Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 25d. 11:07

2020 metais Lietuvoje pelnų neuždirbo tik du sektoriai: kurių pelnai augo labiausiai, o kurių – smigo žemyn

Eurai
123rf nuotr. / Eurai

2020-ieji pasaulio ekonomikoms buvo pilni iššūkių, tačiau didelė dalis verslo sektorių, panašu, iš pandeminės balos išlipo su gana neblogais rezultatais. Tokią išvadą galima daryti iš Statistikos departamento paskelbtų pelno prieš mokesčius duomenų. Nepelningi pernai buvo tik du pagrindiniai sektoriai, likusieji fiksavo didesnius ar mažesnius pelnus. Kas pralaimėjo daugiausiai ir ką tai reiškia vertinant pandeminius šalies verslo metus?

Bendros Lietuvos nefinansinių įmonių pajamos pernai pasiekė 96 mlrd. eurų ir buvo 378 mln. eurų mažesnės nei 2019 metais. Tačiau tai nesutrukdė Lietuvos bendrovėms ne tik išlikti pelningoms, bet ir pagerinti ankstesnių metų rezultatą. Tokias pirmines išvadas galima daryti iš Statistikos departamento paskelbtų visų 2020 m. ketvirčių įmonių pelno iki mokesčių duomenų.

2019 metais iš viso įmonės uždirbo 6,45 mlrd. eurų ikimokestinio pelno. 2020 metais metais ši suma netgi paaugo 3,8 proc. ir siekė 6,7 mlrd. eurų.

Žvelgiant į bendras Statistikos departamento taikomas įmonių kategorijas matyti, kad nepelningos buvo tik dvi. Žvejyba ir akvakultūra patyrė 2,8 mln. eurų didesnį nuostolį nei pernai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vėgėlių žvejyba Nemune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vėgėlių žvejyba Nemune

Neturėtų stebinti ir tai, kad labiausiai nuo karantino suvaržymų nukentėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla. Čia bendras nuostolis 2020 m. viršijo 12 mln. eurų, kai 2019 m. uždirbta 128 mln. eurų.

Didžiausias skirtumas palyginti su 2019 m. fiksuotas transporto ir saugojimo sektoriuje – surinkta 191 mln. eurų mažiau pelno. Nekilnojamo turto operacijų sektoriaus pelnai susitraukė 106 mln. eurų. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje ikimokestinis pelnas sumažėjo 58 mln. eurų, meninės, pramoginės ir poilsio veiklos – 51 mln. eurų. Švietimu užsiimančių įmonių pelnas sumenko beveik 2 mln. eurų.

Tiesa, buvo ir pozityvių rezultatų. Verslai, užsiimantys profesine, moksline ir technine veikla, savo pajamas padidino net 250 mln. eurų. Didmeninė ir mažmeninė prekyba savo pelnus išpūtė 244 mln. eurų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prekybos centro lankytojai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prekybos centro lankytojai

Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje sulaukta 120 mln. eurų daugiau nei 2019 m. Neblogai sekėsi ir administracinės bei aptarnavimo veiklos sektoriaus atstovams. Pelnai čia didėjo 73 mln. eurų. Apdirbamoji gamyba pasižymėjo „smulkiu“ 38,6 mln. eurų vertės padidėjimu, tačiau šis sektorius yra vienas šalies verslo lyderių – jo bendras pelnas 2020 m. siekė 1,393 mlrd. eurų.

Pelnus išsaugojo žaliavų kainos ir valstybės pagalba

SEB banko ekonomistas Tadas Poviliauskas teigė, kad bendri pelno rodikliai neblogai atspindi šalies ekonomikos būklę – ji atrodo gana gerai, nors bendras paveikslas gali maskuoti tokius sektorius, kurie per metus taip ir neatsitiesė.

„Pardavimų ir pelnų pokytis yra labai arti BVP pokyčio, todėl tie rezultatai ir nenustebino. Nors pateiktus duomenis reikėtų interpretuoti atsargiai, tai būna ne konsoliduoti, o atskirų įmonių duomenys. Gali būti, kad kartais viena grupės įmonė ką nors parduoda kitai ir tai įskaičiuojama į bendrą rezultatą. Tai nėra iki galo teisinga ir tikslaus vaizdo atskiruose sektoriuose mes nematome“, – sakė ekonomistas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

Jis pridūrė, kad apskritai gerais rezultatais po pandeminių metų nereikėtų stebėtis. „Būtų labai blogai jei visa ekonomika būtų nuėjusi į minusą. Normalu, kad yra sektorių, kurie bendrai sudėjus buvo pelningi. Jeigu lygintume su tuo, apie ką galvojome praeitų metų kovą, tai yra vienareikšmiškai stebinantis pasirodymas. Bet metų pabaigoje vaizdas buvo gana aiškus ir matėme, kaip viskas taip ir dėliojasi“, – prisiminė jis.

Jeigu lygintume su tuo, apie ką galvojome praeitų metų kovą, tai yra vienareikšmiškai stebinantis pasirodymas.

T.Povilausko teigimu, žaliavų kainos ir valstybės pagalba padėjo sektoriams išlaikyti pozityvius finansinius rezultatus. Kuro kainos pokyčiai labai pagelbėjo gamybos ir transporto sektoriui. Gamtinių dujų kaina buvo rekordiškai žema, elektros kaina „Nordpool“ biržoje per metus taip pat labai smarkiai smuko.

„Įmonėms tai buvo akivaizdžiai į naudą. Metalo kainos metų viduryje irgi buvo smarkiai smukusios. Tai padėjo amortizuoti pelnų nuosmukį. Kitas dalykas buvo valstybės pagalba. Daug lėšų už prastovas nuėjo ir, pavyzdžiui, baldininkams ar prekybininkams, kurie gana greitai atsigavo. Taip ir metinis rezultatas jau buvo teigiamas“, – teigė T.Povilauskas.

Alternatyvaus finansavimo bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad sėkmingus sektorių rezultatus lėmė keli aspektai.

Daugiausia įtakos turėjo tai, kad verslas ir ekonomika praėjusiais metais neblogai atlaikė COVID-19 įtampą. „Viena priežasčių yra tai, kad pernai mes turėjome gana trumpą karantino režimą. Pirmasis karantinas truko neilgai, antrasis buvo įvestas tik gruodžio pabaigoje. Taigi didelę metų dalį ekonomika daugiau ar mažiau funkcionavo savo režimu. Tai leido daugeliui sektorių gana normaliai dirbti ir uždirbti“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Kitas aspektas yra tai, kad praeitais metais dėl vyraujančio neapibrėžtumo įmonės tiesiog mažiau investavo į plėtrą, todėl kai kuriuose sektoriuose galėjo sumažėti bendri kaštai.

Vis dėlto ekonomistas įspėja, kad į neblogus praėjusių metų rezultatus jau reikėtų žiūrėti kaip į tirpsiantį rezervą, kadangi pirmasis šių metų ketvirtis nebus toks sėkmingas. Jis gali lemti ir tolesnius metų rezultatus.

Įmonės iš esmės nemaža dalimi išgyvena ne tik iš ekonomikos skatinimo priemonių, bet ir degina savo pinigus, sukauptus iki praeitų metų ir praeitais metais.

„Bijau, kad šių metų pirmą pusmetį ar visus metus įmonės pabaigs su minimaliu pinigų rezervu. ES ir Lietuva labai ilgai yra karantine, o progreso dėl vakcinacijos nėra. Tai reiškia, kad įmonės iš esmės nemaža dalimi išgyvena ne tik iš ekonomikos skatinimo priemonių, bet ir degina savo pinigus, sukauptus iki praeitų metų ir praeitais metais. Šioje vietoje gali būti rimtų pasekmių, ypač tiems sektoriams, kurie stovi ir nedirba. Juose situacija dėl pelno gali būti tragiška“, – įspėjo A.Izgorodinas.

Kaltas ne tik karantinas

Didžiausią pelno susitraukimą tarp visų sektorių – 191 mln. eurų mažiau nei 2019 m. – transportui ir saugojimui daugiausia nulėmė sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais kategorija. Tiesa, nėra, kad visai neuždirbta – viso sektoriaus metinis pelnas iki mokesčių siekė 554 mln., sausumos transporto – 243 mln. eurų.

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Zenonas Buivydas sakė, kad sektoriaus įmonės dideliu pelningumu pernai nesidžiaugė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilkikas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilkikas

„Reikia suprasti vieną dalyką, kad didžioji dalis didesnių įmonių yra kaip konglomeratai, jos užsiima ir saugojimu, pervežimu ir atlieka kitus darbus. Mažesnius pelnus lėmė pandemija bei įsigaliojęs Mobilumo paketas, gerokai padidinęs įmonių išlaidas. Dabar kiekvienai transporto priemonei reikia samdyti vairuotojus. Didėja vairuotojų skaičius, kadangi kas keturias savaites jie turi keistis“, – sakė Z.Buivydas.

Zenonas Buivydas
Zenonas Buivydas

Jis taip pat pabrėžė, kad dalis įmonių, blogindamos bendrus finansinius rezultatus, išsikelia iš Lietuvos. Be to, tai gali būti ne pabaiga. Pervežimų rinkoje daug lemia ne tik ir europinės, bet ir vietinės taisyklės, todėl taip pat laukiama palankesnių sąlygų iš esamos Vyriausybės.

Maitinimo ir viešbučių sektoriaus padėtis neturėtų stebinti – karantinas jį paveikė labiausiai. Nemažai fizinių vietų šiandien yra laikinai uždarytos. Tai atsispindi ir rezultatuose – palyginti su 2019 m. surinkta 140 mln. eurų mažiau ir patirtas 12 mln. eurų nuostolis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viešbutis „Amberton“
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viešbutis „Amberton“

Viešojo maitinimo įstaigos šiandien gali dirbti tik ruošdamos patiekalus išsinešti. Viešbučiams veiklą vykdyti leidžiama, tačiau per metus gerokai krito turistų srautas, be to, įvedus karantiną sunku pritraukti net ir vietinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamentu, nakvynių 2020 metais sumažėjo 48 proc. lyginant su 2019 metais, ypač sumažėjo turistų iš užsienio – 77 proc.

Statybininkų pelnai didėjo, NT sektoriuje – traukėsi

Pandemijos metu žinaisklaidoje taip pat linksniuojamas savotiškas nekilnojamo turto bumas. Jis, rodos, turėjo gerokai paauginti sektoriaus pelnus. Tai atsispindėjo statybos sektoriuje, kuris uždirbo 347 mln. eurų pelno ir per metus jį paaugino 22 mln. eurų.

Nekilnojamo turto agentūros „Oberhaus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad žiūrint į daugiabučių ir verslo paskirties pastatų statybą, veikla pernai nesustojo ir per karantiną.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Saulius Vagonis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Saulius Vagonis

„Reikia nepamiršti, kad šiame sektoriuje nemažai pajamų 2020 m. atėjo už 2019 m. atliktus darbus. Tie metai irgi buvo aktyvūs. Šiais metais kuriam laikui buvo pristabdyti kai kurie plėtros planai, nors kalbant apie naujų biurų pasiūlą, 2021 m. bus rekordiniai. Kadangi statybos brango, netgi esant tokiam pačiam naujo ploto rodikliui, pajamos greičiausiai bus didesnės“, – 15min prognozavo ekspertas.

Visgi Nekilnojamo turto operacijų sektorius buvo antras, matuojant pagal sumažėjusį pelną. Jis susitraukė 17 proc. arba 106 mln. eurų, nors galutinis metų rezultatas vis viena buvo įspūdingas – 496 mln. eurų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad tai dalinai lemia viena statistinė anomalija. Prie šios sektoriaus įmonių Statistikos departamentas priskaito ir vieną didžiausių šalies mokesčių mokėtojų „Oksetą“, daugiausia užsiimančią naftos produktų prekyba, tačiau taip pat teikiančią ir nuomos paslaugas. M.Statulevičius teigia, kad šios įmonės rezultatai gali lemti iki trečdalio visos statistinės kategorijos rezultatų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Visgi šio sektoriaus kritimą lėmė ir kiti veiksniai. S.Vagonio vertinimu, realus pelno susitraukimas NT operacijose galėtų būti apie 5–10 proc.

M.Statulevičius pažymi, kad į šią rinką patenka ir turto valdymo įmonės – viešbučių, biurų ir prekybos centrų valdytojai, todėl rezultatai taip pat neturėtų stebinti.

„Jiems praeiti metai buvo pilni iššūkių. Pajamos krito dėl nuolaidų nuomininkams, ar tai būtų viešbučiai, ar maitinimo įmonės, prekybos centrai. Pajamos ir pelnas, natūralu, labai sumažėjo, kadangi daug ką teko dengti iš savo kapitalo. Šių nuostolių neatsvėrė tai, kad aktyvi buvo būsto rinka, komercinės plėtros rinka. Turto nuomos dalis šiame sektoriuje yra nemaža“, – sakė M.Statulevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ „Quadrum“ verslo centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ „Quadrum“ verslo centras

Jis pridūrė, kad šių metų rodikliai gali būti ir dar prastesni.

„Metus pradedame sunkiai, esame neapibrėžtume, prekybos centrai iš dalies neveikia, biurų veikla apribota, viešbučių ir maitinimo patalpų nuomos rodikliai prastės. Stebuklingo šuolio nebus, nes sektoriai turi savo inerciją, todėl greitai viskas neatsidarys“, – prognozavo M.Statulevičius.

Didieji laimėtojai gali ir tautiečių kuriamai paklausai

Profesinės, mokslinės ir techninės veiklos kategorija savo pajamas padidino net 250 mln. eurų. Į šią sritį neįeina gamyba, tad tradiciškai gerais biochemijos ir technologijų sektoriaus rezultatais šis kilimas negalėtų būti paaiškinamas.

Visgi didžiausią dalį šio sektoriaus sudaranti jo dalis „Pagrindinių buveinių veikla, konsultacinė valdymo veikla“ pernai iš viso atnešė net 1,2 mlrd. eurų pelno. Didžiausią jos dalį, kaip ir užpernai, sudarė antrojo ketvirčio rezultatai, per kurį uždirbta 834 mln. eurų ikimokestinio pelno. Į šią kategoriją patenka pagrindinių įmonių grupių buveinės, konsultacinio valdymo veikla, viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla ir kita valdymo veikla užsiimančios įmonės.

2019 m. per antrąjį ketvirtį uždirbtas ikimokestinis pelnas siekė 564 mln. eurų. Palyginimui pirmaisiais atitinkamų metų ketvirčiais fiksuotas „vos“ 40 ir 94 mln. pelnas, tad toks padidėjimas gali būti sietinas su ir finansinių metų pabaiga, o geri pernykščiai praėjusių metų rezultatai iš tiesų daugiau yra 2019 m. metų rezultatų pasekmė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Kia automobilių salonas Vilniuje
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Kia automobilių salonas Vilniuje

Prekybos sektorius savo pelnus išpūtė 244 mln. eurų. Šį sektorių, be didmeninės bei mažmeninės prekybos, taip pat sudaro prekyba variklinėmis transporto priemonėmis. Prekyba automobiliais pandemijos metu gerokai krito, tačiau šios sektoriaus dalis bendrame pyrage nėra didelė ir kitų sektorių pelnai jį atsvėrė.

Didelį šio sektoriaus kilimą galėjo lemti net ir karantino metu išsilaikęs stiprus vidaus vartojimas, kuris pernai buvo vienas pagrindinių ekonomikos variklių. Jį dar labiau pastiprino tas faktas, kad gyventojai savo pajamų beveik negalėjo išleisti užsienyje, todėl jiems liko arba taupyti, arba vartoti.

Nors pandemijos metu kiek pasikeitė pirkinių krepšelis bei būdai, kuriais prekiaujama, paklausa netruko atsistatyti.

Ekonomistai taip pat spėja, jog dalis prekybos įmonių pačios išleido mažiau pinigų nei būtų be pandemijos. Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad sektoriaus pajamos 2020 m. išaugo 896 mln. eurų, bet sąnaudos taip pat pasistiebė 663 mln. eurų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rytas Staselis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rytas Staselis

Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo skiltyje pernai sulaukta net 120 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis sako, kad tam yra kelios priežastys. „Pirma – efektyvesnė energetikos kompanijų veikla šioje srityje. Antras dalykas – palanki energijos išteklių, visų pirma, dujų kainų dinamika. Praėjusiais metais gamtinių dujų vartojimas ir vyravusios kainos turėjo didelės reikšmės, turint galvoje kiek dujų į Lietuvą buvo atsivežta per terminalą“, – sakė jis.

Tiesa, ekspertas pabrėžė, kad pirmojo karantino metu buvo stebėtas įdomus fenomenas – energijos vartojimas mažėjo. „Mes dar nematome šių metų pirmo ketvirčio rezultato, todėl bus įdomu pažiūrėti, kaip yra dabar, taip pat daryti išvadas, ar praėjusiais metais tai buvo daugiau iš baimės ar dėl racionalių sumetimų“, – sakė R.Staselis.

Kur verslai panaudos uždirbtus pinigus?

Pandemijai Europoje neslopstant verslai į naujai uždirbtą pelną gali žvelgti kiek kitaip nei iki šiol, kai vienus sėkmingus metus keisdavo kiti.

A.Izgorodinas mano, kad jeigu situacija nesikeis, įmonės neskubės leisti uždirbtų pinigų bent iki metų pabaigos. „Pirmąjį pusmetį to tikrai nematysime, nes nėra aišku, kada prasidės masinė vakcinacija ir ekonomikos atsigavimas. Manau, kad iki to laiko nebent vienintelis sparčiai augantis sektorius, pramonė, gali investuoti į plėtrą. Kituose sektoriuose įmonės lauks momento kai pagerės epidemologinė situacija arba kai prasidės masinė vakcinacija. Bet iki tol, manau, kad įmonės tų pinigų neinvestuos“, – spėjo ekonomistas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kaminai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kaminai

O T.Povilauskas mano, kad „atsargiaisiais“ metais tapo 2020-ieji todėl, dabar įmonės pamažu žvalgysis į naujas investicijas ir naudą akcininkams.

„Prieš metus dalis įmonių pristabdė investicijas ir materialinės investicijos Lietuvoje smuko apie 10 proc. Iš duomenų galima matyti, kad įmonės taip pat išmokėjo mažiau dividendų akcininkams. Tai logiška reakcija, prisiminus nuotaikas praėjusių metų pavasarį, kai dažniausiai po akcininkų susirinkimų mokami dividendai. Kai įmonių agreguotas pelnas yra beveik nepasikeitęs, investicijos ir dividendai yra sumažėję, dar turime valstybės pagalbą – viskas veda link to, kad įmonių pinigai sąskaitose per metus yra išaugę“, – teigė jis.

Didesnių investicijų šiais metais būtų galima tikėtis sulaukti transporto sektoriuje, apdirbamojoje gamyboje, maisto prekyboje.

„Kalbant apie dividendus, manau, kad galima jausti didesnį pasitikėjimą ateitimi ir šiemet jų bus išmokėta daugiau. Bet vėlgi, nereikia užmiršti ir trečio veiksnio – pernai buvo naudotąsi mokesčių atidėjimais, todėl dabar turima apie 1 mlrd. eurų atidėtų mokesčių. Pinigus šiais ar kitais metais reikės grąžinti. Tai lyg ir rodytų, kad vienpusiško veiksmo būti kuo atsargesniems nebebus“, – spėjo SEB ekonomistas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

01:48
04:10
15:03

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką