menkos. Reikėjo daug atkaklumo ir žinojimo, ko siekiame. Nesiūlėme tokių pačių produktų, kuriuos jau siūlo kiti verslininkai. Jie jau sėkmingai dirba, turi patirties ir visada yra pranašesni prieš naujokus.

– Pauliau, kuo užsiimate jūs?

– Baigiau fiziką, vėliau teisės išlyginamąsias studijas, o šiuo metu dirbu reklamos srityje radijuje.

– Kaip jūs prisimenate verslo pradžią?

Nuo pirmosios savo darbo dienos baigęs studijas žinojau, kad ateityje turėsiu verslą. Esu iš tų žmonių, kuriems nepatinka vadovai.

– Nuo pirmosios savo darbo dienos baigęs studijas žinojau, kad ateityje turėsiu verslą. Esu iš tų žmonių, kuriems nepatinka vadovai. Aš noriu vadovauti sau pačiam. Kai dirbi sau, tai ir nuopelnai, ir priekaištai adresuojami sau.

Yra žmonės teoretikai ir yra žmonės praktikai. Mes viską bandome ir darome dabar. Mes nesėdime ir prie alaus bokalo nesigiriam, kokią puikią verslo idėją turim. Mes veikiam, kad ji taptų realybe.

Pradėdami net neplanavome turėti darbuotojų. Viską darėme patys. Įkūrėme mažąją bendriją. Įregistravome savo pavadinimą. Daug kam kilo klausimas, kodėl „Dešrainis24“? Tai mūsų dešrainiuose naudojamų dešrelių ilgis milimetrais. Beje, šis skaičius mus lydi iki šiol. Esame įsikūrę 24 name Rinktinės gatvėje.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Dešrainis24
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Dešrainis24

Pamenu, kai įsigijome dešrainių vežimėlį, atėjo kritinis laikas, kuris daugelį potencialių verslininkų sustabdo – reikėjo gauti Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Tai didžiulės popierių krūvos tvarkymas. Reikia parašyti projektą, aprašyti receptūrą, vyksta nuolatinės konsultacijos su specialistais.

Reikėjo gauti leidimą vežimėliui, kad jis iš viso tinkamas maistui gaminti. Važiavom ir vežimėlį rodėme specialistams.

– Ar nebuvo baimės, kad nepavyks ir teks pasiduoti?

Labai daug žmonių mus bando atkalbėti, bet mes turime savo nuomonę. Dauguma žmonių daugiau kalba negu daro.

– Labai daug žmonių mus bando atkalbėti, bet mes turime savo nuomonę. Dauguma žmonių daugiau kalba negu daro.

Žmonės savo idėjų neįgyvendina, nes atsimuša į begalę kliūčių bandydami pradėti. Iš karto kyla leidimų ir didžiulės biurokratijos problema. Kitas išbandymas – finansai. Dažniausiai reikia pradinio kapitalo.

Be to, Lietuvoje yra gajus neigiamas požiūris į verslininką. Jei jau tu verslininkas, tai vagis. Taip pat pavydas. Jeigu tu verslininkas, tai turi daug pinigų, nors mes į savo verslą esame sudėję visas santaupas ir laiką. Kritikuoti visada yra daug paprasčiau, negu imtis kažką daryti.

– Kaip jūs gavote pradinį kapitalą?

– Laikėmės nuostatos, kad jei yra galimybė, iš banko kredito geriau neimti. Investavome savo pinigus. Ne viską reikėjo mokėti iš karto, o ir dviems taupyti yra paprasčiau.

– Ar pamenate savo pirmąją prekybos dieną?

Buvo toks ramus renginukas Anykščiuose – „Velnio akmuo“. Mūsų vežimėlis turėjo atvykti liepos 1 d., o festivalis prasidėjo liepos 7 d. Vežimėlis laiku neatvyko. Teko važiuoti su lauko virtuve ir palapine.

– Buvo toks ramus renginukas Anykščiuose – „Velnio akmuo“. Mūsų vežimėlis turėjo atvykti liepos 1 d., o festivalis prasidėjo liepos 7 d. Vežimėlis laiku neatvyko. Teko važiuoti su lauko virtuve ir palapine.

Pagrindinis festivalio maisto tiekėjas pirmą dieną neatvyko iš viso, todėl mes buvome vieninteliai normalūs maisto tiekėjai. Žmonės į mus žiūrėjo gan kreivai ir dešrainius ragavo atsargiai, tačiau greitai nusidriekė eilės.

Darbas vyko iki 3 val. nakties. Kitą dieną atvyko pagrindinis festivalio maisto tiekėjas, tačiau žmonių netrūko ir mums.

Martyno Siruso nuotr./Festivalis „Velnio akmuo“
Martyno Siruso nuotr./Festivalis „Velnio akmuo“

Pats didžiausias malonumas yra, kai tavo sukurtą produktą kažkas perka ir vertina. Veiklos pradžioje nereikia galvoti apie didelius pelnus. Pagyrimas, didėjantis klientų skaičius yra pagrindinis stimulas.

– Kur jūs imate dešrainių receptus?

Taip, galima padaryti dešrainį už eurą, tačiau pasiimkite tokį dešrainį ir ateikite pas mus. Palyginti bus labai paprasta.

– Daugelis mūsų receptų yra gimę JAV. Dviračio iš naujo neišradinėjome. Nors tai ir užsienyje populiariausi dešrainiai, Lietuvos rinkai juos adaptuoti nėra paprasta.

Dešrainį galima padaryti labai pigų. Galima naudoti prastus ingredientus, bet galima padaryti ir gerai. Būtent tai padaryti mes ir stengiamės. Taip, galima padaryti dešrainį už eurą, tačiau pasiimkite tokį dešrainį ir ateikite pas mus. Palyginti bus labai paprasta.

– Ar Lietuvoje yra pirkėjų, kurie ieškotų gurmaniškų dešrainių? Gal šis maistas vis dar asocijuojasi su pigia ir greita užkanda?

– Turime klientų ratą, kurie pas mus valgyti atvyksta iš kito miesto galo. Jiems patinka dešrainiai, jie laukia naujienų, jiems tiesiog tai įdomu. Kitiems žmonėms mes patys pasiūlom paragauti ir nemaža dalis jų nustemba, koks tai skanus maistas. Kitą kartą jie užsisako neraginami.

– Vakaruose dešrainiai dažnai valgomi lauke, o Lietuvoje tai daugiausiai degalinių maistas, kuris valgomas automobiliuose. Kodėl gerų dešrainių negalime įsigyti, pavyzdžiui, Gedimino prospekte?

Galvojome, kad su vežimėliu galėsime stovėti Gedimino prospekte ar pievoje prie Neries, tačiau tai buvo naivu. Ir tai net ne higienos normų klausimas, o savivaldybės pozicija. Nuėjus leidimo mums iš karto buvo pasakyta, kad prekiauti Gedimino prospekte net neprašytume.

– Lauko prekyba yra pelninga, tačiau Lietuvoje šioje nišoje darosi gana ankšta. Yra daug norinčių prekiauti Vilniaus mieste, bet prekybininkų, kuriems suteikiami leidimai, yra nedaug. JAV galima pamatyti, kaip dešrainiais prekiaujama tiesiog gatvėse. Lietuvoje tai neleidžiama.

Prieš pradėdami mes irgi galvojome, kad su vežimėliu galėsime stovėti Gedimino prospekte ar pievoje prie Neries, tačiau tai buvo naivu. Ir tai net ne higienos normų klausimas, o savivaldybės pozicija. Nuėjus leidimo mums iš karto buvo pasakyta, kad prekiauti Gedimino prospekte net neprašytume.

Organizatorių archyvo nuotr./„Borjomi“ piknikas 2012-aisiais
Organizatorių archyvo nuotr./Neries krantas

Viskas turėtų būti daug paprasčiau. Kodėl taupantis laiką žmogus negalėtų eidamas gatve nusipirkti kokybiško dešrainio iš gražaus vežimėlio? Visuose Europos didmiesčiuose tai galima pamatyti, tik ne Vilniuje.

– Prieš kiek laiko pradėjote savo verslą ir kokias svarbiausias pamokas išmokote?

Du metai praėjo labai greitai. Mums patiems atrodo, kad  į priekį judame gana lėtai, bet aplinkiniai stebisi, kiek daug mums jau pavyko pasiekti.

– Verslą pradėjo 2013 m. lapkritį. Du metai praėjo labai greitai. Mums patiems atrodo, kad  į priekį judame gana lėtai, bet aplinkiniai stebisi, kiek daug mums jau pavyko pasiekti.

Dar nebuvo laiko, kad galėtume sustoti ir pažiūrėti atgal. Yra ir gerų dienų, ir blogų, bet aiškiai matome tikslą, link kurio judame.

Neįsivaizdavome, kad dėl paprasčiausių dalykų teks tvarkyti tiek dokumentų. Leidimo gyventi Australijoje prašyti būtų paprasčiau. Toks popierizmas gali labai greitai atmušti visus norus ir ambicijas.

Turbūt sunkiausia ir yra perskaityti visus reikalavimus, atsiskaitinėti 25 institucijoms, pildyti visus popierius. Finansai taip pat sudėtingas klausimas, tačiau pinigų visada galima atrasti ar pasiskolinti.

– Ar nekyla minčių mesti darbus ir užsiimti tik verslu?

– Taip, kol kas savęs verslininkais nevadiname, tačiau turime svajonę, kad ateityje paliksime darbus ir imsimės tik dešrainių verslo.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./ „Padovanok savo šypseną Europai“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./ „Padovanok savo šypseną Europai“

Vienas iš ES prioritetų teikiant finansinę pramą yra smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas. Numatyta parama verslumo, ypač sudarant palankesnes sąlygas pritaikyti naujas idėjas ekonominei veiklai, ir naujų įmonių steigimo skatinimui.

Tam 2014-2020 m. ES numatė skirti 532 mln. eurų. Lietuvos verslininkai turi puikias galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis.

„Aš galiu“ logotipai
„Aš galiu“ logotipai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką