Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 26d. 20:59

Didelio ir mažo verslininkų kova dėl įrangos tęsiasi penkerius metus: M.Plūko nesustabdo net didžiulės baudos

Verslininko Mindaugo Plūko ir Egidijaus Aleksiūno konfliktas dėl įrangos 15min tyrimas
15min montažas / Verslininko Mindaugo Plūko ir Egidijaus Aleksiūno konfliktas dėl įrangos

Egidijus ir Vaidota Aleksiūnai – daugiavaikė šeima, prieš penkmetį nusprendusi išplėsti savo verslą. Tam jie įsigijo bankrutuojančiai įmonei priklausiusią įrangą. Įsigijo, tačiau iki šiol negavo – pirkinį užvaldė žinomo Kauno verslininko Mindaugo Plūko bendrovė „Aksa“. Užvirė teismų maratonas, kurių eigoje M.Plūkui skirtos baudos, pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Nepasiduosiu šantažui“, – savo veiksmus 15min paaiškino M.Plūkas.

„Esame pavargę, išsekinti situacijos, į kurią patekome netikėtai, tam visai nepasiruošę. Esame daugiavaikė šeima (Vaidota ir Egidijus augina keturis vaikus – aut. past.), kaip įmanydami dirbame, kad galėtume išlaikyti savo šeimą ir valstybei sumokėti mokesčius. Nuolat ieškome naujų darbo galimybių, nesiskundžiame, nors būna tikrai sunku. Mylime Lietuvą, todėl visomis išgalėmis savo gyvenimą kuriame čia. Net blogiausiame sapne negalėjau susapnuoti, kad ateis ta diena, kai priėmę sprendimą savo gyvenimo santaupas skirti planuojamai veiklai, realiai būsime apiplėšti vidury baltos dienos.

Prieš penkerius metus įsigijome nedidelę dalį bankrutavusioje Visagino gelžbetonio gamykloje buvusių įrengimų (sieninių plokščių gamybos įrangą – aut. past.), tačiau juos pasisavino ir iki šiol eksploatuoja turtingo kauniečio Mindaugo Plūko valdoma įmonė AB „Aksa“. Šiandieną jaučiamės bejėgiai, nes neturime nei pinigų, nei įrengimų, kuriuos nusipirkome. Esame priversti savo nuosavybę ginti nesibaigiančiuose teismų maratonuose. M.Plūko veiksmai, švelniai tariant, yra nesąžiningi. Juk kalbame apie teismo sprendimų nevykdymą ir mūsų šeimos verslo žlugdymą. Kodėl tai vyksta? Gal tai siekis sužlugdyti galimus konkurentus, o gal – nebaudžiamumo jausmas, kurį peni augantys milijonai?“, – tokiais nusivylimo kupinais žodžiais savo istoriją 15min žurnalistei ėmė pasakoti pajūryje gyvenanti Vaidota Aleksiūnienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas

Liko be 800 tūkst. litų vertės įrangos

Moteris paaiškino, kad susitaupę pinigų, jie su Egidijumi (šeimos valdoma įmonė „Sprendimų medis“ – aut. past.) dar 2014 metų vasarą iš kitos įmonės – UAB „Vespilos“, už 800 tūkst. litų nusipirko bankrutuojančiai Visagino bendrovei „Energetinės statybos projektai“ anksčiau priklausiusią ir jos teritorijoje vis dar tebestovėjusią įrangą, skirtą gelžbetonio plokštėms gaminti. M.Plūko įmonė nusipirko likusią įrenginių dalį ir pastatus, po savo sparnu kartu „priglausdama“ ir nespėtą išmontuoti bei išsivežti Aleksiūnų naująjį pirkinį. Prasidėjo daugiau nei 5-erius metus besitęsiantis teismų maratonas.

„Mūsų byloje Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad įrangą „Aksa“ privalo grąžinti, tačiau ji ir toliau naudojama. Teismų nutartys mums palankios. Keista, vien teisininkams iš Vilniaus jis (M.Plūkas – aut. past.) išleido jau daugiau nei ta įranga kainuoja. Tai mažytės mūsų įmonės sužlugdymas. Norėjome reklaminį stendą prie miesto net iškelti: „Mindaugai, ar taip galima?“. Nebežinome, ko griebtis. Sužinojome, kam „Aksa“ tiekia mūsų įranga pagamintas plokštes ir tiems Skandinavijos partneriams parašėme laiškus, kad žinotų, kokia kilmė tų produktų, kuriuos jie perka.

Ir į Konkurencijos tarybą kreipėmės. Visa tai, bent jau mums, turėjo akivaizdžių konkurenciją ribojančių požymių. Rinkoje žaidėjų vos 3-4. „Aksa“ – vienas lyderių. Ir šis veiksmas – turto užvaldymas, iš esmės yra konkurencinio įrankio išmušimas iš rankų ir noras užimti tam tikras pozicijas rinkoje. Konkurencijos taryboje nieko nepešėme“, – tikino Vaidota.

Visą tą laiką M.Plūkas buvo atsiribojęs, apsistatęs, kaip įvardijo V.Aleksiūnienė, advokatais – nei ji, nei jos vyras nė karto jo nematė.

„Tokie procesai atima labai daug, tikrąja ta žodžio prasme, gyvenimo. Kad ir kaip stengiamės, nepavyksta atsiriboti ir pasekmės kyla. Vyras dėl skausmų širdies plote net atsidūrė ligoninėje (praėjusį gruodį – aut. past.)“, – kiek kainuoja ši kova, paaiškino Vaidota.

Neįleido į gamyklą

Praėjusio gruodžio pradžioje 15min žurnalistės kalbintas Egidijus Aleksiūnas atskleidė, kad su įsigyta įranga jis, iki tol organizuodavęs statybų techninę dokumentaciją, žadėjo pereiti į gamybos sritį – gaminti plokštes, kurias planavo eksportuoti į Skandinaviją. Tuo metu šalyje konkurentų, vykdžiusių tokio masto eksportą, pasak jo, nebuvo, o tokio tipo plokštės – itin paklausios Skandinavijoje statant namus. Egidijus netgi buvo susitaręs su viena Ariogalos gelžbetonio įmone dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo. Tos įmonės laisvose patalpose ir turėjo nugulti naujasis pirkinys.

„Žinojau, kad yra investuotojų, kurie nori ateiti ir nupirkti visą gamyklą (likusią bankrutuojančios „Energetinės statybos projektai“ įmonės dalį – aut. past.). Aš skubėjau organizuoti įsigytos įrangos išvežimą, tačiau „Aksa“, įsigijusi bankrutuojančią įmonę iš banko lizingo, nes dalis įrangos ir pastatų buvo įkeista jiems, staiga manęs nebeįleido į gamyklą – pasistatė savo apsaugą. Nei aš, nei „Vespila“ negalėjome patekti į vidų. Antstolis fiksavo, kad nebuvome įleisti. Gal 10 protokolų turiu, kur užfiksuota, kad jie dirba su mūsų įranga“, – situaciją nupasakojo E.Aleksiūnas.

„Sprendimų medis“ įrangą 2014 metų vasarą dviem sutartimis įsigijo iš „Vespilos“. Ši šią įrangą iš tuo metu jau bankrutuojančios bendrovės „Energetinės statybos projektai“ nusipirko dar 2010 metais ir, tikėtina, laukė galimybės įsigyti bankroto procese kitą dalį, tačiau tai pavyko padaryti „Aksai“. Sutartyse nurodyta, kad įranga „Sprendimų medžio“ nuosavybėn pereina nuo sutarčių sudarymo momento, o štai sumokėti teks per tam tikrą laikotarpį, skaičiuojamą nuo prekių pristatymo naujajam savininkui dienos. Išmontavimu ir pristatymu turėjo pasirūpinti pardavėjas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Egidijus Aleksiūnas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Egidijus Aleksiūnas

„Aišku, galima buvo susitarti. „Aksa“ sako: „Mums ta įranga ir reikalinga. Derėkimės dėl kainos“. Toks žingsnis buvo. Bandėme derėtis, kad paliekame įrangą jiems, o jie atsiskaito gaminiais... Bet vėliau per vieną darbuotoją pareiškė, kad įrangą atims. Iš karto kreipėmės į teismą. Procesas tebevyksta. Naudoja mano įrangą, kepa gaminius, sėkmingai veža į Skandinaviją. Jų („Aksos“ – aut. past.) pirkimo sutartyje tikrai nėra tų įrenginių. Klausėme, ar yra užpajamuota buhalterijoje, nes reikia nusidėvėjimą fiksuoti? Nėra. Negalėjo užpajamuoti to, ko „Aksa“ nenusipirko iš banko“, – reziumavo E.Aleksiūnas.

Byla stabdyta keletą kartų

Bylinėjasi su „Aksa“ paraleliai tiek „Sprendimų medis“, tiek „Vespila“ (dėl kitos jai priklausančios įrangos – vadinsime „Vespilos“ bylą Visagino byla). „Sprendimų medis“ savoje byloje (vadinsime ją Kauno byla) siekia ne tik išsireikalauti įrangą, bet ir prisiteisti pajamas, kurias „Aksa“ gavo naudodama svetimą turtą – apie milijoną eurų.

Pasak praėjusį gruodį su 15min žurnaliste kalbėjusio E.Aleksiūno advokato Mariaus Rindino, fakto, kad įranga naudojama, „Aksa“ neginčija. Jis trumpai apibūdino teisminį procesą.

„Jei daiktas ne tavo, kodėl tu jį naudoji? 2014 metais paduodame „Aksą“ į Kauno apygardos teismą – prašome išreikalauti tą įrangą, kuri – apynaujė. Tuomet „Aksa“ paleidžia bylą, kad neteisėtai buvo parduotas turtas. Pralaimi. Kol šią bylą nagrinėja, Kauno byla sustabdoma. Tik ji atnaujinama, „Aksa“ pareiškia, kad jie nusipirko viską, – ši įranga buvo priklausinys. Nauja byla. Šią bylą „Aksa“ pralaimi iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris konstatuoja, kad nepriklauso įranga „Aksai“. Mes buvome atsakovai toje byloje. Vėl Kauno byla tuo metu buvo sustojusi. Taigi yra du teismai, kurie pasakė, kad „Sprendimų medis“ – teisėtas įrangos savininkas“, – paaiškino M.Rindinas.

Teismas konstatavo, kad „nėra abejonių, jog atsakovė („Aksa“ – aut. past.) ginčo įrangą valdo neteisėtai“ .

2018 metų pabaigoje, anot jo, „Sprendimų medžio“ byla Kaune buvo atnaujinta. Tačiau staiga bankrutuojančios „Energetinės statybos projektų“ įmonės kreditorius pareiškė Vilniuje ieškinį: prašo milijoninės žalos iš buvusių įmonės vadovų ir akcininkų (vadinsime šią bylą Vilniaus byla).

„Pritraukia tas kreditorius ir „Sprendimų medžio“ sandorius – ginčija juos vėl, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metų liepos 4 dienos nutartyje jau yra išsprendęs ginčijamų sandorių teisėtumo ir galiojimo klausimus. Apie kreditoriaus bylą stebuklingu būdu per dieną sužino „Aksa“ – pateikia teismui prašymą stabdyti Kaune bylą trečią kartą. Teismas sustabdo. Štai iš kur 5-eri metai pirmoje instancijoje. Apskundėme tą sustabdymo nutartį. Apeliacinis teismas sustato viską į vėžes: byla turi būti nagrinėjama, jau dviejų instancijų teismai pasakė, kad „Sprendimų medis“ buvo sąžiningas, nepažeidė jokių kreditorių interesų“, – kokia teisminė painiava vyksta, paaiškino advokatas.

Kauno bylą laimėjo

Po trečiojo atnaujinimo bandė „Aksa“ ir vėl stabdyti Kauno bylą – siekė, kad ekspertizė išaiškintų, kokius nuostolius „Aksa“ patirtų, jei dabar atiduotų įrangą, tačiau plano įgyvendinti nepavyko ir 2019 metų gruodžio 19 dieną 5-erius metus besitęsiančioje Kauno byloje Kauno apygardos teismas padėjo tašką: „Sprendimų medžio“ ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas konstatavo, kad „nėra abejonių, jog atsakovė („Aksa“ – aut. past.) ginčo įrangą valdo neteisėtai“ ir kad „ieškovei pareikalavus ją grąžinti, o atsakovei atsisakius tai padaryti, atsakovė akivaizdžiai tapo neteisėta (nesąžininga) šio turto valdytoja“.

Teismas nutarė išreikalauti įrangą iš „Aksos“ valdymo, įpareigojo atsakovę užtikrinti priėjimą prie tos įrangos, kad ji galėtų būti demontuota ir išvežta. Taip pat nuspręsta priteisti „Sprendimų medžiui“ 24,628 eurų grynųjų pajamų, gautų iš neteisėtai naudojamos įrangos, ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

„Aksa“ šią Kauno apygardos teismo nutartį žadėjo skųsti iškart, kai jos turinį išgirdo. „Sprendimų medis“ svarstė, ar pasitenkinti tik grynųjų pajamų priteisimu, nes prašė priteisti visas pajamas, kurios gautos naudojant svetimą įrangą – apie milijoną eurų. Iš neteisėtų veiksmų, anot M.Rindino, negali gauti teisėtų pajamų, o ir teigiamas teismo sprendimas nepadengs visų nuostolių – E.Aleksiūnas juk neteko teisės laiku pradėti savo verslo, o dabar pradėjęs jau turėtų konkurentų daugiau.

„Ką daryčiau atgavęs įrangą? Nežinau. Žiūrint, kokios būklės grąžins. Yra sakančių, kad grąžins sugadinę. Arba išspaus viską iš tos įrangos ir eis bankroto link. Tikrai negalėjau pagalvoti, kad tai tęsis penkerius metus. Dabar dar neturime finišo tiesiosios – apeliacinėje instancijoje pusę metų mažiausiai“, – emocingai kalbėjo E.Aleksiūnas.

Sausio 21-ąją, suėjus Kauno apygardos teismo nutarties apskundimo terminui, paaiškėjo, kad apeliacinius skundus pateikė tiek „Aksa“, tiek „Sprendimų medis“. Teisminiai ginčai tęsis toliau.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Egidijus Aleksiūnas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Egidijus Aleksiūnas

Skolingas valstybei šimtus tūkstančių eurų

Galiausiai visa ši istorija pakrypo antstolių ir neišieškotų šimtatūkstantinių sumų link.

„Vespilos“ byloje Visagino teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – dar 2014 metais buvo uždraudęs „Aksai“ „Vespilos“ įrangą naudoti. „Aksa“ nevykdė nutarties. Antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo. Mūsų skaičiavimais, M.Plūkui (iš pradžių baudos buvo skiriamos kitam „Aksos“ vadovui, – aut. past.) per visą šį laikotarpį susidarė apie 200 tūkst. eurų baudų, kurių nemoka. Galiausiai teismas net įžvelgė nusikalstamos veikos požymių – nutarties nevykdymą.

Mūsų byloje Kaune tokių apsaugos priemonių teismas netaikė. Tiesa, buvo uždraudęs naudotis įranga. Aišku, nevykdė tos nutarties „Aksa“. Paaiškino, kad jei nesinaudos įranga, patirs nuostolių – paprašė „Sprendimų medžio“ susimokėti prieš tai didelę sumą. Teismas įpareigojo sumokėti, „Sprendimų medis“ neįmokėjo tos sumos teismui ir viskas“, – paaiškino advokatas M.Rindinas.

E.Aleksiūnas nesupranta, kaip M.Plūkui apsimoka leisti 100 tūkst. eurų jau siekiančias sumas advokatams, kaupti šimtatūkstantines baudas asmeniškai, kai pačios įrangos, dėl kurios ginčijamasi, vertė šiai dienai jau mažesnė už visas šias išlaidas.

„Gal dėl konkurencijos čia viskas. Jie („Aksa“ – aut. past.) dabar gerai įsisukę“, – spėjo E.Aleksiūnas.

Pasak M.Rindino, per metus „Aksa“ vien Visagino gamykloje sugeneravo apie 1 mln. eurų pajamų.

„Gal dėl konkurencijos čia viskas. Jie („Aksa“ – aut. past.) dabar gerai įsisukę“, – spėjo E.Aleksiūnas.

Kaip rašoma E.Aleksiūno paminėtoje teismo nutartyje, nutarta „paskirti AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M.P. 200 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo“.

Valstybinė mokesčių inspekcija 15min paaiškino, kad tokiu atveju, kai įmonės vadovui – fiziniam asmeniui, teismo nutarimu civiliniame procese yra paskiriama bauda, tai baudą jis turi sumokėti į vieną iš VMI biudžeto surenkamųjų sąskaitų, tačiau, tokių baudų sumokėjimą prižiūri bei jų išieškojimą vykdo teismo paskirtas antstolis. Šiuo atveju – tai Saulius Užkuraitis.

Pati „Aksa“, VMI duomenimis, mokesčių skolų neturi. Štai 2015 metais įmonė sumokėjo 974 tūkst. eurų mokesčių, o 2018 metais ši suma jau siekė beveik 3 mln. eurų.

15min susisiekė su baudas iš M.Plūko turinčiu išieškoti antstoliu S.Užkuraičiu. Šis patikino, kad išieškojimo procesas vyksta. Patvirtino ir tai, kad šiai dienai baudos siekia 200 tūkst. eurų.

„Bauda kiekvieną dieną didėja po 200 eurų. Kiek man yra žinoma, jis (M.Plūkas – aut. past.) kreipėsi į kasacinę instanciją, bet skundas ar tai nebuvo priimtas, ar tai atmestas. Viskas yra vykdymo procese. Bauda nėra išieškota, bet ji yra išieškoma. Gauta buvo skundų, prašymų. Ar pavyks baudą išieškoti, ar nepavyks – negaliu pasakyti, bet turėtų pavykti, nes skolininkas turi turto. Tiesa, jis įgytas santuokoje. Skolininkams yra pasiūlyta patiems nusistatyti dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje“, – pernai gruodžio 30 dieną 15min paaiškino antstolis S.Užkuraitis.

Įmonės „Sprendimų medis“ nuotr./Įranga, dėl kurios „Sprendimų medis“ ginčijasi su „Aksa“
Įmonės „Sprendimų medis“ nuotr./Įranga, dėl kurios „Sprendimų medis“ ginčijasi su „Aksa“

Vykdomas ikiteisminis tyrimas

2018 metais „Sprendimų medis“ nutarė kreiptis į teisėsaugą. Kelti klausimai dėl galimo dokumentų klastojimo įkeičiant svetimą turtą (M.Rindinas teigia sužinojęs, kad „Sprendimų medžio“ įranga „Aksa“ ne tik naudojasi, bet įkeitė ją bankui), teismo nutarties nevykdymo, savavaldžiavimo, galimo trukdymo antstolio veiklai. „Vespila“ taip pat pateikė pareiškimą teisėsaugai.

Kaip praėjusį gruodį 15min teigė Rita Stundienė, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, 2019 metų vasario 21 dieną pagal gautus dviejų bendrovių pareiškimus Panevėžio apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (Baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d.), 2018 metų rugsėjo 27 dieną Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal dviejų bendrovių pareiškimus dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (Baudžiamojo kodekso 245 str.) ir savavaldžiavimo (294 str. 1d.).

2019 metų rugpjūčio 29 dieną prokuroro nutarimu minėti ikiteisminiai tyrimai sujungti.

Šiuo metu ikiteisminį tyrimą atlieka Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra.

„Įtarimai pareikšti 2 fiziniams asmenims pagal BK 245 str. Juridiniam asmeniui įtarimai nepareikšti. Baudžiamasis kodeksas už šiuos nusikaltimus numato įvairias bausmes. Pagal 245 str. – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Pagal 294 str. 1 d. – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 m. Pagal 300 str. 3 d. – laisvės atėmimą iki 6 metų“, – patikino R.Stundienė.

Priklausė V.Matijošaičio aplinkai

V. ir E. Aleksiūnai iškėlė ir dar keletą klausimų, susijusių su „Aksa“ ir M.Plūku. Vaidota stebėjosi, kad tokiu verslininku pasitiki Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo aplinka. Ką ji turėjo omenyje? O gi tai, kad M.Plūkas nuo 2015 metų gegužės ėjo savivaldybei priklausančios bendrovės „Kauno autobusai“ valdybos nario bei pirmininko pareigas, o jo žmona Edita Plūkienė buvo ilgametė „Vieningo Kauno“ narė, patekusi į Kauno miesto savivaldybę. Ji buvo laikoma viena svarbiausių V.Matijošaičio bendražygių, tačiau staiga viskas pasikeitė.

Pernai vasarį, iki savivaldybių tarybų kadencijos pabaigos likus nedaug, E.Plūkienė pareiškė atsisakanti savojo tarybos narės mandato. Vienam svarbiausių – Ekonomikos ir finansų komitetui, vadovavusi politikė staiga dingo ir iš „Vieningo Kauno“ rinkiminių sąrašų. Pakalbinta 15min žurnalistės tuomet E.Plūkienė tikino tiesiog pasijutusi „Vieningam Kaunui“ nebereikalinga.

Įdomu, kad pernai savo pareigų „Kauno autobusuose“ neteko ir M.Plūkas.

Edita Plūkienė
Edita Plūkienė

Kaip 15min paaiškino Kauno savivaldybė, valdybos nariu ir jos pirmininku M.Plūkas buvo iki 2019 metų gegužės, kuomet baigėsi „Kauno autobusų“ valdybos kadencija. Kadencijai pasibaigus, valdybos narių įgaliojimai nutrūksta. 2019 metais organizuota nauja valdybos narių atranka.

Užkliuvo Aleksiūnams ir tai, kad „Aksos“ staiga neliko ir tarp Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių. E.Aleksiūnas pripažino nušvietęs visą situaciją ankstesniajam rūmų pirmininkui, perdavęs jam dokumentus, šis žadėjęs pasidomėti, pakalbėti su V.Matijošaičiu, ir po šio pokalbio „Aksa“ dingo iš sąrašų.

Paklausta, dėl kokių priežasčių „Aksos“ neliko tarp rūmų narių, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė paaiškino, kad „Aksa“ rūmų nare buvo nuo 1998 metų. Rūmų tarybos 2018 metų gruodžio 4 dienos sprendimu, kurį patvirtino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius, „Aksos“ narystė buvo nutraukta. „Narystės nutraukimo priežastis – įmonė neturi galimybės dalyvauti rūmų veiklose“, – paaiškino ji.

Tiesa, 2019 metų lapkritį buvo gauta UAB „Aksa holdingas“, kurios vadovas – taip pat M.Plūkas, stojimo į rūmų narius anketa, o 2019 metų gruodžio 3 dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos sprendimu šią įmonę nuspręsta priimti į narius.

M.Plūkas pasijuto šantažuojamas

Praėjusių metų gruodžio 19 dieną, iškart po priimto jam nepalankaus Kauno apygardos teismo sprendimo, 15min pavyko pakalbinti „Aksos“ vadovą M.Plūką. Išgirdęs klausimus, jis ne kartą pokalbio metu žurnalistei užsiminė apie „susitikimą teisme“.

„Visų pirma, esame teisme pateikę dėl tos įrangos, kad jie („Sprendimų medis“ – aut. past.) gali ją atsiimti. Dėl ko mums neapribota naudotis ta įranga? Nes jie turi pateikti mums projektą, kaip ją išmontuoti, padėti depozitą, kad mums bus kompensuojamos mūsų išlaidos. Nes jie nori ateiti ir sugriauti mūsų gamyklą. Tai yra tokia šantažo priemonė. Naudotis mūsų įranga, kad ją išmontuotų, mūsų kranais, elektra ir t.t.“, – kalbėjo M.Plūkas.

Jis pateikė savąją įvykių versiją. „Aksos“ vadovas papasakojo, kaip 2014 m. iš varžytinių nusipirko Visagine kelių milijonų litų vertės bankrutuojančios įmonės pastatus ir įrangą.

„Perki tušinuką, nebūna išvardyta kiekviena jo detalė. Ką įmanoma išvardyti, buvo išvardyta – nekilnojamas turtas, kas atskirai buvo registruota, kaip transporto priemonės. Daug dalykų nėra išvardyta, nes tai neįmanoma. Tuomet atsiranda tie „fenikso“ kūrėjai, sako: „Žinai, mes ten turime įsigiję pastotes elektros, betono mazgą, maišyklę“. Pareiškė, kad nori 2 mln. eurų. Jie tuomet kalbėjo ne kaip „Vespilos“ atstovai, o fiziniai asmenys. Ten tų įmonių pas jų... Bankrutuoja. Dabar tik liko „Vespila“. Pateikė sutartis, kad neva nusipirko iš administratoriaus. Kad kažką jie yra susiforminę, taip, sutinku. Tik tas kažkas nėra aiškiai inventorizuota.

Pasiūliau kainą, atitinkančią rinkos kainą. Jų prašoma skyrėsi 5-6 kartus. Man buvo pagrasinta, kad dirbti negalėsiu tenai, kad sumokėsiu tiek, kiek jie pasakys. Nebe 90-ti metai Lietuvoje. Pasakiau, kad taip nebus, kad nesileisiu šantažuojamas, nesvarbu, kiek man tai kainuos“, – konflikto su „Vespilos“ atstovais pradžių pradžią įvardijo M.Plūkas.

M.Plūkas: „Pasakiau, kad taip nebus, kad nesileisiu šantažuojamas, nesvarbu, kiek man tai kainuos“.

Perklaustas, ar tai reiškia, kad visas ginčas vystosi tik dėl pažeistų ambicijų ir principų laikymosi, verslininkas atsakė: „Taip. Nepasiduosiu šantažui, neleisiu, kad mane per vieną vietą, atsiprašant, darytų. Ta įranga nieko neverta. Tie stalai, kurie priklauso „Sprendimų medžiui“, šiai dienai verti kokių 50-60 tūkst. eurų. O „Vespilos“ betono mazgui atliktas turto vertinimas – 13 tūkst. eurų. Tai – tik metalo laužas. Kitaip neina jo išsiimti, reikia pjaustyti. Aš jiems siūliau daugiau. Ta jų sutartyje nurodyta 800 tūkst. litų suma – niekuo neparemta. Pas mus pilna tokios pačios įrangos tiek Kaune, tiek Visagine. Žinau, kiek ji kainuoja“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas

M.Plūkas: „Sprendimų medis“ yra „ne prie ko“

Po šio konflikto su „Vespilos“ atstovais, M.Plūko teigimu, gamykloje buvo atjungta elektra. „Aksa“ įsivedė savo įvadus. Buvo bandyta vesti derybas, dukart, anot M.Plūko, buvo paruoštos sutartys, kuriomis siūlyta parduoti viską, kas gamykloje priklauso „Vespilos“ atstovams, tačiau pastarieji nesutiko. Verslininkas toliau liejo pyktį ant oponentų teismuose, tikino, kad jie „tris kartus subankrotino įmones“. „Sprendimų medis“, pasak jo, yra „ne prie ko“, tik „Vespilos“ įrankis.

„Kodėl „Vespila“ nepasiėmė tos įrangos, kai ji stovėjo niekam nereikalinga? Iš kur žmogus (Egidijus Aleksiūnas – aut. past.) galėjo pasirašyti 800 tūkst. litų vertės (sandorį – aut. past.), kai jo finansinės galimybės... Iki šios dienos nesumokėjęs „Vespilai“ nė vieno lito. Yra „Vespilos“ dokumentai. Įmonės buhalteriniuose dokumentuose yra nulis. Kokius tas žmogus nuostolius patyrė? Kokį konkurentą aš tuomet sužlugdžiau?

„Vespila“ yra bankrotinėje situacijoje. Visos tos įmonės, kurios čia dalyvauja, jos yra vienadieniai kažkokie... Mano manymu, „Vespila“ atstovas paprašė „Sprendimų medžio“, kad sudalyvautų tame procese. E.Aleksiūnas yra tik „Vespilos“ įrankis. Man asmeniškai jis yra neįdomus“, – nuomonę apie „Sprendimų medį“ ir E.Aleksiūną išsakė M.Plūkas.

Teigdamas, kad „atnešė visą istoriją pasiskaityti“, jis 15min žurnalistei pateikė UAB „Aksa Holdingas“ ir AB „Aksa“ rašytinius paaiškinimus, praėjusių metų gruodžio 17 dieną adresuotus Vilniaus apygardos teismui (vadinamoji Vilniaus byla). Tai sudėtinė Vilniuje nuo 2019 metų vasario tebevykstančios civilinės bylos dalis, kurioje atsakovais tarp visų kitų nurodyti tiek „Vespila“, tiek „Sprendimų medis“. Šioje byloje bandoma sandorius pripažinti negaliojančiais.

M.Plūko žurnalistei pateiktuose paaiškinimuose teismui teigiama apie įrodymus, kuriais grindžiamos „Energetinės statybos projektai“ valdymo organų – fizinių asmenų – tarpusavio sąsajos bei sąsajos su įvairiais juridiniais asmenimis, dalis kurių – atsakovai byloje. Teigiama, kad atsakovai „fenikso“ schemą naudojo ne tik „Energetinės statybos projektų“ veiklą perkeldami į UAB „Visagino gelžbetonio“, bet dar anksčiau, kuomet AB „Energetinės statybos pramonės“ veikla buvo perkelta į pačią „Energetinės statybos projektai“ įmonę.

Paaiškinimuose konstatuojama, kad atsakovai de facto valdė gelžbetonio gamyklą apie 12 metų, dar būtų valdę ir toliau, jeigu „Swedbank“ nebūtų atsisakiusi „Vespilai“ parduoti ar išnuomoti esminę gelžbetonio gamyklos dalį.

Įmonės „Sprendimų medis“ nuotr./Įranga, dėl kurios „Sprendimų medis“ ginčijasi su „Aksa“
Įmonės „Sprendimų medis“ nuotr./Įranga, dėl kurios „Sprendimų medis“ ginčijasi su „Aksa“

„Aksos“ teismui pateiktuose paaiškinimuose daroma išvada, kad atsakovai gelžbetonio gamyklą iki momento, kol esminę dalį įsigijo UAB „Aksa NT“, nepertraukiamai valdė nuo 2001-2003 m. bei galutinai užvaldė 2007 m., išpirkdami minėtus nekilnojamojo turto vienetus iš „Energetinės statybos pramonės“ keliais etapais. Gelžbetonio gamyklą atsakovai, kurių Vilniaus byloje – 9, neva valdė per „Energetinės statybos projektus“, vėliau tuos pačius statinius valdė per UAB „Visagino gelžbetonį“, galiausiai, įsteigę UAB „Vespilą“, turėjo ketinimą gelžbetonio gamyklą valdyti ir per pastarąją bendrovę, kurį dalinai įvykdė iš vieno atsakovo asmeninės nuosavybės įsigydami ne esminę gelžbetonio gamyklos dalį.

15min paaiškina pačią „fenikso“ schemą, kurią mini M.Plūkas: asmenys pakeičia įmonę ir toliau vykdo tą pačią veiklą, visus gamybinius pajėgumus, techniką permeta arba parduoda naujai įkurtai įmonei, o įsiskolinimus palieka senai ir jau nieko neturinčiai įmonei. Veikiant pagal „fenikso“ schemą, įvyksta susikeitimas pareigomis ir buvę akcininkai tampa direktoriais.

Pateikiame likusią interviu su M.Plūku dalį

– Ar pripažįstate, kad ta įranga, dėl kurios vyksta teisminiai ginčai su „Sprendimų medžiu“, niekuomet nepriklausė „Aksos“ įmonei?

– Taip.

– Kodėl tuomet naudojate penkerius metus įrangą, kuri jums nepriklauso?

– Teismas leidžia. Yra teismo sprendimas.

– Kodėl pradėjote naudoti prieš penkerius metus, kai dar nevyko teisminiai procesai?

– Mums leidžia teismas naudoti. O kas pasakė, kokia įranga kam priklauso? Turi būti inventorizacija, kur aiškiai turi būti nurodyta, kad tokia ir tokia įranga priklauso kam ar nepriklauso. Šitai iki šiol nėra padaryta.

– O jūsų įmonės balanse ta įranga, kurią naudojate, figūruoja?

– Tos – ne. Kas ne mūsų, to nėra pas mus. Situacija tokia, kad pirkome turtinį kompleksą iš varžytinių. Ten yra debesis įvairiausios įrangos. Tokių linijų ten yra labai daug.

– Pasak jūsų, „Vespila“ nežino, ką įsigijo, ir „Sprendimų medis“ nežino, ką įsigijo iš „Vespilos“?

– Nežinau, ką jie įsigijo. Nes jie nieko neįsigijo. Nė už vieną dalyką jokie pinigai nevaikščiojo niekad. Tai tik aferistai su šantažu.

Ten yra debesis įvairiausios įrangos. Tokių linijų ten yra labai daug.

– Jūs teigiate, kad 2014 m. vykusio sandorio metu nežinojote, kuri įranga jūsų, kuri ne?

– Iki šiol nėra aišku, nėra nustatyta. Mes nekart rašėme antstoliui, kad nuvykit, susižymim, kur kas kieno yra.

– E.Aleksiūnas teigia, kad yra ne vienas antstolio protokolas apie tai, kad jis nebuvo įleistas į gamyklą (15min redakcijai E.Aleksiūnas pateikė vieną protokolą, – aut. past.).

– Kaip tai neįleista? Mes neįleidžiame tuomet, kai nėra su mumis suderinta. Kai su mumis suderinta, buvo įleista. Skambučiai atstovams nieko nereiškia, mes viską darome pagal teisės aktus. Kaip privaloma daryti. Yra atitinkama tvarka. Esame nusistatę ją. Tai yra gamykla, daug žmonių dirba – gal 140. Jie yra buvę ne kartą gamykloje. Ne kartą antstolis buvo įėjęs į gamyklą.

– O kaip teismų nutartys, kuriomis pripažįstama, kad tam tikra įranga priklauso „Sprendimų medžiui“ ir reikia ją grąžinti?

– O kiek yra bylų iš viso? „Sprendimų medžio“ byla yra tik viena iš 15 ar 16.

– Tai jei „Sprendimų medžio“ atstovas, nešinas gruodžio 19 dienos Kauno apygardos teismo nutartimi, ateitų ir prašytų įrangą atiduoti, sutiktumėte?

– Teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Mes jį apskųsim. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nelogiška. Ji negali būti tokia. Ateitų pas jus ir sakytų: „Su jūsų daiktais padarau ką noriu ir dar nesumoku“? Mes sutinkame, mes atiduosime. Tik norime aiškiai žinoti, kaip bus tai daroma, nes tai yra technologijos. Yra saugumo reikalavimai, daug niuansų. Tai yra gamybinis procesas. Turi būti tinkamas projektas, kaip tai turi būti padaroma. Kieno lėšomis. Kaip bus po to palikta. Tai mūsų turtas. Nesiruošiame leisti, kad kažkas sunaikintų mūsų veikiančią gamyklą. Jie nori su mūsų įranga, mūsų energija mūsų turtą sunaikinti. Dėl įrangos laukiu tolimesnių teismo sprendimų.

Sutinku su teismo sprendimu – tai „Sprendimų medžio“ įranga. Bet kai jie man sako, kad mes su tavo įranga išgriausim tavo vartus, ardysim tavo patalpas, aš su tuo nesutinku. Viskas integruota ir įbetonuota. Neina paimti tos įrangos visko neišardžius. Taip lengvai negalima to padaryti. Jie turi kompensuoti, visų pirma, kokią padarys žalą mūsų įrangai, pastatams, inventoriui.

– Teismo sprendimu jums yra paskirta bauda už teismo nutarties nevykdymą. Kodėl nemokate?

– Na ir ką? Siūlote susimokėti? Dar iki galo neišspręsta. Turime teisę dar skųsti. Ginčijame dar. Nėra suskaičiuota, kaip turi būti skaičiuojama (bauda – aut. past.).

– Kaip tuomet su ikiteisminiais tyrimais, kurie pradėti jūsų atžvilgiu?

– Jie nutraukti. Mano atžvilgiu buvo pradėtas ir nutrauktas. Dabar jie nuėjo į Ukmergės prokuratūrą. Lygiai tokį patį parašė absoliutų šantažą, kad mes neva esame įkeitę jų turtą. Šiai dienai mes neturime nė vieno cento paskolos jokiame banke, jokioje kreditinėje įstaigoje. Įranga, esanti Visagino gamykloje, nėra įkeista jokiame banke. Jokie pastatai.

– (15min žurnalistė supažindina M.Plūką su prokuratūros atsakymu dėl vykstančių ikiteisminių tyrimų).

– Kadangi jie parašė pareiškimą, pradėjo tyrimą. Bet juk žinote, kad panašus tyrimas buvo pradėtas Visagine? Ir kas toliau? Kuo mes kaltinami?

Sutinku su teismo sprendimu – tai „Sprendimų medžio“ įranga.

– Jūs manėte, kad yra nutraukti tyrimai?

– Vienas buvo nutrauktas. Ir šitas bus nutrauktas.

– Jums asmeniškai nėra pareikšti įtarimai?

– Ne. Visagine buvau apklausoje. Gal prieš dvejus metus.

– Kas tuomet tie prokuratūros nurodomi fiziniai asmenys, susiję su „Aksos“ įmone?

– Buvęs mano direktorius ir aš, tikriausiai. Nutraukė tyrimą, jie apskundė, perdavė kitam prokurorui. Atnaujino, tikriausiai, tą tyrimą. Gal neteisingai išsireiškiau: buvo nutraukta, po to atnaujino tyrimą.

– Šiuo metu nesulaukėte jokių žinių iš prokuratūros?

– Prašė pateikti tuos pačius dokumentus, kuriuos jau buvome pateikę. Dar kartą pateikėme. Tuo metu, kai jie skundė, gal ir turėjome kreditą. Bet mes pateikėme dokumentus, kad negalime net ir norėdami įkeisti ne savo turto, ko nėra mūsų balanse.

– Tai yra Visagino gamykloje įranga, kuri nėra įtraukta į įmonės balansą, tačiau ji naudojama?

– Dalis naudojama, nes teismas neuždraudė to daryt. Būtent tuos stalus, kurių nuotrauką turite.

– Yra įrangos, kuri nėra jūsų ir nėra naudojama?

– Taip. Maišyklės. „Vespilai“, kaip sako, priklauso.

– Ką, jūsų manymu, 2014 m. iš „Vespilos“ nusipirko „Sprendimų medis“?

– Kažkokius stalus. O jūs žinote, kad yra tyčinis bankrotas? Visos bylos yra to išdava. Pasidomėkit.

– Sprendimas dėl tyčinio Visagino gamyklos bankroto priimtas tik pernai. Įranga „Vespilai“ bankroto administratoriaus parduota dar 2010 m. Fakto, kad ji nepriklauso „Aksai“, kuri naudojasi ta įranga, jokia bankroto procedūra nepaneigia.

– Ir kas? Jūs klystate. Dėl to vyksta teismai dabar. Didelė tikimybė, kad sandoriai bus anuliuoti.

– Vieni teismai pripažįsta, kad sandoriai buvo teisėti, kiti pripažins, kad ne?

– Tie teismai pripažino, nes dar nebuvo išnagrinėta tyčinio bankroto byla, sąsajos tų žmonių, „feniksų“ kūrimo schemos. Palaukit teismo sprendimo ir bus aišku. Feikiniai jų pateikti tie faktai.

– Kodėl „Aksos“ narystė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose buvo nutraukta?

– Aš į tokius klausimus neatsakinėsiu. Parašykit, kaip jums atrodo, tuomet su jumis susitiksime teisme. Baigėsi kadencija. Nenorėjau likti – turiu daug reikalų. Mums to nereikia. Daug metų mokėjome mokesčius, bet niekur nedalyvaudavome. Ar tai reiškia, kad mus išmetė?

– Bet šių metų (M.Plūkas kalbintas pernai metų gruodžio 19 dieną) gruodį nusprendėte vėl tapti tų pačių rūmų nariu, tik jau su kita įmone – „Aksa Holdingas“.

– Todėl, kad atsirado žmonės (darbuotojai – aut. past.), kurie įtikino, kad jiems to reikia. Nebuvo žmonių pas mus, kuriems to reikėjo. „Aksa Holdingas“ apima plačiau. Nebuvo jokio konflikto su rūmų prezidentu.

– O su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu? Kodėl nebesate „Kauno autobusų“ valdybos pirmininku?

– Kuo tai susiję su šia byla? Pasiklauskit „Kauno autobusų“. Klausiate tokių nesąmonių.

– Buvo istorija su jūsų žmona, buvusia Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, kad ji staiga pašalinta iš „Vieningo Kauno“ narių gretų. Tuomet ir jūsų neliko „Kauno autobusuose“. Perbėgo katė tarp jūsų šeimos ir V.Matijošaičio? Tai galbūt susiję su nesibaigiančiais jūsų valdomos įmonės teisminiais procesais?

– Darykite kokias norite išvadas. Sakote, kad gilinatės į konkrečią įmonę, bet apie jos pradžią ir esmę nenorite girdėti, lendate į mano triusikus. Norite išsiaiškinti kažkokius asmeninius mano, žmonos dalykus, reikalus. Ką turėčiau komentuoti? Paskui teisme pakomentuosiu. Ko jūs norite? Apšikti mane? Mano asmeniškai konflikto su V.Matijošaičiu nebuvo ir nėra. O kad žmona išėjo iš Kauno miesto tarybos... Ji nusprendė, kad negali savęs ten realizuoti ir išėjo. Pasielgė sąžiningai ir tvarkingai. Kas čia tokio?

Mes bizniu užsiimame, o jie – šantažais.

– Išplėtus verslą į Visaginą, kiek išaugo „Aksos“ įmonės apyvarta, pelnas?

– Visagine yra ketvirtadalis mūsų gamybos. Juk ir tame teismo sprendime (gruodžio 19 dienos Kauno apygardos teismo sprendimas „Sprendimų medžio“ byloje, – aut. past.) priteista 24 tūkst. eurų. Tai apie kokius milijonus mes kalbame? Kai baigsis visi teismai, kai bus padėti visi taškai ant i, galėsime pažiūrėti, ar aš, ar jie buvo teisūs. Šiai dienai nėra iki galo viskas aišku. Mes bizniu užsiimame, o jie – šantažais.

Įrangos kainą sumažino

Po šio interviu su M.Plūku 15min susisiekė su E.Aleksiūnu ir paprašė patikslinti keletą detalių. Klausė, ar išties pagal sutartį tarp „Sprendimų medžio“ ir „Vespilos“ pinigai – minėti 800 tūkst. litų – nebuvo sumokėti?

Atsakydamas E.Aleksiūnas atskleidė, kad per teismų nuo 2014 metų laikotarpį vienas po kito dėl ligų mirė du „Vespilos“ vadovai, kurie, anot jo, jautė nerimą dėl patiriamo spaudimo.

„Kai dėl nevykdomos veiklos, suprantama, kad neįmanoma vykdyti veiklos, kai įranga dirba kitam, susidarė „Vespilos“ įsiskolinimas mokesčių inspekcijai, „Aksa“ nupirko reikalavimo teisę į šią skolą ir visą laiką grasino įmonės bankrotu ir turto išpardavimu. (Ginčijamos įrangos – aut. past.) Pirkimo-pardavimo sutartyse įsipareigojimas sumokėti už įrangą numatytas per 6 mėnesius nuo įrangos demontavimo. Tačiau prasidėję teismo procesai, į kuriuos buvome įtraukti, sujaukė planus. Pagal sutartas sąlygas aš neturėjau mokėti už įrangą iki jos gavimo, tačiau a.a. „Vespilos“ vadovai pasidalino informacija apie kylančias grėsmes įmonei. Supratome, kad norėdami atsilaikyti prieš „Aksą“, turime suvienyti jėgas ir veikti solidariai, todėl pradėjau mokėjimus, kad įmonė „neužsilenktų““, – paaiškino E.Aleksiūnas.

Anot jo, „Sprendimų medžio“ buhalterijoje paskutinis tarpusavio su „Vespila“ skolų suderinimo aktas – 2019 metų vasario pabaigos (E.Aleksiūnas 15min pateikė šį aktą). Jame nurodoma, kad „Sprendimų medžio“ skolos likutis už įsigytą įrangą – apie 54,7 tūkst. eurų.

„Įtemptas laikotarpis mano įmonei, kadangi už teisines paslaugas šiai dienai jau esame sumokėję apie 45 tūkst. eurų. Nepaisant to, iki šių metų (2019-ųjų – aut. pat.) pabaigos, mes sumokėsime „Vespilai“ likusią sumą, kad „Aksa“ neturėtų nei menkiausios galimybės kėsintis į mūsų įmones. Šiam tikslui „Sprendimų medis“ skolinasi pinigus“, – gruodžio 23 dieną teigė A.Aleksiūnas.

Pasak jo, dėl sutarties su „Vespila“ nevykdymo ir atsiradusios rizikos parduotos įrangos kaina buvo sumažinta.

Į M.Plūko interviu išsakytas mintis apie šantažą sureagavo ir V.Aleksiūnienė: „Kodėl jis nesikreipė į teisėsaugą dėl to mistinio reketo? Juk toks žmogus – gali, neabejoju, kad būtų nepraleidęs progos to padaryti. Mes patyrėme konkrečias M.Plūko veikos pasekmes ir dėl to kreipėmės į prokuratūrą, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mes nusipirkome įrangą, teismais tai įrodėme, ir mums visiškai neįdomūs jo kliedesiai apie „Vespilą““.

Advokatas atskleidė teisinių atakų mechanizmą

Kadangi M.Plūkas savo interviu nuolat minėjo, jo žodžiais tariant, nesąžiningus, jį šantažuojančius „Vespilos“ atstovus, 15min žurnalistė paprašė situaciją dėl „fenikso“ schemų, nemokumo, sutarties su „Sprendimų medžiu“ bei šantažo, pakomentuoti ir „Vespilos“ ilgametį advokatą Vitoldą Martovičių. Jis patikino 2014 metais išties bendravęs su M.Plūku dėl galimo pirkimo-pardavimo sandorio.

„Kalbėtasi buvo ne tik apie „Vespilos“ įrangos pardavimą, bet kartu ir žemės sklypo nuomos teises bei „Vespilos“ nekilnojamojo turto objektų, esančių tuo pačiu adresu Visagine, pardavimo už tokią pačią kainą, už kurią visą šį kompleksą įsigijo „Vespila“. Iš pradžių M.Plūkas sutiko tiek su sandoriu, tiek su kaina, o netrukus grįžo su pasikeitusia pozicija, nurodydamas, kad įrangą tiesiog atims, jos neįsigydamas“, – teigė V.Martovičius.

Elektros tiekimas gamykloje, anot jo, buvo sutrikęs dėl gedimo elektros pastotėje, kuris buvo šalinamas. „Aksa“ neva nelaukė ir per dvi dienas nusitiesė savo elektros kabelį ir toliau vykdė gamybą.

„Įsigijusi reikalavimą iš VMI, „Aksa“ bendrovei „Vespila“ tris kartus siekė iškelti bankroto bylą, kad galimai taip galėtų perimti įrangą bankroto procese. Visi procesiniai teismų sprendimai, kuriais buvo atsisakyta iškelti bankroto bylas, „Aksos“ buvo skundžiami.

„Aksa“ tik už 50 tūkst. litų, o tai sudaro 14,5 tūkst. eurų, įsigijo banko lizingo turėtus virš 4 mln. eurų reikalavimus į „Energetinės statybos projektus“ ir Giedrių Labucką (buvo laiduotojas asmeniškai) dar 2014-2015 metais ir taip buvo daromas spaudimas bei išieškotas visas ir bet koks Labucko asmeninis ir jo turėtų įmonių turtas. Galų gale „užsakomasis“ ieškinys per kreditorių Ivaną Konstanskij (minima Vilniaus byla – aut. past.), prie kurio „netikėtai“ prisidėjo „Aksos“ grupės įmonės. Vėl braižomos vaizduotėse kuriamos schemos.

Galiu pasakyti tik tiek, jog tai yra netikęs prasimanymas. Tam, jog veiktų neva iš anksto suplanuotos „fenikso“ schemos, turėtų būti pripažinta, kad esu „Swedbank“, „Swedbank Lizingo“ už sprendimus atsakingų asmenų, administratoriaus, I.Konstanskio artimas giminaitis, bet toks nesu ir dėl to teismai yra galutinai pasisakę“, – apie Vilniaus byloje „Aksos“ advokatų pateiktas „fenikso“ schemas teigė V.Martovičius.

Jo žiniomis, šiai dienai (kalbintas sausio 16-ąją) „Sprendimų medis“ už 2014 metais iš „Vespilos“ įsigytą įrangą yra visiškai atsiskaitęs.

Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas
Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Mindaugas Plūkas

„Teigdamas tokią informaciją, kad nėra aišku, kuri tiksliai įranga priklauso „Sprendimų medžiui“, M.Plūkas meluoja, nes tikslus įrangos sąrašas nuolat figūruoja teismo procesuose ir visoms ginčo šalims yra puikiai žinomas. Pasak „Luminor“ banko, ši įranga yra įkeista jų bankui.

„Aksos“ įmonės, siekdamos išvengti viešai atskleisti tiek savo pelnus, kuriuos uždirba, neteisėtai naudojant įrangą, tiek valdomą turtą (galimai anksčiau apskaitytą ne savo įrangą), neteikė nei 2017 m., nei 2018 m. atskaitomybių „Registrų centrui“. Tai buvo padaryta tik 2019 m. birželio–liepos mėnesiais, kai procesiniuose dokumentuose toks faktas buvo atskleistas“, – paaiškino „Vespilos“ advokatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką