Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 24d. 17:28

Išskirtinis ūkis prie Rumšiškių: kauniečiai ėmė auginti krevetes, kurių mailių šimtais tūkstančių parsigabena iš JAV

Krevečių ūkyje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Krevečių ūkyje

Pasirodo, Lietuvoje galima užauginti ir krevetes. Šių jūros gėrybių ūkis prieš keletą metų imtas plėtoti netoli Rumšiškių. Sumanytojai – grupelė gurmanų kauniečių, nepabūgusių žengti Europoje itin mažai pramintu keliu. Tinkamos technologijos paieškos užtruko, tačiau šiandien jau galime paskanauti šviežutėlių lietuviškų krevečių, už kurių kilogramą, tiesa, teks pakloti ne tiek jau ir mažai.

„Neišduosiu, koks skaičius priekyje, bet po jo seka šeši nuliai. Nėra šiame versle taip, kad turi atliekamą tūkstantį eurų ir gali to imtis. Tik iš pradžių viskas atrodo paprasta. Iš tikro tai yra rimtas mokslas“, – investicijos dydį įvardijo išskirtinę ekskursiją po ūkį 15min surengęs „Local Ocean“ krevečių ūkio vadovas ir vienas UAB „Investara“ bendrasavininkų Algirdas Krupskis.

Jis papasakojo, kad idėja imti auginti krevetes kilo iš gurmaniškų paskatų bei to, kad šviežių šių jūros gėrybių gauti Lietuvoje nebuvo įmanoma. Krevečių suvartojimas pasaulyje didėja, o jų ištekliai vandenynuose, ypač dėl augančios taršos bei paklausos, mažėja, tad natūralu, kad ūkiai persikelia į uždaras sistemas. Taip galima paprasčiau patenkinti vartotojų poreikius.

„Pagalvojome, kodėl toks ūkis negalėtų atsirasti Lietuvoje? Nuo idėjos, kuri kilo asmenims, nesusijusiems su akvakultūra, mikrobiologija, suformavimo prasidėjo įvairūs ilgai besitęsę eksperimentai, mokslininkų paieškos, sistemų bandymai, tyrimai, stažuotės Amerikoje, Pietų Korėjoje. Kam papasakoji, galvoja, aha, gauni mailiaus, įpili į baseiną vandens, priberi druskos, suleidi krevetes ir jos užauga. Tačiau tai yra didžiulis mokslas. Nėra viskas taip primityvu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Mes atkuriame natūralias vandenyno savybes uždaroje sistemoje – auginimo baseinuose. Tik pašaliname visas natūraliai vandenynuose kylančias grėsmes. Krevetės čia auga tarsi atostogų sąlygomis“, – šyptelėjo A.Krupskis, atskleidęs, kad ūkis yra pajėgus išauginti vidutiniškai apie toną krevečių per mėnesį.

Mes atkuriame natūralias vandenyno savybes uždaroje sistemoje.

Mailių importuoja iš JAV

Pasak pašnekovo, labai svarbu išlaikyti vienodus vandens parametrus, nes krevetė – itin jautrus organizmas, reaguojantis net į menkiausius pokyčius. Patalpoje nuolat palaikoma 30 laipsnių, o vandenyje – 27 ar 28 laipsnių, temperatūra. Svarbi ir vandens cheminė sudėtis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algirdas Krupskis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algirdas Krupskis

„Per eksperimentus praradome tris partijas, buvome nepasiruošę dėl elektros. Sutrikus jos tiekimui, sutrinka ir deguonies padavimas į baseinus. 15 minučių be deguonies, ir krevetės žūva. Čia kaip ligoninės operacinėje – nulis tolerancijos elektros praradimui“, – patikino pašnekovas.

Mailių lietuviai importuoja iš specifinę reprodukcijos technologiją įvaldžiusios JAV, tačiau neatsisako planų ir patys pradėti ateityje veisimo procedūras. Krevetės subręsta dauginimuisi per 9 mėnesius, tad natūralus dauginimasis ūkyje tarp jų nevyksta – ant vartotojų stalų nugula anksčiau.

„Europoje veisti bando tik partneriai Austrijoje, tikimės būti antrieji. Kitąmet turėtume pradėti antrojo, penkis kartus didesnio, modernaus ūkio pastato statybas. Jame bus įkurta ir inkubacinė bei veisimo erdvė. Tai labai sudėtinga, šiandien dar tam nesame pasiruošę, tačiau plėtros planuose numatę veisimą, nes norime tapti nepriklausomi nuo išorės veiksnių. Štai užėjo COVID-19 ir tiekimas iš JAV sustojo.

Pačių auginimo ūkių Europoje – ne vienas: yra Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Ispanijoje ir Belgijoje, tačiau visų jų technologijos bei sistemos skiriasi. Nėra instrukcijos, kurią gavęs, gali viską padaryti: atvežta kitur sėkmingai veikianti sistema pas mus neprigijo. Iš visų gauni netgi priešingą informaciją. Kiek kartų sumontavome ir demontavome įrangą... Mūsiškė technologija taip pat yra išskirtinė – kurta tarptautinės mokslininkų komandos. Turime ir strateginį partnerį – vykdantįjį direktorių iš Prancūzijos, kuris padės mūsų vietinį ūkį iškelti į globalų lygmenį. Jis lyg karvedys, vedantis į priekį“, – situaciją nubrėžė pašnekovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Krevečių ūkyje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Krevečių ūkyje

Ragauti galima po 4 mėnesių

Pirmąją partiją iš JAV kauniečiai gavo dar 2018 metų viduryje, tačiau pirmoji partija, kurią galima buvo parduoti, užauginta tik šių metų pradžioje. Sutarta, kad kas mėnesį į ūkį atkeliaus apie 100 tūkst. mažyčių – 15-20 dienų amžiaus – krevečių. Kelionės lėktuvu neatlaiko apie 10 proc. jų, auginimo metu žūva dar apie 30 proc.

Kas mėnesį į ūkį atkeliaus apie 100 tūkst. mažyčių – 15-20 dienų amžiaus – krevečių.

Atvežtas į ūkį, mailius patalpinamas į talpyklas: keletą dienų vyksta aklimatizacija, adaptacija ir karantinas. Po to krevetės keliauja į pirminius auginimo rezervuarus, kuriuose praleidžia apie mėnesį. Tuomet jos perkeliamos į didesnę auginimo sistemą – šešis 56 kub. metrų dydžio rezervuarus, kuriuose vandens lygis siekia apie metrą. Pardavimui krevetės būna paruoštos po 4 mėnesių.

„Saulės pieva“ nuotr./„Mante Pacis“ restorane surengtoje egzotiškoje vakarienėje buvo patiektos ir „Local Ocean“ krevetės
„Saulės pieva“ nuotr./„Mante Pacis“ restorane surengtoje egzotiškoje vakarienėje buvo patiektos ir „Local Ocean“ krevetės

Standartinė ūkyje užauginta baltakojė blyškioji krevetė sveria 20-25 gramus (su galva), tačiau yra ir didesnių, tokių, kurios Rumšiškių apylinkėse auga jau metus. Dalį patinėlių ir patelių kauniečiai išvežė minėtiems austrams, tad tikimasi netrukus sulaukti pirmosios mailiaus partijos iš tų krevečių, kurios užaugintos Lietuvoje.

Krevetės maitinamos specialiu subalansuotu pašaru. 30 tūkst. krevečių per dieną suėda apie 6 kilogramus maisto. Skiriasi, anot A.Krupskio, natūraliai užaugusių ir užaugintų krevečių mėsos struktūra ir kokybė. Kadangi ūkyje jos nuolat maitinamos, patiria mažiau streso, kuris kyla vandenyne pačioms ieškant maisto.

„Iš Azijos ar Pietų Amerikos šalių atkeliavusios šaldytos krevetės, kurios dominuoja prekybos centruose, auginamos kitokiu būdu. Pas juos miškuose, pievose iškasami prūdai, kurie prisisunkia vandens. Galiausiai nusausinamas prūdas ir krevetės keletą dienų praguli dumble – virškinamajame trakte pilna tikrai ne gėrio. Taip alinami ir gamtiniai resursai“, – teigė A.Krupskis.

Karolinos Stažytės nuotr./Krevečių ūkyje
Karolinos Stažytės nuotr./Krevečių ūkyje

Jis palygino ūkyje užaugintų bei parduotuvėje parduodamų šaldytų krevečių maistingumą: maistinė ir energetinė vertė skiriasi kone dvigubai.

Gali suėsti viena kitą

Paklausus, ar tarp auginamų krevečių nekyla kovų dėl išgyvenimo, pašnekovas kiek nustebina: tai plėšrus gyvis, kuriam, jei nebus laiku pamaitintas, o ir skirsis dydžiu, būdingas netgi kanibalizmas.

„Beriame skirtingo dydžio pašarą, kad ir didesnės, ir mažesnės pasimaitintų, nes kitaip didžiosios gali suėsti mažesnes. Krevetės auga iki metų laiko, vėliau jų augimas sulėtėja. Su savo ragu galvoje ir spygliais uodegoje gali neblogai įdurti“, – šyptelėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, o kokia gi yra krevečių paklausa Lietuvoje, A.Krupskis patikino, kad šiandien gali patenkinti tik mažą dalį jos – poreikis daug didesnis nei auginimo galimybės. Vartotojai kuo toliau, tuo labiau pageidauja šviežio, ekologiško produkto. Kilogramas „Local Ocean“ užaugintų krevečių šiandien, žengiant pirmuosius žingsnius į rinką, kainuoja 60 eurų (su PVM). Kaina gali svyruoti priklausomai nuo produkcijos dydžio. Užsisakyti šių krevečių galima internetinėje įmonės parduotuvėje.

„Daugeliui atrodo grėsminga produkcijos kaina, juk galima parduotuvėje įsigyti šaldytų krevečių pigiau – už 15 ar 20 eurų, tačiau produktas – išskirtinis, tad orientuojamės ir į išskirtinį klientą, kebabinėje, tikėtina, mūsų krevečių nepamatysite“, – patikino pašnekovas.

Parduos dar gyvą

Įdomu, kaip užaugintos krevetės yra „nužudomos“ ir paruošiamos pardavimui? Pasak A.Krupskio, pakeitus termorežimą, jos tiesiog „užmiega“: šiltame vandenyje augusias krevetes į leidus į šaltą vandenį su ledu, jų motorika ima lėtėti.

Vadovaujantis laboratorijoje atliktais tyrimais, šviežią krevetę rekomenduojama suvartoti per 3 paras.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Krevečių ūkyje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Krevečių ūkyje

Paklaustas, kodėl ūkį kūrė būtent Kaišiadorių rajone, A.Krupskis atsakė, kad vietą rinkosi pagal strategiškai patogiausią geografinę padėtį – tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų, šalia pagrindinės šalies magistralės. Ateityje produkciją bus galima atsiimti iš pačio ūkio, čia pat jos ir paragauti.

„Galėsime parduoti net ir ką tik ištrauktą iš baseino, dar gyvą, jei pirkėjas to pageidaus“, – patikino krevečių augintojas, pabrėžęs, kad nežadama apsiriboti tik Lietuva – vietinį „vandenyną“ galima sukurti bet kuriame pasaulio taške, jaučiamas šviežių krevečių poreikis ir kaimyninėse valstybėse.

„Mes siekiame, kad tokių, aplinkai draugiškų, ūkių būtų daugiau. Jie būtų ne mūsų konkurentai, o partneriai. Galėtume padėti verslo pradžioje, taip kartu patenkintume visus vartotojų poreikius“, – patikino pašnekovas.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką