Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 23d. 13:42

Justas Džiugelis: socialines įmones turėtų patikrinti FNTT ir STT

Justas Džiugelis
Stop kadras / Justas Džiugelis

Visas Lietuvoje veikiančias socialinių įmonių statusą turinčias bendroves turėtų patikrinti Finansinių nusikaltinų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), sako parlamentaras Justas Džiugelis.

Pasak jo, šios tarnybos turėtų aiškintis, kaip ir kiek tokiose įmonėse įdarbinama neįgaliųjų ar kitų socialinės atskirties grupių asmenų, taip pat pasižiūrėti, ar tie žmonės dirba realiai, ar tik „popieriuje“.

„Tik ne VMI (Valstybinei mokesčių inspekcija – BNS), kalbu apie FNTT ir STT. VMI nieko neranda, nes mokesčiai ten tvarkingai mokami, bet yra kitų piktnaudžiavimų“, – ketvirtadienį susitikime su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu pareiškė J.Džiugelis.

Susitikime dalyvavusi parlamentarė Aušra Maldeikienė tikino iš neįgalių gyventojų gaunanti informacijos, kad jiems sumokama po 20-30 eurų, kad sutiktų būti įdarbinti arba dirbti su verslo liudijimu bendrovėse ir taip joms leistų „palaikyti socialinės įmonės statusą“.

„Neturi neįgalieji, kai jie sėdi namuose, statyti mokyklų“, – tvirtino A.Maldeikienė.

Jai pritarė ir parlamentinio Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonyte.

„Jeigu žmonės gauna gabaliuką pinigų, o dirba jų knygelės, tai čia jau yra sukčiavimas, čia jau teisėsaugos reikalas“, – pabrėžė I.Šimonytė.

Trijų parlamentarų susitikime su ministrui buvo nutarta skubiai parengti pataisas, kurios uždraustų naujų bendrovių su socialinės įmonės statusu steigimą. Jas tikimasi priimti, kai tik pasidėtų Seimo pavasario sesija – dar kovą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje baigiamo rengti naujo Socialinių įmonių įstatymo ketinama atsisakyti.

„Dabar matome skaičius, kad yra piktnaudžiaujama, kad žmonės dirba „dokumentuose“ – fiktyviai, neturi darbo vietos, bet jie registruojami kaip darbuotojai. Iš karto paaiškės, kad didžioji dalis pinigų (iš biudžeto gaunamos subsidijos – BNS) ne įsisavinama, o panaudojama tik darbo užmokesčio padengimui. Jeigu dotacijos yra tik tam naudojamos, tai kokia įmonė nenorėtų turtė tokių nemokamų darbuotojų“, – po susitikimo BNS sakė J.Džiugelis.

Taip pat nutarta kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta parlamentarų bei Vyriausybės institucijų atstovų darbo grupė, kuri parengtų naują socialiai pažeidžiamų asmenų – nuo neįgaliųjų iki buvusių kalinių ar tautinių mažumų atstovų – pritraukimo į darbo rinką koncepsiją.

J.Džiugelis, A.Maldeikienė ir I.Šimonytė siūlo nuo 2019 metų iš viso panaikinti socialinės įmonės statusą, o dabartines bendroves pertvarkyti pagal planą, kuris dar tik bus sukurtas. Tokią įdėją remia ir ministras L.Kukuraitis.

Pasak J.Džiugelio, šioje srityje galėtų būti įvestas „krepšelio“ modelis.

„Įmones galima motyvuoti įdarbinti žmones netekusius tam tikro darbingumo per krepšelio principą. Tas krepšelis eitų paskui žmogų. Kas tame krepšelyje turėtų būti – atskira diskusija. Ten turėtų būti pinigai, pavyzdžiui, darbo asistento paslaugai, mokymui“, – teigė J.Džiugelis.

Lietuvoje dabar veikia dabar 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 6 tūkst. žmonių ir jos gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas siekia 3820 eurų.

Lietuvoje iš viso 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų 47 tūkst. dirba.

Socialinių įmonių įstatymas veikia nuo 2004 metų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką