„Nedarbo rodiklis yra aukštas, jis, jei neklystu, yra paaugęs 1 proc., bet reikia pripažinti, kad minimalios sąlygos bedarbiams (nedarbo išmokoms gauti – aut.) yra suteikiamos normalios. Kur mažesnio darbo užmokesčio darbai, atsisako dirbti ir ima bedarbio pašalpas. Vasarą nenori dirbti, nori papoilsiauti, tai irgi ima pašalpas“, – eteryje kalbėjo verslininkas.
-
„Norfos“ ketvirčio amžiaus patirtis: mūsų pirkėjas praktiškų dovanų randa ir šeimai, ir bičiuliams
-
Nuo itališkų bulvyčių iki upėtakių ikrų: „Norfa“ atskleidė, kuo pirkėjus vilios šventiniu laikotarpiu
-
Šventinis sujudimas „Norfos“ parduotuvėse: pirkėjai šluoja saldumynus, riešutus ir net grilio prekes
Jo teigimu, tikrosios bedarbystės Lietuvoje yra maždaug perpus mažiau.
„Plius minus, žinoma. Tai jei mes, kaip valstybė, visuomenė, suteikiame tas sąlygas tai daryti, žmonės naudojasi. Aš ant jų nepyksiu ir nekeiksiu, jei sąlygos tokios sukurtos, o kodėl jiems nesinaudoti“, – teigė D.Dundulis.
Ar normalu, kad sąlygos bedarbiams Lietuvoje sukurtos būtent tokios?
„Visi turėtume draugiškai sutarti, pasiimti bedarbio pašalpas ir išeiti. Tada visiems būtų lygybė. Vis dėlto kitų žmonių atžvilgiu, kurie jau atidirbo 30 metų ir beveik nebuvo biuleteniuose, visą laiką dirba, yra neteisybė, nes jie sumoka jiems (bedarbiams – aut.)“, – tęsė verslininkas.
D.Dundulis svarstė, kad jei būtų sumažintos nedarbo išmokos, būtų galima kiek sumažinti mokesčius ir pakelti nuolatos dirbantiems atlyginimus.
„Tada tie darbuotojai (visą laiką dirbantys – aut.) uždirbtų truputį daugiau. Stebuklų nebūna – viskas iš mūsų pinigų eina. Tik nenorime to pripažinti“, – kalbėjo D.Dundulis.
