Sistemos reformos būtinos
Paklaustas, ar jaunimas nenori dirbti, A. Bitinas pabrėžia, kad tai nėra visiška tiesa, nes jaunų žmonių poreikiai taip pat svarbūs – jie kuria šeimą, ieško būsto, taigi nori darbo, kuriame gautų orų atlyginimą. Jei to padaryti nepavyksta, emigruoti yra natūralu.
„Reikėtų tęsti reformas ir skatinti, kad švietimo sistema ruoštų tas darbo vietas, kurios aktualios darbo rinkai. Labai didelis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo rinkos monitoringui, kad mes žinotume, kokių specialybių reikės po 5–6 metų, labai svarbu planuoti, – kalba socialinių mokslų daktaras. – Taip pat turi būti kuriamos labai palankios ir lanksčios verslo sąlygos, kad rinka plėstųsi ir kurtų darbo jėgas.“
Be to, pabrėžia A. Bitinas, socialinė sistema neturi skatinti prisiregistravimo darbo biržoje tik norint gauti socialines garantijas: „Žmogus ten turi ateiti dėl to, kad iš tikrųjų neranda darbo. O sistema turi jam sugeneruoti pagrindinius keturis pasiūlymus, arba jis turi būti perkvalifikuojamas, arba nukreipiamas toliau studijuoti ar stažuotis ir pan.“
Tendencijos nesikeičia
I. Liubartės teigimu, biržoje registruojasi ir dominuoja socialinius mokslus baigę absolventai, o darbo rinkai iš tikrųjų reikia nemažai informacinių technologijų specialistų, inžinierių, logistikos specialistų, įvairių sričių vadybininkų.
A. Bitinas priduria, kad viena iš priežasčių, kodėl daug jaunuolių nežino, nuo ko pradėti ir kaip save pateikti darbdaviui, yra žinių stoka, tad mes turėtume atkreipti dėmesį į kitų šalių, pavyzdžiui, sėkmingą Olandijos, Vokietijos, praktiką.
„Jie pradeda orientuoti žmones jau vidurinėje mokykloje, paskutinėse klasėse supažindina su tam tikromis profesijomis, nuveda į darbo vietą pasižiūrėti, kaip viskas vyksta. Taip pat labai svarbu darbo rinkos mokymo centrai, atviros jaunimo erdvės [...]. Informacija turi būti labai plačiai skleidžiama ir ateityje taip ir bus. Tačiau reikia perimti gerąją kitų šalių praktiką, reikia mokytis“, – pabrėžia A. Bitinas.
Paklaustas, kas skatintų jaunimą pasilikti šalyje ir neemigruoti, A. Bitinas pastebi, kad tai turi daryti ne viena ministerija ar viena institucija, – reikia priemonių komplekso: „Pirmiausia turi būti galimybė pasirinkti patrauklius darbo santykius, tarkim, dabar atsiranda įvairiausių profesijų, kai galima dirbti nebūtinai sėdint darbo vietoje nuo 8 iki 17 valandos. Antra, atlyginimas turi būti orus: jei žmogus baigė rimtus mokslus, bet jam siūlo minimalų atlyginimą, jis bus suinteresuotas išvykti. Ir trečia, turi būti palanki verslo aplinka, kad žmogus galėtų rinktis, nes dabar darbo santykiai pakitę. [...] labai svarbu, kad jie būtų suderinti su užimtumo ir verslumo sistema.“
