Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 09, 08:55

Iš didelio debesies – mažas lietus? Verslo entuziazmas dėl eksporto į Taivaną blėsta

Politikams kalbant apie tai, kad Taivanas galėtų būti naujas svarbus Lietuvos prekybos partneris, verslas entuziazmu netrykšta. Maisto, technologijų ir lazerių sektorių atstovai tvirtina, kad šiuo metu su Taivano įmonėmis vis dar yra susipažinimo, apsikeitimo kontaktais etapas, o apie galimus konkrečius rezultatus kalba atsargiai. 15min kalbinti verslo atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad Taivanas yra labai technologiškai pažengęs, todėl Lietuvos įmonėms šią šalį nustebinti bus sunku.
Taivanas
Taivanas / „Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvos ryšiai su Taivanu stiprėjo – spalio pabaigoje Lietuvą aplankius Taivano verslo delegacijai ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad tikimybė, jog Taivanas mūsų šalyje atidarytų puslaidininkių gamyklą, yra reali.

Vilniuje lapkričio 18 dieną buvo atidaryta Taivano atstovybė – tikimasi, kad ji padės tarp šalių stiprinti ekonominius ryšius.

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo Taivano verslo atstovų apsilankymo mūsų šalyje, 15min paklausė Lietuvos įmonių, ar jas tebedomina bendradarbiavimas su šiuo kraštu ir kada galima tikėtis realių susitarimų.

Maisto eksportuotojai: maža tikimybė, kad tai bus svarbi rinka

Antradienį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad į Taivaną Lietuvos žemdirbiai gali eksportuoti kai kuriuos grūdus – praėjusią savaitę salos Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos ir karantino biuras pranešė, jog į šalį galima eksportuoti lietuviškos kilmės paprastuosius kviečius ir miežius, sėjamąsias avižas ir žirnius, skirtus vartojimui, bet ne sėjai, BNS informavo ministerija.

Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus BNS taip pat pranešė, kad netrukus tikimasi leidimų ir kitų maisto produktų eksportui.

Fotolia nuotr./Kviečiai
Fotolia nuotr./Kviečiai

Pasak jo, šiuo metu dar derinami leidimai paukštienai, kiaulienos, jautienos bei pieno produktams. Juos tikimasi gauti kitų metų pradžioje.

Tačiau tarp verslo atstovų – entuziazmo mažiau. Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas 15min sakė, kad kol kas dar per anksti kalbėti apie kokius nors susitarimus.

„Kol kas didelių perversmų neįvyko, nežiūrime į šią rinką su per dideliu entuziazmu. Matome, kad ji gali būti kaip dalis eksporto rinkos, bet kad kas nors didesnio – tuo tikinčių yra mažai. Yra atstumas ir kiti dalykai – jie susideda ir stebuklų nebūna. Manau, kad draugiški santykiai į kokius nors rezultatus pavirs, bet tai nebus perversmas. Čia nebus alternatyva Kinijai“, – 15min kalbėjo G.Bagušinskas.

Jo tvirtinimu, maisto pramonė labai jautri geografijai ne tik logistiniu ir kultūriniu atžvilgiu. Pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus ar elektroniką visi supranta vienodai, o, kalbant apie maistą, išskirtinumų atsiranda daugiau.

123RF.com nuotr./Taivanas
123RF.com nuotr./Taivanas

„Įsivaizduokite, didžioji dalis produktų yra eksportuojama lėktuvu, taip pat ir pavyzdžiai, kuriuos reikia vežti. Produktas, keliaujantis lėktuvu, nebus niekada plataus vartojimo ir labai populiarus, masiškai naudojamas. Jis yra nišinis“, – aiškino maisto eksportuotojų atstovas.

G.Bagušinskas, kalbėdamas apie galimą Taivano svarbą, brėžė paraleles su Kinija – anot jo, su šia Rytų milžine ilgą laiką buvo kryptingai dirbama, tačiau išskirtinių rezultatų pasiekti nepavyko, tad ir su Taivanu didelių rezultatų tikėtis nereikėtų.

Kol kas didelių perversmų neįvyko, nežiūrime į šią rinką su per dideliu entuziazmu. Matome, kad ji gali būti kaip dalis eksporto rinkos, bet kad kas nors didesnio – tuo tikinčių yra mažai.

„Priežasčių tam iš esmės nėra. Tiesiog yra draugiški santykiai, padidėjęs žinomumas, bet verslas yra verslas. Tas, kas perka produktą ir jį perpardavinėja Taivane, turi uždirbti iš to. Čia draugystė atidedama į šalį ir prasideda matematika. Jeigu matematika pasiteisina, verslas vystosi, jeigu matematikos nėra, išlieka santykiai“, – tvirtino pašnekovas.

Kad Taivano rinka yra specifinė, sutiko ir žuvies perdirbimo įmonės „AG Seafood Lithuania“ vadovas Ramūnas Gaižauskas. Jis pasakojo, kad rugsėjo viduryje įmonė dalyvavo virtualiuose B2B (liet. – verslas verslui) susitikimuose su Taivano atstovais, tačiau pokalbių metu išaiškėjo, kad taivaniečiai nėra tiksliniai įmonės klientai.

„Džiaugiamės susitikimais su verslo atstovais ir galimybėmis daugiau sužinoti apie šitą rinką. Tiesiog jų poreikis ne toks, kokį mes pagaminame. Vieni ieškojo užkandžių, kiti konservų, tai mes tokių gaminių negaminame. Palikome jiems kontaktus. Jei atsirastų poreikis iš jų pusės tiems produktams, kuriuos mes gaminame, tikimės, kad susisieks“, – kalbėjo R.Gaižauskas.

Jo manymu, didesnės perspektyvos maisto sektoriui visgi slypi Kinijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos vėliava

„Taivano rinka tikrai specifinė, bet vis tiek panaši į Kinijos – pastaroji irgi specifinė. Jei būtų klausimas, kur didesnės perspektyvos maisto sektoriui, tai aš sakyčiau, kad greičiausiai tai yra Kinija“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Metų pabaigoje Taivane rengiama paroda

Kaip informavo kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra „Litfood“, gruodžio 22–25 dienomis Taivane vyks tarptautinė maisto produktų ir gėrimų paroda „Food Taipei“, kurioje pirmą kartą dalyvaus Lietuva. Nacionaliniame stende savo produkciją pristatys 20 Lietuvos maisto produktų ir gėrimų gamintojų, o dar 5 įmonės dalyvaus virtualioje parodoje.

Paroda šiemet vyks hibridiniu būdu – tiek gyvai, tiek specialiai tam sukurtoje internetinėje platformoje, kurioje parodoje dalyvaujančios įmonės visą mėnesį turės galimybę savo gaminamą produkciją pristatyti virtualiame stende bei susitikti su potencialiais partneriais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Taipėjus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Taipėjus

„Taivane jau šiandien galime sutikti įmonių „Rūta“, „Birštono mineraliniai vandenys“, „Volfas Engelman“, „Straikas“ produkcijos. Šių įmonių gaminama produkcija taip pat bus pristatoma ir parodoje. Apskritai, parodoje dalyvaujančių įmonių profilis gana platus – turime tiek pieno produktų, tiek alkoholinių gėrimų, tiek konditerijos gamintojų“, – komentare 15min sakė „Litfood“ Parodų ir verslo misijų organizavimo skyriaus vedėja Irma Šlaičiūnaitė-Černiauskienė.

Technologai Taivano nustebinti nesitiki

Inžinerijos ir technologijų verslų atstovai, kalbėdami apie Taivano svarbą, taip pat išliko atsargūs. Kaip įvardijo Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis, šiuo metu užmegzti pirminiai kontaktai, tačiau dar laukia darbas, kuris, pasak pašnekovo, yra imlus laikui.

Būkime biedni, bet teisingi – tikrai labai daug ko negalėsime pasiūlyti. Tai galbūt bus specifiniai produktai, galbūt mūsų lazeriai, kuriuos galėtų įsigyti universitetai, įmonių laboratorijos.

„Mūsų įmonių patirtis rodo, kad dažnai nuo pirmo kontakto iki produkcijos gamybos ir tiekimo užtrunkama dvejus trejus metus. Tai yra toks tradicinis ciklas. Nebent būtų didelis poreikis tam tikrų produktų, tada tas procesas vyksta greičiau“, – tvirtino D.Lasionis.

Paklaustas, kokios svarbos partnerė tai galėtų būti Lietuvai, jis buvo atviras – Taivanas yra labai technologiškai pažengęs kraštas, tad nebus taip, kad Lietuva galės tiekti didelį kiekį inžinerinės pramonės produkcijos.

Darius Lasionis
Darius Lasionis

„Būkime biedni, bet teisingi – tikrai labai daug ko negalėsime pasiūlyti. Tai galbūt bus specifiniai produktai, galbūt mūsų lazeriai, kuriuos galėtų įsigyti universitetai, įmonių laboratorijos. Tai bus nišiniai produktai. Matau labai mažas galimybes, kad galėtume konkuruoti arba pasiūlyti didelius kiekius pramoniniam vartojimui“, – neslėpė pašnekovas.

Tuo metu su Taivanu jau dirbančios lazerių įmonės „Ekspla“ vadovas Kęstutis Jasiūnas įvardijo, kad dėl bendradarbiavimo kalbamasi dar su keliais partneriais.

„Su tais judesiais atsirado papildomų kontaktų, su jais dirbame. Rezultatų greitai nebūna ir nėra kuo pasidžiaugti kol kas. Tačiau kelios partnerės užsikabino, kurios tikrai yra perspektyvios. Dabar yra susirašinėjimo etapas – jie siunčia informaciją apie savo poreikius, mes – apie savo galimybes“, – atskleidė K.Jasiūnas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Jasiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Jasiūnas

Paklausus, ar tai gali pavirsti į konkrečius rezultatus ateityje, jis atsakė trumpai – „taip“.

Kiek konkretesnė buvo palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vaida Karaliūnaitė. Ji įvardijo, kad su Taivanu bendraujama jau seniai, o šiuo metu su sala vyksta derybos dėl kelių palydovų misijų, kurias „NanoAvionics“ padėtų įgyvendinti.

„Šiuo metu yra apibrėžiamas abiejų produktų platumas, kokio dydžio tai projektai, kokie palydovai, koks galėtų būti tų palydovų pritaikymas“, – vardijo ji.

„Apskritai tas regionas mums ypač aktualus, nes visai neseniai Taivane priimtas kosmoso industrijos vystymo aktas, paskirtas 900 mln. dolerių biudžetas vystyti Taivano kosmoso pramonę. Bet kad jie galėtų vystyti pramonę regiono viduje, jiems reikia partnerių, iš kurių galėtų pasiimti žinių ir su kuriais galėtų bendradarbiauti. Tai mes būtent bandome įsilieti į šią rinką kaip mažųjų palydovų ekspertas“, – pridūrė V.Karaliūnaitė.

„NanoAvionics“/„NanoAvionics“ palydovai
„NanoAvionics“/„NanoAvionics“ palydovai

Pašnekovė teigiamai vertino tai, kad Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimas valstybiniu lygiu tampa glaudesnis ir kad Lietuvoje apsilankė salos delegacija, tačiau buvo atvira – įmonės sėkmei, mezgant kontaktus su Taivanu, įtakos tai neturėjo.

„Labai gerai, kad jie atvyko ir buvo oficialus vizitas, buvo galima gyvai susitikti, bet nepasakyčiau, kad tai padarė labai didelę įtaką. Buvome ir anksčiau užmezgę kontaktus, derybos buvo pradėtos savarankiškai“, – kalbėjo „NanoAvionics“ atstovė.

Kosmetikos gamintojai: su kaimyniniais kraštais dirbti paprasčiau

Taivanas taip pat domisi ir Lietuvoje gaminama kosmetika – vienos didžiausių Lietuvoje kosmetikos gamintojų „Biok LAB“ direktorė Romualda Stragienė komentavo, kad įmonė su Taivanu pasirašė sutartį dėl „Ecodenta“ burnos higienos priemonių – 2022 metų pirmo ketvirčio pabaigoje jos turėtų pasirodyti Taivano mažmeninės prekybos tinklų lentynose.

Kontrakto detalės – konfidencialios, tad plačiau jo įmonės vadovė nekomentavo.

Vida Press nuotr./Dantų pasta
Vida Press nuotr./Dantų pasta

„Nors mūsų įmonės prekybiniai santykiai su Taivanu vyksta nuo 2017 metų, iki šiol negalėjome pasigirti žymiais rezultatais. Todėl daugiau nei dvejus metus ieškojome naujo prekybos partnerio ir pagal rekomendacijas pavyko rasti abipusius interesus atitinkantį naują platintoją. Negalime teigti, kad tai pavyko padaryti greitai. Šiemet išnaudojome atsivėrusias galimybes bei išorės partnerių, kuriems esame labai dėkingi, pagalbą“, – 15min teigė R.Stragienė.

Tuo metu kiti kalbinti lietuviškos kosmetikos gamintojai į Taivaną žiūri atsargiai – pavyzdžiui, aromaterapinę kosmetiką gaminančios „Filmai ir kvapai“, valdančios prekės ženklą „aromáma“, bendraįkūrėja Giedrė Veličkienė pasakojo, kad įmonė labiau linkusi dirbti su kraštais, kuriuose yra panašus oro klimatas, nes tai supaprastina ir gamybą.

„Kalbant apie kosmetikos reglamentą, mes dabar esame linkę labiau dirbti su Europos šalimis, kadangi reglamentas visoje Europos Sąjungoje yra toks pats. Tai yra paprasčiau, nes susitvarkai dokumentus vieną kartą ir jie galioja visoje Europoje. O su užsienio šalimis nežinai, ar seksis, ar nesiseks ten parduoti ir kiekvieną gaminį registruoti yra labai sudėtinga, labai brangu ir mes linkę patirties dabar įgauti dirbdami su artimais kaimynais“, – pasakojo G.Veličkienė.

Kosmetiką gaminančios įmonės „Oda LT“ vadovė Irena Jokšienė taip pat komentavo, kad įmonė orientuojasi į darbą su Vokietija, Norvegija, Jungtine Karalyste, o su Taivanu bendradarbiauti norėtų, bet tai apriboja įmonės produkto specifiškumas.

„Mes gaminame gydomąją kosmetiką, o kiekvienoje šalyje yra skirtingi odos tipai, skirtingos problemos ir ligos. Tai nėra lentyninis kremas. Mes parduodame produkciją per kosmetologus, dirbame su grožio salonais ir klinikomis“, – pasakojo I.Jokšienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką