Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, ar tikrai viskas taip paprasta.
1. Pirmas klausimas – kas tai per renginys?
Darbo teisėje svarbu ne renginio pavadinimas, o jo turinys.
Jeigu tai yra mokymai, privalomas instruktavimas, strateginis susitikimas, darbo procesų aptarimas, kvalifikacijos tobulinimas ar kita darbdavio pavedimu organizuojama veikla, darbuotojas tuo metu iš esmės yra darbdavio žinioje.
Darbo kodeksas darbo laiką apibrėžia kaip laiką, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką taip pat patenka kvalifikacijos tobulinimas darbdavio pavedimu ir kelionė iš darbovietės į darbdavio nurodytą laikiną darbo funkcijos atlikimo vietą.
Tačiau jeigu tai yra tik socialinė šventė, piknikas, vakarėlis, žaidimai, alkoholis, pramoginė programa ar „pabūkime kartu“, pasak R.Joskaudienės, toks renginys savaime netampa darbo funkcija vien todėl, kad vadovas jį pavadino privalomu.
„Darbo sutartis yra susitarimas, pagal kurį darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui, atlieka darbo funkciją, o darbdavys moka darbo užmokestį. Pavaldumas reiškia paklusimą teisėtiems darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, tačiau tai nėra neribota teisė reikalauti bet kokio socialinio elgesio. Darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, o darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo apraše“, – pabrėžė teisininkė.
2. Jeigu renginys vyksta darbo metu – ar dalyvavimas visada privalomas?
Ne visada.
„Darbo metu darbuotojas, žinoma, negali savavališkai „dingti“ ir pasakyti: „Aš į šventę neisiu, todėl einu namo.“ Darbo grafikas galioja. Darbuotojas turi būti darbe arba atlikti darbo funkcijas teisėtai suderintu būdu“, – aiškino R.Joskaudienė.
Bet, pasak jos, darbdavys taip pat negali pasakyti: „Pusę dienos būkite įmonės renginyje, o nepadarytą darbą pasidarykite vakare namuose.“
Jeigu darbdavio organizuotas privalomas renginys suvalgo darbo laiką, tai, anot R.Joskaudienės, yra darbdavio darbo organizavimo sprendimas, o ne darbuotojo asmeninė problema.
„Darbo laiko norma turi būti nustatyta darbo sutartyje, o įprasta norma yra 40 valandų per savaitę, nebent taikomos išimtys ar susitarta dėl ne viso darbo laiko. Darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nurodytu laiku. Jeigu po renginio darbuotojui faktiškai tenka dirbti ilgiau negu nustatyta jo darbo laiko trukmė, tai jau viršvalandžių klausimas. Viršvalandžiai paprastai galimi tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, o už viršvalandinį darbą mokamas padidintas darbo užmokestis“, – teigė R.Joskaudienė.
3. Ar turi reikšmės renginio vieta?
Taip, ir labai didelę.
Jeigu renginys vyksta ofise darbo metu, teisinė situacija paprastesnė: darbuotojas yra įprastoje darbovietėje, o darbdavys tą laiką organizuoja kaip darbo proceso dalį arba kaip darbuotojams suteiktą apmokamą laiką.
„Bet jeigu renginys vyksta, pavyzdžiui, 30 kilometrų nuo darbovietės, atsiranda papildomi klausimai: kaip darbuotojai nuvyks, ar kelionės laikas įskaitomas į darbo laiką, kas kompensuoja išlaidas, ar renginys nepažeis darbo grafiko, ar darbuotojas spės grįžti pasiimti vaikų iš darželio ar mokyklos“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Darbo kodeksas numato, kad komandiruotė yra darbo pareigų atlikimas kitoje, negu nuolatinė darbo vieta, vietoje; komandiruotės metu paliekamas darbo užmokestis, o papildomos transporto, kelionės, nakvynės ir kitos išlaidos kompensuojamos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat nurodo, kad komandiruotės kelionės laikas yra darbo laikas ir jis apmokamas darbo užmokesčiu.
„Todėl „renginys sodyboje“ nėra tiesiog graži išvyka, jeigu dalyvavimas privalomas. Tada reikia spręsti darbo laiko, kelionės, išlaidų, saugos ir darbuotojo realių galimybių dalyvauti klausimus“, – aiškino R.Joskaudienė.
4. Ar atsisakymas dalyvauti gali būti pravaikšta?
Čia labai svarbu tikslumas.
Pagal Darbo kodeksą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
„Tai nėra tas pats, kas atsisakymas dalyvauti pramoginėje dalyje, atsisakymas vartoti alkoholį, atsisakymas žaisti žaidimus, atsisakymas dalintis asmeniniais dalykais ar pagrįstas prašymas dirbti įprastoje darbo vietoje“, – teigė R.Joskaudienė.
Jeigu darbuotojas darbo metu yra darbovietėje, pasirengęs dirbti, atlieka savo funkcijas arba raštu prašo suderinti alternatyvą, tokios situacijos, anot teisininkės, automatiškai vadinti pravaikšta būtų rizikinga.
Kita vertus, darbuotojui taip pat nereikėtų tiesiog ignoruoti darbdavio pavedimo.
„Jeigu renginys nurodytas kaip privalomas, geriausia ne tyliai nedalyvauti, o raštu paprašyti patikslinti: ar renginys yra darbo laikas, kokia jo privaloma dalis, ar bus kompensuojama kelionė, ar galima alternatyva dėl objektyvių priežasčių“, – kalbėjo R.Joskaudienė.
Net ir tada, kai darbdavys mano, kad darbuotojas padarė pažeidimą, atleidimas ar drausminės pasekmės negali būti taikomos mechaniškai: darbdavys, anot teisininkės, turi pareikalauti darbuotojo paaiškinimo, įvertinti aplinkybes, pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę ir proporcingumą.
5. Kada dalyvavimas gali būti privalomas?
Dalyvavimas gali būti privalomas, kai renginys turi aiškų darbo tikslą: mokymai, instruktavimas, strateginė sesija, darbo procesų derinimas, kvalifikacijos kėlimas, teisės aktų reikalaujami mokymai ar kita su darbo funkcija ir darbo organizavimu susijusi veikla.
„Pavyzdžiui, darbdavys privalo organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas šioje srityje. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimas taip pat yra darbo organizavimo dalis, o VDI nurodo atvejus, kai darbuotojai privalomai instruktuojami, pavyzdžiui, priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą ar pradėjus naudoti naujas darbo priemones“, – dėstė R.Joskaudienė.
Tačiau privalomumas, pasak jos, turi būti organizuotas teisiškai tvarkingai: aiškus pavedimas, aiškus laikas, aiški vieta, darbo laiko apskaita, apmokėjimas, kelionės klausimai, išlaidų kompensavimas ir pagarba darbuotojo teisėms.
6. Kada darbuotojas gali pagrįstai nesutikti arba prašyti alternatyvos?
Pasak R.Joskaudienės, kai renginys vyksta po darbo valandų ir nėra susitarimo dėl viršvalandžių.
„Kai renginys yra grynai pramoginis, socialinis ar privatus, o darbuotojas darbo metu siūlo atlikti savo darbo funkcijas.
Kai privalomas dalyvavimas faktiškai reiškia nemokamą darbą vakare, nes įprastos užduotys turi būti atliekamos po renginio.
Kai renginio vieta ar kelionės laikas pažeidžia darbo grafiką, neaišku, ar kompensuojamos kelionės išlaidos, ar kelionės laikas įtraukiamas į darbo laiką“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak jos, kai renginio turinys žemina darbuotoją, verčia dalyvauti nepriimtinose veiklose, vartoti alkoholį, atskleisti asmeninę informaciją arba sukuria spaudimą, kuris nesuderinamas su oria darbo aplinka.
Darbo kodeksas aiškiai numato, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiamas ne tik darbo vietoje, bet ir su darbu susijusių išvykų, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu.
„Kai darbuotojas turi objektyvių šeimos pareigų. Darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, turi teisę prašyti pageidaujamo darbo laiko režimo, o darbdavys privalo tokį prašymą tenkinti, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudaro per didelių sąnaudų“, – pabrėžė teisininkė.
7. Ką praktiškai daryti darbuotojui?
Ne konfliktuoti, o fiksuoti.
Pasak R.Joskaudienės, galima parašyti labai paprastai:
„Prašau patikslinti, ar renginys laikomas privalomu darbo renginiu ir ar jo laikas, įskaitant kelionę, bus įtrauktas į darbo laiką. Taip pat prašau informuoti, ar bus kompensuojamos kelionės išlaidos. Dėl vaiko pasiėmimo iš darželio / mokyklos prašau suderinti galimybę dalyvauti tik darbo turinio dalyje iki konkrečios valandos arba tą dieną dirbti įprastoje darbo vietoje.“
Toks raštas. anot teisininkės, yra ne „maištas“, o normalus darbo santykių aiškumas.
8. Žinutė darbdaviams
Geras komandos formavimo renginys kuriamas ne grasinimu pravaikšta.
„Jeigu renginys privalomas – jis turi būti organizuotas kaip darbo proceso dalis: su aiškiu tikslu, darbo laiko apskaita, apmokėjimu, kelionės ir išlaidų klausimų išsprendimu, pagarba darbuotojų šeimos pareigoms ir orumui.
Jeigu tai šventė – tegul ji būna šventė. Savanoriška, pagarbi ir nekelianti darbuotojams teisinės ar emocinės įtampos“, – teigė R.Joskaudienė.
Pasak jos, komanda nesukuriama įsakymu – ji sukuriama tada, kai žmonės jaučiasi gerbiami – ir darbe, ir už jo ribų.
