Darbina keliolika pabėgėlių
Farruhas Azimovas į Lietuvą iš Uzbekistano atvažiavo 2011 metais. Iš pradžių ir pats paukštyne skerdė paukščius, vėliau tapo ritualiniu skerdimu užsiimančios įmonės „Zam Zam Lithuania“ bendraturčiu ir vadovu. Dabar vyras vadovauja kitai bendrovei – „Halal Control Lithuania“.
15min vyras pasakojo, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirba daug pabėgėlių.
„Dabar pas mus vien skerdikų 13 dirba, dar 4 – auditoriai, projektų vadovai ir pan. Bendradarbiaujame su Ruklos pabėgėlių centru – jau priėmėme vieną darbuotoją iš Sirijos, ruošiamės priimti dar du – vieną iš Afganistano, kitą iš Eritrėjos“, – pasakojo F.Azimovas.
Lietuvai didžiulės galimybės atsivėrė 2015 metais, įteisinus ritualinį skerdimą. Dabar Lietuvoje įmonės gali gaminti halal – musulmonams priimtina mityba – mėsą. Pavyzdžiui, kaip pasakojo F.Azimovas, kartais „Vičiūnai“ ir „Orkla Foods“ gamina koldūnus su halal mėsa.
Kaip atrodo tas ritualinis skerdimas? „Musulmonas vyras peiliu dešine ranka su Alacho vardu paskerdžia gyvulį“, – aiškino vyras.
Taigi lietuvių įmonėms atsivėrė naujos rinkos, o pabėgėliams – naujos įsidarbinimo galimybės.
Kaip jiems kitaip čia įsikurti, kai kurie, be arabų, kitos kalbos net nemoka, – aiškino F.Azimovas.
„Kaip jiems kitaip čia įsikurti, kai kurie, be arabų, kitos kalbos net nemoka. Daugiau nei metus dirbame su Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynais. Kai mes radom halal produkcijai klientų, atsirado darbo vietų, mes siunčiame savo darbuotojus. Vienas jau dirba Kaišiadorių paukštyne ir dar du ten dirbs. Su laiku planuojame, kad dar keli žmonės dirbs Vilniaus paukštyne“, – kalbėjo F.Azimovas.
Tačiau dabar tų pabėgėlių darbo vietos pakibo ant plauko. Mat įmonė, kurią su žmona ir jos tėvais įkūrė F.Azimovas, ir kurioje jis tebeturi akcijų, padavė į teismą ir jį, ir naują bendrovę, kuriai jis vadovauja („Halal Control Lithuania“). Šiuo metu apribotos įmonės galimybės naudotis įmonės lėšomis sąskaitose. F.Azimovas, Registrų centro duomenimis, „Halal Control Lithuania“ akcijų neturi.
Prašo 50 tūkst. eurų
E.Gimbickaitė, išsiskyrusi su F.Azimovu bei padavusi jį į teismą, telefonu bendrauti su 15min nepanoro, tačiau atsiuntė ieškinio teismui kopiją. Jame nurodoma, kad F.Azimovas į naują įmonę perviliojo visus klientus ir darbuotojus ir taip padarė įmonei žalos – „Zam Zam Lithuania“ nebuvo pratęstas sertifikatas užsiimti ritualiniu skerdimu, ir todėl įmonė esą neteko daug pelno. Bendra ieškinio suma, kuriame atsakovu nurodomas ir Muftiatas bei muftijus Romas Jabukauskas, yra beveik 50 tūkst. eurų.
Ieškinyje nurodoma, kad F.Azimovas, kuriam talkino ir R.Jakubauskas bei Muftiatas, iš anksto planavo pasitraukti iš „Zam Zam Lithuania“ direktoriaus pareigų ir tam kruopščiai ruošėsi. Jis neva perviliojo visus bendrovės darbuotojus ir klientus į naujai sukurtą įmonę „Halal Control Lithuania“, kuriai dabar vadovauja.
Tiesa, pats F.Azimovas tikina, kad jis iš „Zam Zam Lithuania“ direktoriaus pareigų buvo atstatydintas be žinios, o kita kompanija dar jam būnant direktoriui sukurta todėl, kad tai buvo būtina „dėl tam tikrų svarbių priežasčių“.
Ieškinyje teigiama, kad F.Azimovo veiksmai paralyžiavo bendrovės veiklą – įmonė nebegalėjo gauti sertifikato, nors jokių reikalavimų esą ir nepažeidė.
Todėl „Zam Zam Lithuania“ ritualinio skerdimo nebeatlieka nuo praėjusių metų birželio pirmosios. Bendrovė, kurią lygiomis dalimis po 25 akcijas dalijasi F.Azimovas, E.Gimbickaitė, Taida Gimbickienė ir Aleksandras Gimbickis, paskaičiavo, kad dėl to negavo apie 25 tūkst. eurų pelno. Bendra suma, kurios moteris reikalauja iš buvusio sutuoktinio, įskaitant įmonės paskolą F.Azimovui, siekia beveik 40 tūkst. eurų. Dar 10 tūkst. eurų siekiama gauti iš muftijaus.
Kol vyksta teisminis ginčas, „Halal Control Lietuva“ sąskaitose esančių lėšų panaudojimas yra apribotas.
Įtraukė ir muftijų
Keista ten byla. Viskas paremta, kiek aš įsivaizduoju, asmeniniais reikalais, – kalbėjo R.Jakubauskas.
Atsakovu byloje yra ir muftijus bei Muftiatas. Ieškovo teigimu, R.Jakubauskas ir Muftiatas padarė tiesioginius žalingus veiksmui bendrovei „Zam Zam Lithuania“, atsisakydamas pratęsti sertifikato galiojimą, taip pat neva atskleisdamas konfidencialią informaciją apie įmonę.
Dėl to ieškovas prašo pritaikyti sankciją muftijui – 10 tūkst. eurų. Taip pat prašoma teismo pripažinti „Zam Zam Lithuania“ paramos Muftiatui sutartį negaliojančia ir sugrąžinti bendrovei beveik pusantro tūkstančio eurų, kurie buvo paaukoti Muftiatui.
Pats muftijus R.Jakubauskas, su kuriuo susisiekė 15min, sakė manantis, kad buvo įtrauktas į asmeninį žmonių konfliktą, o už pagalbą sulaukęs tik priekaištų.
„Keista ten byla. Viskas paremta, kiek aš įsivaizduoju, asmeniniais reikalais. Bando įtraukti papildomus veikėjus, kad pateisintų savo žalą. Mano kaip asmens ir Muftiato reikalas buvo pagelbėti tam verslui. Galiausiai kaltina, kad aš kažką blogai padariau ir Muftiatas kažkuo nusikalto“, – kalbėjo R.Jakubauskas.
Jis aiškino, kad Muftiatas neproteguoja jokių įmonių: „Mes dirbame su daugybe įmonių. Visa klientūra yra Muftiato klientūra, o ne tos įmonės. Viena įmonė nieko nereiškia. Viskas, ką aš padariau, tai atvedžiau visus klientus, su kuriais mes dirbome jau seniai, dar prieš įsikuriant tai įmonei. Kaltinimai labai iš piršto laužti. Labai nemalonu, kad už pagalbą dar man ir taip padaro.“
Jis pasakojo bandęs tarpininkauti, kartu ieškoti sprendimų šiame ginče, bet tik atsimušęs į sieną.
„Pasirodo, kad ana pusė visiškai nenori sprendimų, nori pasibadyt, parodyt savo raumenis. Sertifikatą jie turėjo, bet toliau nesistengė, nes jis išduodamas metams, ir jis baigėsi. Jeigu atitinka sertifikaciją, tai galima ją atnaujinti, bet jų norai kitokie, jie nori pasipelnyti“, – kalbėjo R.Jakubauskas.
Kur dėti žmones?
Tuo metu F.Azimovas turi įtarimų, kad šie teisminiai ginčai, į kuriuos yra įtrauktas ir R.Jakubauskas, tėra bandymas pakeisti muftijų.
„Po to, kai išsiskyrėme, ji (E.Gimbickaitė – 15min) keturis penkis mėnesius tylėjo, bet po to gal prabudo nuoskaudos, ir jie visi kartu nutarė nubausti mane ir Romą tokiu būdu“, – kalbėjo F.Azimovas, pokalbio metu paminėjęs ir kelias pavardes žmonių, kurie nebenori R.Jakubausko matyti kaip muftijaus.
Tiesa tai ar ne, bet, be muftijaus, yra ir kitų asmenų, kuriems šis buvusios šeimos ginčas yra svarbus.
„Tikslas buvo ne pinigų uždirbti. Mes vaikštom į mečetę ir matom, kad ten atėję musulmonai daug kalba apie tai, kad nėra darbo. Jiems reikia dirbti, daug jų yra vedę vietines moteris, jie turi šeimas, vaikus, juos reikia maitinti“, – kalbėjo F.Azimovas.
Pasak jo, įmonė didelio pelno neskaičiuoja, tačiau ir „į minusą neina“.
„To, ką mes uždirbam, mums užtenka sumokėti darbuotojams ir kitoms išlaidoms. Tai yra dar nauja įmonė. Minuse nebuvom – užtenka biuro nuomai, komandiruotėms. O jų labai daug – reikėjo skristi į Madridą, Dubajų“, – aiškino „Halal Control Lithuania“ vadovas.
Jis aiškino, kad darbuotojams, jeigu įmonė pralaimės bylą teisme, nebus lengva.
„Jeigu įmonė pralaimės, 17 darbuotojų neteks savo darbo vietų. Kam tai yra naudinga? Darbą jiems rasti tikrai sunku. Turiu tik kelis darbuotojus, kurie, be savo gimtos kalbos, moka dar anglų, galbūt rusų ar lietuvių. Kur jiems dėtis?“ – klausė F.Azimovas.
„Sodros“ duomenimis, „Halal Control Lithuania“ dirba 20 žmonių, vidutinė alga – 382 eurai, taigi minimali.
