Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įmonių ir organizacijų pavadinimus siūloma leisti rašyti ir lotyniškomis raidėmis

Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Remigijus Šimašius
Šaltinis: BNS
0
A A

Įmonių ir organizacijų pavadinimus siūloma leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir lotyniškais rašmenimis.

Grupė parlamentarų antrą kartą parengė tai numatančias Civilinio kodekso pataisas.

Remigijus Šimašius, Petras Auštrevičius, Andrius Mazuronis, Birutė Vėsaitė, Vytautas Gapšys ir Dainius Kreivys siūlo Civiliniame kodekse įrašyti, kad „juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš lietuvių ar lotynų kalbos abėcėlės raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių“.

Taip pat kodeksą norima papildyti išimtimi, kad „juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, išskyrus atvejus, kai pavadinime vartojami lietuvių kalbos tarminiai žodžiai ar lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudaryti užsienio kalbų žodžiai (...)“.

Projekto autoriai tvirtina, kad būtinybė tikslinti juridinių asmenų pavadinimų rašybą kilo šių metų gegužę įsigaliojus Juridinių asmenų registro nuostatai, pagal kurią Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia rekomendacijas, ar norimo registruoti juridinio asmens pavadinimas atitinka lietuvių bendrinės kalbos normas.

„Įsigaliojus naujoms Juridinių asmenų registro nuostatų pataisoms, 90 proc. prašomų registruoti įmonių pavadinimų pirmomis savaitėmis buvo atmetama, kai kurie net tais atvejais, kai buvo susiję tik su tarminiais dalykais, visiškai nieko bendro neturėję su tarptautiniais ir kitų kalbų žodžiais“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Anot Seimo narių, dabar galiojantis teisinis juridinių asmenų pavadinimų registravimo reglamentavimas trukdo verslo plėtrai Lietuvoje, sukelia per didelę administracinę naštą įmonėms, ypač mažoms Lietuvos gyventojų steigiamoms įmonėms bei smulkiems verslininkams iš užsienio valstybių.

Be to, dabartinis reglamentavimas sukuria diskriminacines sąlygas, kai užsienio prekės ženklą turinti įmonė Lietuvoje gali registruoti užsienietišką pavadinimą, o maža Lietuvos įmonė tokios galimybės neturi.

Projekto autorių teigimu, daugelio Europos Sąjungos valstybių įstatymai nekelia specialių kalbos reikalavimų juridinio asmens pavadinimui (Belgija, Danija, Portugalija, Slovakija, Suomija, Švedija) arba numato, kad pavadinimai turi būti sudaryti valstybinės kalbos ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu (Estija, Latvija, Kipras, Rumunija, Vengrija).

„Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvoje įsteigtos įmonės dokumentacija toliau bus tvarkoma laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir neturės neigiamų pasekmių šalies kalbai“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Panašias Civilinio kodekso pataisas R.Šimašius teikė šių metų birželį, bet tuomet Seimas po pateikimo joms nepritarė ir grąžino tobulinti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką