Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išgaravusių milijonų istorijoje – buvęs ministras, Šveicarijos bankas ir „Rubicon“ šešėlis

„Elgama“ pastatas Didlaukio gatvėje 15min tema
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / „Elgama“ pastatas Didlaukio gatvėje
Šaltinis: 15min
6
Skaitysiu vėliau
A A

Bendrovės „Elgama–Elektronika“ akcininkai viešai kaltina buvusį bendrovės vadovą bandymu sužlugdyti įmonę, išsiurbti iš jos didžiules lėšas ir pigiai ją parduoti. „Tai klasikinis reiderystės atvejis“, – teigia „Elgamos grupės“ prezidentas Saulius Džiugelis. Tačiau buvęs bedrovės vadovas turi savą tiesą.

Pasak S.Džiugelio, ši schema nebūtų įmanoma be buvusio bendrovės valdybos pirmininko, buvusio ekonomikos ministro Leono Ašmanto sprendimų. Teismuose besiginantys prie bendrovės vairo stovėję asmenys teigia, kad jiems metami kaltinimai nepagrįsti.

Sukaupti milijonai

„2012 m. pradžioje „Elgama–Elektronika“ sąskaitoje buvo daugiau nei 7 mln. litų (2 mln. eurų). Taip pat įmonė apie 16 mln. litų (4,6 mln. eurų) investavo į sklypus Konstitucijos prospekte“, – 15min pasakojo S.Džiugelis.

Jam antrino buvęs elektros skaitiklius gaminančios įmonės direktorius Gintautas Karpavičius: „Situacija buvo puiki, kai pavasarį į mane kreipėsi bendrovės valdybos pirmininkas L.Ašmantas ir nurodė atlikti turto vertinimą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai

Atėjo pas mane ir pasakė, kad už turto, kurį aš puikiai žinau 20 metų, įvertinimą reikės susimokėti 150 tūkst. litų (43 tūkst. eurų). Vertinimą atliks Arnoldas Puzanovas, kurio tuo metu niekas iš mūsų nepažinojo. Jį atsivedė L.Ašmantas.

Valdybos pirmininkas ėmė mane spausti, kad šitą tyrimą reikia būtinai atlikti. Kai parodžiau visus balansus, A.Puzanovas pamatė, kad gražiau būti negali. Jau tiek metų įmonė pelninga, sąskaitose sukaupti milijonai. Vien nepaskirstyto pelno buvo apie 24 mln. litų (7 mln. eurų). Ne kiekvienas bankas tiek turėjo.“

Kardinalūs pokyčiai

Pasak pašnekovų, ši puiki finansinė situacija netrukus pasikeitė. Bendrovės akcininkų nesutarimai kilo po to, kai paaiškėjo, kad „Elgamos–Elektronikos“ patalpose veikia dar viena kelių akcininkų įsteigta įmonė.

Nuspręsta nušalinti „Elgamos–Elektronikos“ direktorių G.Karpavičių, o į jo vietą nedelsiant skirti A.Puzanovą. Šio sprendimo aplinkybes 15min paaiškino tuometinis bendrovės „Elgama–Elektronika“ valdybos narys Zenonas Grigošaitis:

„Mes nuvažiavome į L.Ašmanto namus. Tikėjomės, kad jis padės visiems rasti bendrą sprendimą, bet jis jau kitą dieną atsivežė A.Puzanovą. Aš jo nepažinojau. Buvo pasakyta, kad jį reikia daryti nauju direktoriumi ir atlikti įmonės patikrą. Visa tai turėjo atlikti A.Puzanovas.

Augusto Didžgalvio nuotr./Arnoldas Puzanovas
Augusto Didžgalvio nuotr./Arnoldas Puzanovas

Mums net nebuvo pasakyta, kiek visa tai kainuos. Kai ėmėme klausinėti, L.Ašmantas kelias dienas tylėjo. Po savaitės pareiškė, kad A.Puzanovo įmonei teks mokėti po 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų) per mėnesį. Mums buvo aiškinama, kad tai užtruks labai neilgai.“

„Elgama–Elektronika“ sudarė paslaugų sutartį su A.Puzanovo valdoma verslo konsultavimo bendrove „THE7“. Šios bendrovės akcininku yra A.Puzanovo tėvas.

Pasirašytos sutartys leido UAB „THE7“ apyvartą padidinti keliasdešimt kartų. Pasak G.Karpavičiaus, mažiau nei per metus į šią įmonę pervesta apie 1,2 mln. litų (340 tūkst. eurų).

Panašiai situaciją vertino ir Z.Grigošaitis: „A.Puzanovas iš karto ėmėsi darbo. Darbuotojai buvo pajungti informacijos rinkimui, nors tai turėjo daryti jo įmonė. Prasidėjo konfliktai, geri specialistai pradėjo palikinėti bendrovę.

Jis čia šeimininkavo metus nuo 2012 m. gegužės 24 dienos. Per pirmus penkis 2012 m. mėnesius, kol įmonei vadovavo G.Karpavičius, buvo uždirbta 4,5 mln. litų pelno (1,3 mln. eurų). Per likusius 7 mėnesius vadovaujant A.Puzanovui šis pelnas sumenko iki 2 mln. litų (0,6 mln. eurų). Ir jis tuo sugebėjo girtis užsakytais straipsniais „Lietuvos ryte“. Atskirai buvo samdoma bendrovė, kuri rūpinosi tokių straipsnių skelbimu.

2013 m., kol įmonei vadovavo A.Puzanovas, buvo juodai nuostolingi. Jei metus būtume baigę minuse, būtume nebegalėję dalyvauti jokiuose pirkimuose. Nuostolingai veikiančių įmonių paraiškos tiesiog nėra priimamos. Mums net teko parduoti bendrovės „Elgamos sistemos“ akcijas, kad metų gale turėtume nedidelį pelną.“

Pinigų išpumpavimo mechanizmas

„Elgamos grupės“ prezidentas S.Džiugelis tvirtino, kad tai buvo klasikinis reiderystės atvejis. Iš įmonės visais būdais buvo bandomi išvesti pinigus. Akcininkams pajutus artėjantį krachą, vis dar veikiančios bendrovės pinigus buvo bandoma pervesti į vieną Šveicarijos bankų.

„2013 m. kovo mėnesį akcininkai pasakė, kad jau užteks. Tada prasidėjo visos įmanomos manipuliacijos, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyktų. Akcininkų susirinkimas tiesiog nebuvo šaukiamas. Nebesirinko ir valdyba. Kai galiausiai sprendimą pavyko priimti, prasidėjo naujos bėdos.

Atėjus A.Puzanovui buvo pakeista daug darbuotojų. Tarp jų ir įmonės finansininkė. Atėjusi nauja dirbo, bet ir ji pamatė, kad darosi negeri dalykai. Ji man paskambino naktį, pasakė, kad iš jos reikalaujama visus pinigus suvesti į vieną sąskaitą ir jie turi būti pervesti į užsienį. Priėjimą prie sąskaitų turėjo tik A.Puzanovas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Seb
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Seb

Visos mūsų sąskaitos visą laiką buvo SEB banke. Mes ilgamečiai Lietuvos pramonininkų asociacijos nariai, yra išlikę ryšių. Ryte nedelsdami kreipėmės į banko vadovybę. Iš valdybos posėdžio ištraukėme valdybos pirmininko pavaduotoją ir paprašėme, kad toks pervedimas nebūtų atliekamas. Parodėme akcininkų susirinkimo sprendimą. Jei toks pervedimas būtų įvykęs, įmonė būtų žlugusi.

Vėliau mums buvo pranešta, kad tris kartus bandyta pinigus pervesti. Įmonės sąskaitose tuo metu buvo apie 5 milijonus litų (1,5 mln. eurų). Jei ne skambutis, viskas būtų pasibaigę liūdnai. Mes patys į įmonę net nebuvome įleidžiami naujų apsaugininkų. Beje, už apsaugą iš įmonės lėšų sumokėta apie 0,5 mln. litų (150 tūkst. eurų).

Įmonę galima lengvai sužlugdyti per pusmetį, o jai atkurti reikia bent jau kelerių metų. Teko žiūrėti, kaip galime išgyventi. Pirmas pusmetis buvo tragiškas, bet po truputį ėmėme stotis ant kojų“, – pasakojo S.Džiugelis.

Arbitražo pinklės

Susigrąžinę įmonės kontrolę akcininkai nusprendė teisiniu keliu išsiieškoti didžiulius nuostolius, tačiau greitai suprato, kai tai padaryti nebus paprasta.

„Valdymo sutartyje buvo numatyta, kad ginčus spręs ne teismai, o Lietuvos arbitražo teismas. Jis situaciją vertino A.Puzanovo naudai.

Vėliau visi teismai rėmėsi arbitražo teismo sprendimu, nes taip buvo numatyta valdymo sutartyje, todėl juose pralaimėdavome, kol galų gale pasiekėme Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, – 15min nurodė „Elgamos grupės“ valdybos narys Gediminas Eidžiūnas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarė, kad Lietuvos arbitražo teismas negalėjo objektyviai vertinti visų bylos aplinkybių. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas Jonas Bložė ir jį paskyrę Valdemaras Stančikas bei Tadas Kelpšas yra advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ advokatai ir partneriai.

Būtent „ZETA LAW“ advokatas Justas Sunkaitis atstovavo UAB „THE7“, kuri arbitraže bylinėjosi su „Elgamos grupe“.

„Iki tol niekada nesinaudojome arbitražu. Jis atsirado tik L.Ašmanto ir A.Puzanovo pasirašytoje sutartyje“, – teigė S.Džiugelis.

15min susisiekė su L.Ašmantu, jis nurodė, kad arbitražas buvo pasirinktas dėl patogumo.

„Aš tikrai nežinau, su kuo tas arbitražas susijęs. Man kaip Lietuvos atstovui teko dalyvauti tarptautiniame arbitraže Kopenhagoje. Daug ką sužinojau ir daug ką supratau. Buvo aišku, kad arbitraže bylas galima greičiau ir paprasčiau išspręsti, negu tai darant teismuose. Man tai nebuvo naujiena“, – teigė jis.

Abipusiai kaltinimai

L.Ašmanto teigimu, ši istorija yra akcininkų nesutarimai, o bendrovė valdyta gerai.

„Scanpix“ nuotr./Leonas Ašmantas
„Scanpix“ nuotr./Leonas Ašmantas

„Pirmiausia, ši įmonė buvo įkurta pagal mano idėją. Tie, kurie dabar valdo ir kalba, buvo pakviesti tik kaip steigėjai, neprikišę visiškai savo nagų. Viskas buvo daryta pagal mano politinį sprendimą.

Kai buvau ministras, buvo priimta Energijos efektyvumo didinimo programa. Vienas iš jos punktų buvo šiuolaikinių matavimo prietaisų naudojimas. Į mane kreipėsi Vincas Babilius, Romualdas Visokavičius, klausė, kaip tai padaryti. Ėmiausi ruošti reglamentus“, – teigė buvęs ministras.

Anot jo, A.Puzanovas buvo visiems akcininkams žinomas, nes padėjo spręsti „Elgamos grupės“ nekilnojamojo turto klausimus:

„Mane į susitikimą pakvietė Z.Grigošaitis. Jame dalyvavo ir kiti akcininkai. Buvau paprašytas gelbėti akcininkus, nes jie įtaria, kad daug pinigų nuplaukia į šoną. Valdybos pirmininkui nežinant mūsų patalpose buvo įsteigta dar viena įmonė, kurios akcininkais yra S.Džiugelis ir G.Karpavičius. Ši įmonė gamino panašią produkciją į mūsų.

Akcininkų dauguma palaikė sprendimą įmonėje atlikti teisinę, ekonominę, finansinę analizę. Kilo klausimas, kas tai darys. Tada prisiminėme A.Puzanovą. Reikėjo greitai fiksuoti padėtį. Visi sutiko. A.Puzanovas buvo priimtas kaip laikinasis vadovas.

Jam sumokėta suma buvo visiškai normali. Tai buvo suderinta su akcininkais. Pinigus gavo ne A.Puzanovas, o įmonė, kuri mokėjo kitoms įmonės, vykdžiusioms patikrą. Dėl to ir susidarė tokia suma. Kai sutartis buvo pratęsinėjama, jos kaina buvo mažesnė. Juo labiau kad ataskaita buvo patvirtinta neeiliniame akcininkų susirinkime. Kodėl dabar ieškoma kaltų?“

Paklaustas, ar A.Puzanovas iš tiesų bandė paskutinėmis savo darbo dienomis pervesti bendrovės lėšas į užsienį, L.Ašmantas tai patvirtino, tačiau pateikė kiek kitokią įvykių versiją:

„Keli milijonai litų buvo padėti užsienio banke ir tai padarė pats G.Karpavičius. Tam atvejui, jeigu kas nors įvyktų, mes galėtume tomis lėšomis pasinaudoti. Aš sutikau. A.Puzanovui pasakiau, kad tie pinigai tikrai yra ir esame kritiškoje situacijoje, todėl būtų galima tuos pinigus pervesti į Lietuvą ir juos panaudoti. Nėra ko laukti.

Jis tuos pinigus pervedė, bet kilus konfliktui jis juos nusprendė grąžinti ten, kur jie ir buvo. Jis tai ir padarė, o buvo išpūsta, kad jis kažką bandė pavogti. Jei būtų toks bandymas, per mane tai tikrai nebūtų praėję. Juk nesu avinas, per mano rankas šimtai milijonų vaikščiojo ir neprapuolė.“

Viską laimino akcininkai

15min susisiekė su A.Puzanovu, kuris teigė, kad visas savo pareigas „Elgamos grupei“ įvykdė tinkamai, o šiuo metu yra kilusių nesutarimų su akcininkais auka:

„Netiesa, kad viskas buvo daroma per L.Ašmantą. Jis buvo tik vienas iš daugelio akcininkų, su kuriais aš dirbau. „Elgamos grupėje“ atsiradau tada, kai kilo klausimų dėl įmonės valdomo nekilnojamojo turto, kuris yra įstrigęs ir šiuo metu.

Pirmieji mano susitikimai buvo su Z.Grigošaičiu, kuris valdė bendrovę „Stabilita“. Ji turėjo brangių sklypų, juos bandė vystyti. Padėjau šį klausimą aptarti su visais potencialiais plėtotojais, akcininkai sužinojo, kiek sklypas yra vertinamas šiuo metu ir tada suprato, kiek prarado į jį investuodami. Kaina buvo daugiau nei trečdaliu mažesnė už investuotą sumą.

„Elgama“ pastatas Didlaukio gatvėje
„Elgama“ pastatas Didlaukio gatvėje

Taip pat dirbau su G.Karpavičiumi, kuriam labai rūpėjo mano korporatyvinio valdymo žinios. Mes susitikome 7 ar 8 kartus ir tų susitikimų metu sprendėme, kaip reikia pakeisti įmonės valdymą, kad būtų apsaugotas turtas, bendrovės vardas, tiekimo keliai. Mane akcininkai pažinojo.

Akcininkų sutartis gimė po ilgų debatų ir L.Ašmantas į juos net nenorėjo veltis. Du mėnesius jis netikėjo, kad jo valdomos įmonės patalpose įsikūrė dar viena įmonė. Turėjau jam tai įrodinėti.“

Paklaustas, kodėl pasirinktas būdas bendrovės valdymą ir tikrinimus vykdyti per įmonę „THE7“, A.Puzanovas patikino, kad tai normali vakarietiška praktika:

„Kodėl pasirinktas toks modelis, reikia klausti akcininkų, nes jie man suformulavo užduotį už fiksuotą kainą padaryti sprendimą. Tai yra britiškas modelis, kai problemai spręsti samdoma įmonė, kad nebūtų įsikabinta į darbo santykius. Aš atsisakiau pasirašyti ilgalaikę sutartį. Po trijų mėnesių akcininkai galėjo priimti bet kokį kitą sprendimą, tačiau jie norėjo tęsti.

Reikia atskirti du dalykus. Akcininkai norėjo situacijos vertinimo, o tam reikia įtraukti ir teisininkus, ir auditorius, ir kitus kompetentingus asmenis. Taip pat norėjo įmonės valdymo. Tai yra du skirtingi dalykai. Tiriamajame darbe dalyvavo 11 žmonių, o valdymo darbe dalyvavau aš vienas.

Buvo keliami ieškiniai, buvo nustatyta, kad „Elgamos–Elektronikos“ vardas naudojamas trijose pasaulio šalyse ir tai daro įmonės, kurios bendrovei „Elgama–Elektronika“ nepriklauso. Nors Gruzijoje, Lenkijoje ar Ukrainoje tarp tų įmonių akcininkų matome pažįstamas pavardes. Tai akcininkus siutino. Perspėjau, kad teisinis kelias bus ilgas ir brangus.“

Susidomėjo koncerno „Icor“ įmonė

Pasak A.Puzanovo, jam buvo pavesta paruošti įmonę investuotojo atėjimui.

„Tai ir padariau. Buvo penki investuotojai, kurie atvyko ir įteikė skiriamuosius raštus. Tarp jų buvo ir Kinijos bendrovė, kuri vėliau įsigijo didžiąją dalį akcijų.

Tuo metu visi akcininkai buvo sutarę parduoti įmonę. Visi norėjo pinigų. Buvo nustatyta norima akcijos kaina. Aktyviausiai veikė „Axis industries“. Jie blokavo pinigus banke akcijų išpirkimui. Dalis akcininkų net pasirašė investavimo sutartis ir savo sąskaitose matė išankstinius pinigus. „Axis industries“ net kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl leidimo įvykdyti tokį sandorį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Janukonis ir Linas Samuolis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Janukonis ir Linas Samuolis

Toliau prasidėjo akcininkų nesutarimai ir šis procesas nutrūko. Kodėl jie susipyko gavę pasiūlymą parduoti įmonę už 20 proc. daugiau, nei buvo jų lūkesčiai, aš negaliu pasakyti. Tai jų vidiniai dalykai“, – teigė jis.

15min kalbinti „Elgamos grupės“ akcininkai teigė, kad koncerno „Icor“ (buvusio „Rubicon“) įmonės „Axis industries“ pasiūlymo iš tiesų sulaukė, tačiau jis jų netenkino.

„Naujam vadovui rūpėjo ne įmonė, o įmonės pinigai. Sistema buvo paprasta. Pasisavinti lėšas, nuvaryti įmonę link bankroto ir ją pigiai parduoti“, – teigė G.Karpavičius.

Rezultatais džiaugiasi

A.Puzanovas atmetė ir jam metamus kaltinimus dėl prastų įmonės rezultatų: „Gamybinėje įmonėje visada yra metinis cikliškumas, kai yra dideli užsakymai, kai daug pinigų investuojama į gamybą. Lėšos juda aukštyn-žemyn. Versle viską lemia, kas yra įmonės balanse. Akcininkai gali sakyti, ką nori. Tais metais, kai įmonė buvo pertvarkyta, akcininkams buvo pasiūlyta didžiausia dividendų suma. Dividendai išmokami ne pagal mėnesio rezultatą, o pagal metų. Jis buvo labai geras.

Maža to, akcininkai panoro išmokėti dar daugiau, nors kaip direktorius perspėjau, kad man lėšų reikės gamybos procesui. Man buvo pasakyta, kad galiu naudoti ir užsienyje sukauptas lėšas. Ne direktoriaus prerogatyva spręsti, kiek dividendų akcininkai išmokės. Galėjau tik perspėti dėl pasekmių.

Investuotojas neperka pastato. Jis perka srautą ir rinką. Būtent todėl buvo sudaryti užsakymai su LESTO ir kitom įmonėms pusantrų metų į priekį. Net su Iranu.

Antrus metus pelnas buvo mažesnis, bet tai nereiškia, kad įmonė atsidūrė ant bankroto ribos. Galiu tik grįžti prie investuotojo, kuris niekada nesiūlys didelės sumos už bendrovę, jeigu jis manytų, kad įmonė yra prastos būklės ir neturi ateities.“

A.Puzanovas teigė užtikrinęs įmonės darbą. „Taip, konfliktas su akcininkais buvo. Įmonė dvi savaites veikė apgulties sąlygomis su dviem saugos tarnybomis. Aš buvau blokuojamas kabinete, buvo daromos improvizuotos kratos, policijai pranešta, kad dingo antspaudai, nors jie buvo įmonėje ir visi tai matė. Nepaisant visko, išlaikiau įmonę veikiančią“, – teigė jis.

„Elgama“ pastatas Didlaukio gatvėje
„Elgama“ pastatas Didlaukio gatvėje

Pašnekovas neigė ir bandymus pervesti pinigus į užsienį: „Ar gali kas nors sustabdyti žmogų, kuris laisvai valdo banko prieigą ir gali daryti bet kokius pavedimus? Galėjau pinigus pervesti bet kada per tuos tris mėnesius. Jei man būtų reikėję, būčiau pinigus į užsienį pervedęs.

Prisiminkim, kad įmonės finansiniai rezervai, kuriais man buvo leista naudotis, buvo Šveicarijoje. Nuvykau į banką ir pinigus grąžinau į Lietuvą. Kai prasidėjo stumdymasis tarp akcininkų, buvo kilusi mintis pervesti pinigus atgal. Kur čia nusikaltimas?“

Pasak A.Puzanovo, Lietuvos arbitražo teismas taip pat buvo ne jo idėja: „Mano pateiktame sutarties variante arbitražas buvo visai kitas. Akcininkai pasakė, kad pasirinkau labai brangų arbitražą. Jis buvo pakeistas sutarties priede. Negaliu komentuoti, kodėl akcininkai, pasitarę su teisininkais, nusprendė arbitražą keisti.“

Komentarai: 6
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką