Vyksta statybos
Įmonei vadovaujantis Steponas Nacius – jaunas ir energingas vadovas, šiuo metu visa galva pasinėręs į statybas, tiesiogine prasme ten gulantis ir keliantis.
Viena didžiausių ir žinomiausių žuvų perdirbimo įmonių šalyje perėmė „Lignesos“ dukterinę įmonę „Taurų žuvys“. „Norvelita“ sėkmingai į priekį stumia pažangią ir perspektyvią žuvų auginimo uždarosiose recirkuliacinėse sistemose technologiją. Šiuo metu „Taurų žuvyse“ vyksta intensyvios statybos – plečiamos ir modernizuojamos žuvų veisimo laboratorijos, įrengiama moderni uždaroji recirkuliacinė vandens apytakinė sistema.
„Taurų žuvyse“ vyksta intensyvios statybos – plečiamos ir modernizuojamos žuvų veisimo laboratorijos, įrengiama moderni uždaroji recirkuliacinė vandens apytakinė sistema.
Pasak S.Naciaus, į perimtą įmonę iškart investuota pusantro milijono litų, mat įmonė buvo nerentabili, turėjo skolų, reikėjo su visais kuo skubiau atsiskaityti.
„Norėjome kuo greičiau „atkabinti“ įmonę nuo „blogojo brolio“ (UAB „Lignesa“). Neliko nei žuvies rūkinimo, nei gaminimo“, – šypsosi direktorius.
Išliko tik šaldymo ir vytinimo patalpos. Jose vytinamos mariase pagautos žuvys, šaldymo paslauga teikiama ir kitoms įmonėms.
Plėsdama įmonę, „Norvelita“ vienu metu įgyvendina du projektus – modernizuoja ir „Taurų žuvis“, ir „Akvaproduktus“. Dalis lėšų pagal projektą gauta iš Europos Sąjungos.
Vizija – per 5 metus investicijos turėtų atsipirkti, per kitus penkerius turėtų iškilti fabrikas, kuriame dirbs apie 300 žmonių. Tuos pačius upėtakius, kurie dabar tik auginami, bus pradėta perdirbti. Ketinama imtis ir naujų technologijų, pavyzdžiui, pusiau vytinimo. To kol kas dar niekas Lietuvoje nedaro.
„Jei jau ateiname į rinką, kodėl turėtume atiduoti pelną kitoms perdirbimo įmonėms? – svarsto S.Nacius. – Jei jau užauginame žuvį, būtų protinga ją perdirbti ir parduoti jau gatavą produktą. To ir siekiame.“
Lietuvoje, pasak jo, iki šiol buvo įprasta atsivežti 100 g sveriančią žuvį, paauginti ją tris mėnesius ir parduoti kaip užaugintą Lietuvoje. Direktoriaus nuomone, tai ne visai sąžininga. Todėl ir imamasi to, ko nedaro praktiškai daugiau niekas – žuvis auginama nuo ikriuko.
Lietuvoje, pasak jo, iki šiol buvo įprasta atsivežti 100 g sveriančią žuvį, paauginti ją tris mėnesius ir parduoti kaip užaugintą Lietuvoje. Direktoriaus nuomone, tai ne visai sąžininga. Todėl ir imamasi to, ko nedaro praktiškai daugiau niekas – žuvis auginama nuo ikriuko.
Be to, statomi įrenginiai, kuriuose upėtakiai bus išvalomi taip, kad nesijaustų jokio dumblo skonio. Tam naudojamas deguonis.
Jau dabar „Norvelita“ užima apie 20–30 proc. šviežių upėtakių rinkos, veža juos į didžiuosius prekybos tinklus, į Latviją, Estiją.
„Siekiame, kad pirkėjus pasiektų kokybiška, tikrai šviežia žuvis – gyva arba „ant ledo“. Dabar ant žuvies etikečių kartais tenka matyti užrašus „atš.“ ir „atv.“ (atšaldyta ir atvėsinta). Tai reiškia, kad ji buvo sušaldyta, o paskui atšildyta ir laikoma ant ledo, – sako S.Nacius. – Tai ne pats geriausias variantas.“
Įkurtuvės numatomos jau spalio mėnesį, tada, anot jo, bus auginama jau milijonas upėtakių.
Dabar rekonstruojamas inkubatorius, kuriame upėtakiai auginami nuo ikrų iki 10 g svorio mailiaus, o paskui – nuo 10 g iki porcijinių (400 g).
„Buvo tik viena linija, ją modernizavome. Dabar užauginame 70 t upėtakių per metus, o užauginsime 200 tonų“, – dėsto S.Nacius.
Pasak jo, stengiamasi visus darbus baigti anksčiau nei numatyta planuose. Terminai labai svarbūs.
Nestatome vien tam, kad statytume, – sako jis. – Naujojo inkubatoriaus įkurtuvės numatytos jau spalį, nors pagal projektą galėtume jį baigti tik kitąmet.
„Nestatome vien tam, kad statytume, – sako jis. – Naujojo inkubatoriaus įkurtuvės numatytos jau spalį, nors pagal projektą galėtume jį baigti tik kitąmet. Antai modernizuotas linijas galima buvo paleisti rudeniop, tačiau jos tikriausiai bus baigtos jau birželį.“
Labiausiai S.Nacius didžiuojasi pažangiomis žuvų auginimo technologijomis, diegiamomis įmonėje. Pasak jo, rekonstruojamame inkubatoriuje veikia recirkuliacinė sistema, kai papildyti reikia tik 5 proc. vandens, visas kitas reikalingas jo kiekis visiškai išvalomas ir grąžinamas į sistemą.
Žmonės – unikalūs
Pasak S.Naciaus, perėmus įmonę su 6 darbuotojais, iš bankrutuojančios „Lignesos“ buvo priimti dar 57: „Neatstūmėme nė vieno žmogaus. Ir kol kas nenusivylėme, nustebau, kokie žmonės Tauragėje. Motyvacijos ieškoti jiems nereikia – visi dirba iš širdies ir vertina savo darbą. Ir nebijo išsakyti savo nuomonės, netgi pasiginčyti. O juk ginčuose ir gimsta tiesa.“
S.Nacių žavi ir darbuotojų kvalifikacija.
„Ichtiologas Artūras Čirvinskas, už įrangos priežiūrą atsakingas Vincas Gečas – tai toks tandemas! – sako S.Nacius. – Abu savo darbo fanatikai, išmanantys apie jį tiek, kad galėtų skaityti paskaitas universitete. Neįsivaizduojate, kiek reikia laiko, pastangų, atsidavimo, kad žuvytės būtų sveikos ir tinkamai prižiūrimos. Jie darbui atiduoda visą save. Ir ne tik jie.“
Direktorius įsitikinęs, kad dirbantys žmonės privalo gauti jų orumo nežeminantį atlyginimą. Pasak jo, tai galėtų būti maždaug dviejų minimalių atlyginimų dydžio suma, nes Tauragėje pragyventi nėra labai brangu.
Direktorius įsitikinęs, kad dirbantys žmonės privalo gauti jų orumo nežeminantį atlyginimą. Pasak jo, tai galėtų būti maždaug dviejų minimalių atlyginimų dydžio suma, nes Tauragėje pragyventi nėra labai brangu.
„Manau, jei žmogus tiek negauna, anksčiau ar vėliau jis pabėgs“, – įsitikinęs jis.
Pasak S.Naciaus, jei kuri sritis „sušlubuoja“ – žmonės gauna mažesnį atlyginimą, labai svarbu analizuoti, ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko. Direktorius nesibaido ir pats padirbėti bet kurioje gamybos stadijoje ir išbandyti, kiek laiko bet kuris darbas užima.
Turi iš ko mokytis
S.Nacius labai džiaugiasi geranoriškais buvusio įmonės savininko Jono Dungveckio patarimais ir nenustoja žavėtis jo drąsa.
„Štai ir šįryt abu apėjome teritoriją, iš pradžių mano, paskui jo, – pasakojo S.Nacius. – Aptarėm reikalus. Visada įsiklausau į jo nuomonę. Jam buvo sunkiausia, daug ką jis darė pirmasis Lietuvoje. Tam reikėjo drąsos. Taip jau yra: kai tau sekasi, tave kelia į padanges, o kai suklysti – nusisuka. Gaila, kad tokie žmonės nesulaukia paramos, kai jos reikia. Gal jis padarė klaidų, tačiau kas nuo jų apsaugotas? Užtat nebėgo į krūmus. Juk labiausiai ir vertinami tie žmonės, kurie suklupę sugeba atsistoti.“
Direktorių nustebino ir įvairių Tauragės tarnybų geranoriškumas ir operatyvumas.
Pasak jo, labai greitai, be jokio vilkinimo buvo sutvarkyti statybos leidimai, visa kita dokumentacija. Labai padėjo ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, negailėję patarimų, kaip greičiau ir geriau susitvarkyti. Nuolat konsultuoja ir veterinarijos tarnybos specialistai.
„Žmogiškasis faktorius labai svarbus. Vienas rankos kyštelėjimas į vandenį, kuriame auga žuvys, gali atnešti milžiniškų nuostolių, – aiškina S.Nacius. – Užtat labai vertiname visus veterinarų patarimus, padedančius išsaugoti žuvis sveikas.“
Bankrutavusios „Lignesos“ pastatai – visai šalia rekonstruojamų „Taurų žuvų“.
„ Kai bus paskelbtas aukcionas, visai gali būti, kad juos ir įsigysime, – svarsto S.Nacius. – Vis dėlto viename kieme esame. O kol kas vykdome jų apsaugą.“
Investuotojams – lengvatos
„Tauragės kurjerio“ pakalbintas Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Sigitas Mičiulis teigė ne tik girdėjęs apie rekonstruojamą įmonę, bet joje jau ir lankęsis.
Konkrečių sumų, kiek ketinama investuoti, nežinau, bet labai džiugu, kad pagaliau į Tauragę ateina investicijos.
„Susitikome ir su J.Dungveckiu, ir su jo dukra, ir su naujuoju direktoriumi. Kalbėjomės. Konkrečių sumų, kiek ketinama investuoti, nežinau, bet labai džiugu, kad pagaliau į Tauragę ateina investicijos. Kiekviena sukurta nauja darbo vieta – tai mokesčiai į biudžetą, taigi ir nauda miestui“, – sakė jis.
Pasak S.Mičiulio, Savivaldybės taryba neseniai priėmė sprendimą dėl žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų, kurių gali tikėtis rajone investuojantys verslininkai. Investuotojams verta su ta tvarka susipažinti ir rašyti prašymą, nors, pasak jo, tos lengvatos ir nesutaupo labai didelių pinigų.
