Europarlamentarų žinutė „Temu“ aiški: platformos augimas buvo itin greitas, tačiau atsakomybės prisiėmimas – per lėtas.
Pagarsinti ir siūlomi sprendimai – muitų reforma, būsimas Europos produktų aktas, stipresnės platformų pareigos ir didesnės Europos Komisijos galios, įskaitant galimybę skirti baudas ar net stabdyti platformų veiklą.
Europarlamente apsilankiusi Europos Komisijos atstovė Felicia Stoica pabrėžė, kad problema, susijusi su prekybinėmis platformomis, nėra pavienė – ji sisteminė.
„Per dažnai trūksta atsakomybės – daugelis internetinėse platformose veikiančių pardavėjų yra neatsekami, o ES reikalaujami atsakingi ekonominiai operatoriai dažnai neegzistuoja arba yra fiktyvūs. Tai daro neįmanomą tiek kontrolę, tiek vartotojų apsaugą“, – teigė atstovė.
Pasak jos, į ES rinką patenka per daug reikalavimų neatitinkančių produktų, o net pašalinti pavojingi gaminiai greitai sugrįžta į prekybą. Tai rodo, kad dabartinės priemonės nėra pakankamai veiksmingos.
Problemą dar labiau didina mastas – į ES kasdien patenka apie 12 mln. mažos vertės siuntų. Tokio srauto patikrinti fiziškai beveik neįmanoma, todėl Komisija kalba apie būtinybę stiprinti bendrus kontrolės veiksmus, duomenų apsikeitimą ir skaitmeninius įrankius nesaugiems produktams aptikti.
Problemą dar labiau didina mastas – į ES kasdien patenka apie 12 mln. mažos vertės siuntų.
Komisijos duomenimis, kai kuriose platformose daugiau nei 50–65 proc. tam tikrų kategorijų produktų neatitinka reikalavimų. Ypač jautrios sritys – elektronika, kosmetika ir žaislai. Todėl vienu iš būsimų sprendimų įvardijamas skaitmeninis produkto pasas, tačiau pripažįstama, kad jis neatsiras greit, tad būtinos pereinamosios priemonės.
Sprendimų teks palaukti
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Christel Schaldemose pritarė griežtesnių teisinių sprendimų krypčiai, tačiau atkreipė dėmesį, kad pokyčiai gali užtrukti.
„Vertinu, kad Europos Komisija svarsto griežtesnius teisinius sprendimus, įskaitant būsimą Europos produktų aktą, kuris didintų platformų atsakomybę. Taip pat svarbi muitų reforma – tai dalis sprendimo“, – teigė ji.
Vis dėlto ji įspėjo, kad sprendimų dar teks laukti. Muitų reforma įsigalios 2028-iais.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovas Pablo Arias Echeverría taip pat akcentavo greito augimo ir lėtos atsakomybės kontrastą. „Per trejus metus pasiekėte milžinišką rinkos dalį – tai įspūdinga. Tačiau kyla klausimas – kodėl taip greitai augdami nenorite taip pat greitai prisiimti atsakomybės už produktus? (…) Turėtumėte būti lygiai tokie pat greiti laikydamiesi ES taisyklių “ – sakė jis.
Kyla klausimas – kodėl taip greitai augdami nenorite taip pat greitai prisiimti atsakomybės už produktus.
Kiti europarlamentarai kėlė ir platesnius klausimus. Frakcijos „Patriotai už Europą“ atstovė Virginie Joron atkreipė dėmesį į skirtingas taisykles valstybėse narėse ir jų taikymą.
Europarlamentarai taip pat kėlė intelektinės nuosavybės klausimą, teigdami, kad platformoje parduodami produktai gali nesąžiningai konkuruoti su žinomais prekių ženklais.
Žada pokyčius
„Temu“ atstovai savo ruožtu tvirtino, kad platforma investuoja į atitiktį ir ruošiasi keisti veiklos modelį. „Temu“ atstovas Lennartas Klenneris pabrėžė, kad platforma planuoja pereiti prie modelio, kuriame pati taps prekių pardavėja ir prisiims tiesioginę atsakomybę už produktus.
„Investuojame į atitikties užtikrinimą ir rimtai vertiname savo įsipareigojimus pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Nepriklausomas auditas parodė, kad pažeidimų nustatyta tik nedidelėje dalyje vertintų sričių“, – teigė L. Klenner.
Pasak jo, viena pagrindinių problemų – neatitikimas tarp pardavėjų pateikiamos skaitmeninės informacijos ir realių produktų savybių. Platforma teigia taikanti fizinius produktų patikrinimus prieš siunčiant į ES, bendradarbiaujanti su sertifikuotomis testavimo organizacijomis ir diegianti skaitmeninį produkto pasą, kuris jau taikomas žaislų kategorijoje.
„Taip pat naudojame automatizuotas sistemas ir daugiau nei 4000 turinio moderatorių, kad nesaugūs produktai nepasiektų vartotojų“, – sakė L. Klenner.
Kitas „Temu“ atstovas Stevenas Heary teigė, kad platforma siekia visiškos atitikties ES reikalavimams, nuolat didina tam skiriamus žmogiškuosius bei finansinius resursus.
Problemų apstu
Lietuvos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nurodo, kad nei ji, nei Europos vartotojų centras Lietuvoje pastaruoju metu vartotojų skundų dėl „Temu“ ir „Shein“ negauna, tačiau tai nereiškia, jog problemų nėra. Tarnybos teigimu, didžiosiose trečiųjų šalių interneto platformose galima pastebėti akivaizdžių vartotojų teisės aktų pažeidimų, o ypač nerimą kelia produktų sauga.
VVTAT primena, kad Europos Komisija 2024 m. pabaigoje oficialiai įspėjo „Temu“, o 2025 m. – ir „Shein“ dėl ES vartotojų teisių reikalavimų pažeidimų. Tarp pastebėtų pažeidimų – netikros nuolaidos, spaudimas pirkti, klaidinantys riboto laiko pasiūlymai, priverstiniai žaidimų elementai, klaidinanti informacija apie grąžinimus, nepagrįsti „žalieji“ teiginiai ir paslėpti kontaktai.
Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad rinkos priežiūros institucijos tikrino informaciją apie ES atsakingą asmenį. 68 proc. patikrintos informacijos atitiko reikalavimus, tačiau 32 proc. – ne. Kai kuriais atvejais buvo nurodytos neegzistuojančios įmonės arba bendrovės, kurios nežinojo, kad yra įvardytos kaip atsakingos už konkretų produktą.
Pataria būti atidiems
VVTAT vartotojams pataria perkant internete būti itin atidiems: skaityti informaciją, tikrinti, ar nurodyti pardavėjo kontaktai, kritiškai vertinti pernelyg mažas kainas ir pasidomėti pardavėjo atsiliepimais elektroninėje erdvėje.
„Pirkdami iš ne Europos Sąjungoje registruotų pardavėjų vartotojai prisiima didesnę riziką, nes kilus problemoms atsakingos institucijos paprastai turi ribotas galimybes padėti. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kosmetikos priemones ir kitas prie kūno besiliečiančias prekes, jei negalima patikrinti jų sudėties ar savybių“, – pabrėžia VVTAT.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti kosmetikos priemones ir kitas prie kūno besiliečiančias prekes, jei negalima patikrinti jų sudėties ar savybių.
Tarnyba pažymi, kad Lietuvoje vartotojai dažnai pirmiausia vertina kainą – tyrimo duomenimis, ji svarbi 87 proc. vartotojų, o kokybė – 83 proc. Tačiau galimas poveikis sveikatai ar aplinkai vertinamas gerokai rečiau – atitinkamai 26 proc. ir 13 proc.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
