Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 28d. 11:42

Dirbančiųjų ateitis: gyvenimo trukmė ilgės, sočia pensija teks pasirūpinti patiems

Ofisas
123rf.com nuotr. / Ofisas

Darbo stažo ir būsimos pensijos dėlionėje nežinomųjų lieka vis mažiau. Nesunku apskaičiuoti, kokio dydžio pensijos galima tikėtis, tik neužtenka vaizduotės suvokti, kaip atrodytų gyvenimas gaunant tokias pajamas. Statistika rodo, kad didžioji dalis dabartinių pensininkų negauna vidutinės pensijos ir turi pragyventi kas mėnesį gaudami 200–300 eurų.

Skaičiai nenuteikia optimistiškai

Pasak „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovo Sauliaus Jarmalio, šiuo metu vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 364 eurus, o įtraukiant ir gyventojus, kurie neįgijo būtinojo stažo – 344 eurus.

Svarbu atkreipi dėmesį, kad tai vidutinė pensija. Panagrinėjus, kokio dydžio ir kiek žmonių ją gauna, optimizmo lieka dar mažiau.

Mažiausią pensiją, kuri nesiekia 200 eurų, metų pradžioje gavo 52 tūkst. gyventojų. Tokia pensija skiriama, jei žmogus neturi būtinojo stažo arba socialinio draudimo įmokos buvo labai mažos.

Didžioji dalis gyventojų gauna kiek didesnes, 200–300 eurų pensijas. Iš tokios sumos kas mėnesį tenka pragyventi net 230 tūkstančių pensininkų. Jeigu jie neturi papildomo pajamų šaltinio, gyvena vieni, neremia vaikai, tokia pinigų suma leidžia tik balansuoti ant skurdo ribos. Tad belieka viena išeitis – kuo ilgiau dirbti, žinoma, jei leidžia sveikata.

Statistikos duomenys rodo, kad šiuo metu dirba kas dešimtas senatvės pensijos gavėjas, tai yra apie 70 tūkst. gyventojų. Daugelis sulaukusių pensinio amžiaus ir dirbančių yra iki 70 metų amžiaus.

Gerokai mažiau pensininkų, 190 tūkst., gauna 300–400 eurų pensijas. Didėjant pensijoms, proporcingai mažėja ją gaunančioji pensininkų dalis: 400–500 eurų pensijas gauna apie 60 tūkst.; 500–600 eurų – apie 14 tūkst.; 600–700 eurų – 5000 žmonių; 700–800 eurų – 2500 gyventojų; 800 ir daugiau – 1200 senatvės pensininkų.

Socialinio draudimo lubos

„Pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio. Kuo žmogus daugiau metų dirbo, kuo daugiau uždirbo ir sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų, tuo daugiau ir teisių į pensiją įgijo – atitinkamai jo pensija bus didesnė nei to, kuris mažiau metų dirbo ir nuo žemesnių pajamų sumokėjo mažiau socialinio draudimo įmokų“, – sako S.Jarmalis.

Pasak Komunikacijos skyriaus vadovo, pensijų dydis nėra ribojamas. Iš dalies yra ribojamas tik teisių į senatvės pensiją įgijimas, kai žmogus per metus uždirba daugiau nei 60 vidutinių darbo užmokesčių. Pats pensijos dydis priklauso nuo dviejų dalykų: stažo, kiek metų žmogus per gyvenimą dirbo ir jo darbo užmokesčio, kiek jis sumokėjo socialinio draudimo įmokų.

Socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus mokamos nuo sumos, kuri ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) per metus. 2020 metais įmokų lubos sieks 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 metais – 60.

Daug uždirbantieji atsiremia į lubas

Nors daug uždirbantys per metus sumoka socialinių įmokų ne daugiau kaip iki 120 VDU per metus, tačiau gali tikėtis būsimos pensijos, kuri bus apskaičiuota nuo gerokai mažesnės sumos. Per metus galima sukaupti ne daugiau kaip 5 apskaitos vienetus. Jei mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 7000 eur. (84 tūkst. eur. per metus), per metus sukaupiama 5 taškai. Vieno taško vertė (2019 m.) 3,52 eur.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojama.

1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 vidutinių darbo užmokesčių. 2019 m. VDU siekia 1.136,20 eur.

Pensijos nesulaukia tik 0,4 proc.

Jauniems žmonėms kartais atrodo, kad pensijinis amžius dar labai toli ir neverta apie tai galvoti. Žemesnio išsilavinimo, fizinį darbą dirbantys, turintys žalingų įpročių gyventojai neretai mano, kad iš viso nesulauks pensijos, todėl nesirūpina socialiniu draudimu. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės prisipažįsta, kad gyvenimas prabėgo taip greitai, jog net nespėjo pastebėti. Kai pečius užgula solidus amžius, galvoti, kaip užsitikrinti orų gyvenimą garantuojančią pensiją, būna jau per vėlu.

Higienos instituto duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2017 m. (paskutiniai duomenys) buvo 75,8 m.

65 m. ir vyresnių žmonių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2017 m. (paskutiniai duomenys) buvo 17,4 m., Lietuvoje gyveno 550 997 žmonių, vyresnių negu 65 m.

2017 m. Lietuvoje žmonių iki 65 m. mirtingumas buvo 401,03/100 000 gyventojų, t. y. 9133 (arba 0,4 proc.) gyventojų mirė nesulaukę 65-ojo gimtadienio.

Lietuvių gyvenimo trukmė ilgėja

Europos komisijos paskelbtoje vidutinės amžiaus trukmės prognozėje matome, kad Lietuvoje nuo 2016 iki 2070 metų vyrų gyvenimo trukmė vidutiniškai pailgės 13,5 m., moterų – 8,9 m.

Sulaukus 65 m. amžiaus, nuo 2016 iki 2070 m. gyvenimo trukmė vidutiniškai pailgės vyrų 7,3 metais, moterų 6,3 metais. Tokio amžiaus 2016 m. sulaukę vyrai gyvens 14, 3 metus, moterys – 19,3 metus. 2070 m. 65-erių sulaukę vyrai gyvens dar 21,8 metus, moterys – 25,6 metus.

Kaip rodo Europos komisijos duomenys, gyvenimo trukmė ilgėja. 2016 m. vyrai sulaukė 69,3 m., moterys – 79,9 m. 2020 m. vyrai vidutiniškai gyvens 70,8 m., moterys – 81 m. 2030 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė bus 73, 6 m., moterų – 82,8 m. 2050 m. vyrų vidutinis amžius sieks 78.6 m., moterų – 86 m.

Ilgėjant gyvenimo trukmei pajamų pensijoje klausimas tampa dar aktualesnis. Šiandien vidutinė „Sodros“ senatvės pensija sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Pasak „Sodros“ atstovo S.Jarmalio, ateityje, po 20–30 metų dėl prognozuojamų neigiamų demografinių tendencijų, šis santykis gali sumažėti iki trečdalio.

Akivaizdu, kad vien „Sodros“ pensijos kokybiškam gyvenimui senatvėje nepakaks. Tad dirbantieji turi patys imtis iniciatyvos ir pasirūpinti būsimais papildomais pajamų šaltiniais. Tai skatina ir valstybė, skirdama finansines paskatas kaupiantiems antroje pakopoje ir taikydama mokestines lengvatas kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose ar per investicinio gyvybės draudimo sutartis.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką