Tačiau Lietuvoje, kur kasdien bankrutuoja dešimtys įmonių, yra bendrovių, galinčių pasiūlyti išeitį iš šiandien nelengvos ekonominės padėties. Tai tiesioginės prekybos (angl. – „Direct selling“) kompanijos, kurių darbuotojų gretos nuolat auga, ypač, kiekvienos ekonominės krizės metu.
Kas yra tiesioginė prekyba
Seniausias pasaulyje prekybos būdas - tiesioginė prekyba - gyvavo jau senovės Egipte ir kitose pasaulio dalyse, kur tai vienu metu ir tebuvo vienintelis būdas įsigyti būtiniausių prekių. Net ir prieškarinėje Lietuvoje, kur po kaimus vaikščiodavo prekėmis apsikabinėję prekijai.
Toks prekybos principas (tiesiai iš gamintojo vartotojui) yra sparčiai augantis visose visuomenėse, ištiktose krizės, nes suteikia galybei žmonių naują pragyvenimo šaltinį. Pasaulyje tokiu verslu užsiima daugiau 62 milijonai žmonių, kasmet generuojančių apie 114 milijardų dolerių pajamų. Iš šių žmonių net 99.9 procento yra visiškai nepriklausomi nuo kompanijos pardavėjai. Tiesą sakant, – pardavėjos, nes tiesioginėje prekyboje vyrauja moterys. JAV tarp tiesiogine prekyba užsiimančių žmonių jos sudaro 74.2 procento. Europoje įmonių, priklausančių Europos tiesioginių pardavimų įmonių asociacijai, iš beveik 4 milijonų tiesioginių pardavėjų armijos 70 procentų irgi sudaro moterys.
Lietuvos Tiesioginės prekybos asociacija (LTPA) šiuo metu vienija penkis pagrindinius rinkos žaidėjus: šiemet pirminkaujančią „Avon Cosmetics“, taip pat - „Eastcon AG“, „Oriflame kosmetika“, „GNDL International“ ir „Bauer Vertrieb“.
Šiai asociacijai priklausančių kompanijų prekybos apimtys per pastaruosius penkerius metus išaugo bemaž tris kartus – nuo 55,24 mln. litų 2003 m., iki beveik 140 mln. litų pernai (114 mln. litų 2007-aisiais). Daugiausia tiesioginės prekybos būdu yra parduodama kosmetikos gaminių (36 proc.), namų apyvokos reikmenų (27 proc.) ir kūno priežiūros priemonių (25 proc.).
2007 metais šiuo verslo veikla užsiėmė daugiau nei 26 tūkstančių Lietuvos gyventojų, o pernai šis skaičius išaugo iki beveik 30 tūkstančių nepriklausomų konsultantų, pardavėjų bei demonstruotojų (visos kompanijos savo darbuotojas, dirbančias su individualios veiklos pažymėjimais vadina skirtingai). Pagrindinis variklis, kasmet išplečiantis šio verslo apimtis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – tai laisvė, kurią suteikia papildomai uždirbami pinigai ir laisvas darbo grafikas bei savirealizacija bendraujant su naujais žmonėmis. Vieniems tai galimybė kasdienio vartojimo prekes įsigyti be parduotuvių antkainio, rinkodaros mokesčių, kitiems – papildomo atlygio galimybė. Visa tai leidžia pajusti sėkmės skonį. O tada ratas įsisuka. Laisvas darbo grafikas, tikslai, kuriuos išsikelia kiekviena darbuotoja, kompanijos organizuojami mokymai, garantijos gaminių kokybei vilioja žmones tapti tiesioginės prekybos atstovais.
Dauguma tiesioginės prekybos kompanijų atstovų yra buvę klientai. Dažniausiai žmonės nusprendžia tapti konsultantais tuomet, kai patys pamėgsta gaminius ir nori juos įsigyti su konsultantams taikomomis nuolaidomis bei turėti papildomo atlygio galimybę. Net 85 proc. tiesiogine prekyba užsiimančių žmonių turi ir kitus darbus, o tokia prekyba – papildomas pajamų šaltinis.
Žinoma, iškyla ir klausimas, kodėl tokių kompanijų, kaip „Avon“ gaminiai neparduodami prekybos centruose? Atsakymas paprastas – kompanijos tikslas ne vien parduoti gaminį, bet suteikti jo pirkėjai daug gerų ir praktiškų patarimų, tik jai vienai tinkančią profesionalią konsultaciją, pademonstruoti visas gaminių savybes, suteikti galimybę juos išbandyti prieš įsigyjant, ir, galų gale, parodyti tokį dėmesį, kurioje paprastoje parduotuvėje to nebūna, nes jokia pardavėja fiziškai to negalėtų suteikti...
„Avon“ duomenimis, 54% Lietuvos moterų yra pirkusios kosmetikos bent po vieną kartą tiesioginių pardavimų būdu. Tų pačių tyrimų rezultatai parodė, kad kosmetikos pardavimai tiesioginių pardavimų būdu vertinami kur kas palankiau nei jos prekyba specializuotuose prekyvietėse, vaistinėse, universalinių parduotuvių kosmetikos skyriuose. Tokio vertinimo priežastimi buvo išskirta kompanijos konsultančių žinios apie gaminius, gebėjimas juos pristatyti pirkėjoms.
Kas gali dirbti tokį darbą?
Žinoma, tiesioginėje prekyboje geriausiai sekasi tiems žmonėms, kurie yra iniciatyvūs ir imlūs – kaip ir bet kuriame kitame versle. Galbūt todėl, kad Lietuvoje mokytojai, gydytojai, tarnautojai ir namų šeimininkės negali sau leisti gyventi be gero papildomo atlygio, nes valstybė negali pasiūlyti jiems tiek pajamų, kiek jie yra verti. Todėl tokios kompanijos gali tapti puikiu papildomų pajamų šaltiniu.
