Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 12d. 18:07

Šiaulių arenos vadas G.Radavičius: „Iš Šiaulių į Vilnių visada arčiau nei iš Vilniaus į Šiaulius“

Gintaras Radavičius.
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Gintaras Radavičius.

Šiaulių areną valdančios VšĮ „Pramogų sala“ direktorius Gintaras Radavičius sukvietė žurnalistus, norėdamas pateiktį savo ataskaitą už 2014 metus. Direktorius tikino, jog žiniasklaida naudoja velniai žino iš kur trauktus faktus. „Mūsų silpna vieta – nemokame pasigirti. Galėsite klausti, ko tik norite“, – tvirtino arenos vadovas.

G.Radavičius informavo, kad 2014 metus baigė su dešimties tūkstančių eurų nuostoliu. Pernai metiniai nuostoliai siekė beveik 50 tūkst. eurų (180 tūkst. litų).

Per praėjusius metus arenoje įvyko 269  renginiai, o juos aplankė 195 tūkst. žiūrovų. Dauguma žiūrovų lankėsi arenos didžiojoje salėje vykusiuose renginiuose.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Grandiozinis „Anties“ koncertas Šiauliuose
Alvydo Januševičiaus nuotr./Grandiozinis „Anties“ koncertas Šiauliuose

Arenos renginius G.Radavičius skirsto į sporto ir kultūros įvykius. Jis pabrėžė, kad arena nėra skirta vien krepšiniui.

Kažkas bando pasakyti, kad arena pastatyta krepšiniui. 

Per metus vyko žolės riedulio nacionalinių rinktinių čempionatas, žirgų konkūrų, rankinio varžybos, sportinių šokių čempionatai, tinklinio federacijos vyrų ir moterų varžybos.

„Tikimės, kad sausio mėnesį Futbolo federacija pas mus rengs salės futbolo čempionatą – gal pavyks. To Lietuvoje nedarė nė viena arena. Kažkas bando pasakyti, kad arena pastatyta krepšiniui. Mes jį gerbiame, bet tai nėra vien krepšiniui skirtas statinys“, – teigė direktorius.

Arenoje 2014 metais vyko 32 kultūriniai renginiai, kurie sukvietė 77 tūkst. lankytojų, taip pat – 172 kitokie renginiai. Tai įvairios konferencijos ir prezentacijos.

Arenų tuštėjimo metas

G.Radavičius pabrėžė, kad arenoje dirba 12 nuolatinių darbuotojų. 8 iš jų – administracijoje. Įvairiuose renginiuose talkininkauja apie 90 savanorių ir kartais samdomi keli darbuotojai konkrečiam renginiui surengti.

Šiaulių arena
Šiaulių arena

Vos įsikūrusi arena pirmais metais gaudavo po 300-400 tūkst. litų pelno. Vėliau pelnas tirpo, o dabar stengiamasi, kad metų gale liktų kuo mažiau nuostolio.

Anksčiau mes galėdavome tik pasiimti pinigus už patalpų nuomą, dabar esame priversti vis daugiau renginių organizuoti patys.

„Natūralu. Kai pradėjome veikti, Lietuvoje buvo dvi arenos – čia ir Vilniuje. Dabar jų yra penkios. Jei anksčiau mes galėdavome tik pasiimti pinigus už patalpų nuomą, dabar esame priversti vis daugiau renginių organizuoti patys“, – tikino vadovas. 

Prasidėjus finansinei krizei iš arenos pasitraukė visas pulkas savivaldybės prižiūrimų sporto mokyklų.

„Įkainiai mokykloms buvo vis mažinami, tačiau galiausiai jie vis tiek išėjo. Jų vietoje įkūrėme verslo centrą, kuriame dabar veikia 27 įmonės ir dirba per 100 žmonių – nuo sliekų augintojų iki dizainerių“, – teigė vadovas.

Iš Šiaulių į Vilnių visada yra arčiau nei iš Vilniaus į Šiaulius.

Anot vadovo, arenos tuštėja ir dėl nuolatinės šalies centralizacijos.

„Iš Šiaulių į Vilnių visada yra arčiau nei iš Vilniaus į Šiaulius. Dėl to didelių žvaigždžių koncertų mes nebegalime rengti. Jie bus dvigubai brangesni nei sostinėje. Orientuojamės į žmones, kurie gyvena valandos atstumu nuo Šiaulių“, – atskleidė G.Radavičius.

Jei anksčiau mažesniems koncertams areną „kirsdavo“ pusiau, dabar palaimintas ir amfiteatrinis koncertų variantas, kuriame telpa apie 1500 žmonių.

Jau 20 koncertų iš ciklo „Raudoni muzikiniai vakarai“ vyko mažojoje konferencijų salėje, kurioje prie staliukų telpa per 200 lankytojų.

Šventoji koncesija

G.Radavičius teigia, kad už koncesinį mokestį jis yra nuolat žiniasklaidoje tarkuojamas: „Kodėl niekas neklausia, kur jiems duotus 200 tūkst. eurų padėjo „Šiaulių“ krepšinio klubas? Koks jo direktoriaus atlyginimas? Kiek sumoka savivaldybė baseinui, teniso kortams, Kultūros centrui? Ar ten tu gali paplaukioti, pažaisti ir pažiūrėti koncertą nemokamai?“

Šiaulių arena
Šiaulių arena

Areną valdančios įmonės vadovas tvirtino, kad toks koncesijos mokestis yra normalus ir būtinas dalykas.

Šiaulių savivaldybė arenai moka 215 tūkst. eurų koncesijos mokestį. Atskaičius PVM mokestį lieka 117 tūkst. 

„Mes prižūrime savivaldybei priklausantį objektą. Natūralu, kad jo ūkis kainuoja. Mes iš šio mokesčio padengiame dali eksploatacijos išlaidų ir mokesčių“, – komentavo direktorius.

Kiek arena kainuoja per metus? G.Radavičius bandė skaičiuoti.

Pastebėjo, kad Panevėžio arenos valdytojai tai atliko gana tiksliai dar prieš pasirašydami sutartį – beveik 600 tūkst. eurų. Būtent tokio dydžio koncesijos mokestį savo arenai moka Panevėžys.

Šiaulių savivaldybė arenai moka 215 tūkst. eurų koncesijos mokestį. Atskaičius PVM mokestį lieka 117 tūkst.

Arena per metus sugeba uždirbti dar per 600 tūkst. eurų, kurie padengia pastato eksploatavimo išlaidas. Iš to sumokami atlyginimai darbuotojams.

Kaip nustatomi Šiaulių arenos darbuotojų atlyginimai? Kiek uždirba pats direktorius?

„Atlyginimus sau ir savo darbuotojams nustato direktorius. Mano atlyginimas – 52 tūkst. eurų per metus neatskaičius mokesčių. Apie 3 tūkst. eurų iš savo atlyginimo panaudoju už tai, kad bendrovės automobilį naudoju ir po darbo. Radavičius mokesčių mokėtojams nekainuoja nė euro – mes savo atlyginimus uždirbame“, – atkirto vadovas.

Direktorius sako, kad tuoj pat užleistų vietą tam, kuris be koncesijos mokesčio sugebėtų išlaikyti areną vien iš uždirbamų pinigų.

Sutartis su savivaldybe baigsis 2021 metais. Vėliau savivaldybė valdytoją galės lengvai pakeisti kitu. Tiesa, ir tuo metu pirmumo teisę turės dabartinis valdytojas – „Pramogų sala“.

Vamzdynas nekainuos nei miestui, nei arenai

Kodėl Panevėžio areną valdo uždara akcinė bendrovė, o Šiaulių – viešoji įstaiga? G.Radavičius sako negalintis atsakyti į šį klausimą.

Šilto vandens vamzdynas bus pakeistas jau rugpjūčio mėnesį.

„Kai kūrėmės, buvo įprasta, kad su renginių organizavimu dirba viešosios įstaigos. Nesuvokiu, kodėl kūrėme būtent tokią įstaigą. Nuo to miestui tik geriau – mes negalime pelno išsimokėti dividendų pavidalu. Jis visada liks arenai“, – tikino G.Radavičius.

Rudenį Šiaulių savivaldybė turėjo priekaištų arenai – kodėl netvarkomi šilto vandens vamzdžiai, kurie kiūra ir teka tiesiog akyse.

„Šilto vandens vamzdynas bus pakeistas jau rugpjūčio mėnesį. Tai padarys Panevėžio statybos trestas. Vamzdžiai nekainuos nei miestui, nei arenai. Detaliau apie tai kalbėti nenorėčiau“, – pažadėjo vadovas.

Krepšinis – penkta koja

Šiaulių krepšinio klubas „Šiauliai“ arenoje gyvena ir rengia varžybas. Už patalpų nuomą moka 72,5 tūkst. eurų per metus. Už varžybų rengimą moka pagal atskirą sutartį.

Jau keletą metų klubas už nuomą sumoka gerokai vėluodamas. Kartais įsiplieskia kivirčai tarp arenos ir klubo administracijų.

Alvydo Januševičiaus nuotr./„Šiauliai“ po taiklaus Courtney Fellso tolimo metimo pralaimėjo Turkijos „Ušak Sportif“
Alvydo Januševičiaus nuotr./„Šiauliai“ po taiklaus Courtney Fellso tolimo metimo pralaimėjo Turkijos „Ušak Sportif“

„Kai krepšinio klubas turėjo gerą komandą ir gausiai lankėsi žiūrovai, jie ne tik sumokėdavo, bet ir uždirbdavo. Konfliktai prasidėjo nuo 2011 metų“, – tikina G.Radavičius.

Vadovas sako, kad arena ketverius metus klubui daug padėjo, o vėliau prasidėjo negražūs žaidimai iš klubo pusės.

„Dabar santykiai yra dalykiški, tačiau nebėra glaudūs ir artimi“, – tvirtino direktorius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką