Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip robotus gaminantys kauniečiai keičia Norvegijos įstatymus ir vilioja JAV sporto avalynės milžinę

Vytautas Jokužis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vytautas Jokužis
Šaltinis: 15min
5
A A

Nors apie Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusią įmonę „Elinta“ dažnas lietuvis nėra girdėjęs, jos kuriami produktai nelieka nepastebėti užsieniečių. Norvegai dėl jų sukurtos technologijos pakeitė įstatymus, Vakaruose jų išradimai pristatomi per televiziją, o labai greitai jų paslaugomis gali pradėti naudotis ir visame pasaulyje žymi JAV sportinių batelių gamintoja.

Automatizuotoje Vokietijoje gamyba pigesnė nei Lietuvoje

Nors pagrindinė „Elintos“ veikla yra gamybos įmonių automatizacija, pastaruoju metu vis aktyviau žengiama ir į robotizacijos bei elektromobilių gamybos sritis.

„Elintos“ atstovai įsitikinę: šiuo metu pasaulis išgyvena ketvirtąją pramonės revoliuciją, o vienintelis būdas likti konkurencingu yra investuoti į gamybą atpiginančią ir produktyvumą keliančią automatizaciją.

VIDEO: Pasaulyje garsėjanti lietuvių įmonė kuria ateitį

Pasakymui, kad automatizacija atima darbo vietas, „Elintos“ vadovas Vytautas Jokužis pritaria, tačiau tuo pačiu metu pabrėžia, jog tai nėra naujiena.

Suprasti akimirksniu

  • Dėl didesnės automatizacijos Vokietijoje gaminti jau pigiau nei Lietuvoje
  • Emigracijai neslūgstant, Lietuvos bendrovės palankiau žiūri į gamybos automatizaciją ir modernizaciją
  • Po kelių dešimtmečių gali nebelikti sunkvežimių vairuotojų ir krovėjų
  • „Elintos“ išradimai sužavėjo Norvegijos ministrą, o dabar jais domisi ir milijardinės vertės JAV koncernas

„Taip buvo visą laiką, nuo pat XVIII a. pabaigos, kuomet atsirado garo mašinos, kurios pradėjo keisti žmonių ir arklių fizinį darbą. Tada atsirado luditų judėjimas – žmonės daužė mašinas už tai, kad jos atėmė darbą. Bet kai mašinos atėmė iš žmonių darbą, žmonės pradėjo nuo to gyventi tik geriau“, – aiškina V.Jokužis.

„Mašinos žmones keičia, bet netiesiogiai, jos nekeičia paties žmogaus, jos padaro darbą žmogui lengvesniu“, – antrina „Elinta“ technikos direktorius Aurelijus Beleckis, kuris pažymi, kad norint išlikti konkurencingam, būtina išlaikyti tam tikrą produkto savikainą.

„Galima fabriką sėkmingai perkelti į kitą šalį, kur pigesnė darbo jėga arba nebūtinai. Lietuva, pavyzdžiui, garsėja daugybe baldų gamybos fabrikų, kurie gamina produkciją „Ikea“. Jie dabar sujudę, nes šnekama, kad jau vokiečiai pagamina pigiau už lietuvius. To priežastis – aukštesnis automatizacijos lygis Vokietijoje“, – teigė A.Beleckis.

Maža to, „Elintos“ technikos direktorius griauna mitą, kad gamyklos automatizacija reiškia mažesnį darbuotojų skaičių.

„Jeigu fabrike dirba šimtas žmonių, tai nereiškia, kad smarkiai automatizavus gamybą, jų liks dešimt. Tai reiškia, kad su tuo pačiu šimtu žmonių jie padarys penkis kartus daugiau produkcijos. Žmonės visur reikalingi, tik vietoje to, kad krautų rankomis, tas žmogus tampa operatoriumi ir sėdi prie automatizuoto proceso vietos, prižiūri, veda parametrus – jam nebereikia laužyti nugaros“, – pokyčius po gamyklų automatizavimo vardijo A.Beleckis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Beleckis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Beleckis

„Robotai leis žmonėms dirbti lengvesnį, gal intelektualesnį darbą ir padaryti daugiau produkcijos bei uždirbti daugiau pinigų“, – teigia jis.

Nereikės ir sunkvežimių vairuotojų?

Pasakodamas apie įmonės veiklą V.Jokužis patikslina, kad Kauno pakraštyje gaminami ne patys įrenginiai, o jų elektroninės dalys.

„Jeigu mašiną įsivaizduotume kaip žmogų, tai mes gaminame jo jutiklius ir smegenis“, – vaizdžiai aiškina technologijos mokslų daktaro laipsnį turintis V.Jokužis.

Šalia laikinosios sostinės įsikūrusioje LEZ technologijas kuriantys lietuviai primena, kad šiandien arklių kaustytojų, šaltkalvių ar griovių kasėjų rankomis beveik nebelikę, o po dviejų trijų dešimtmečių, tikėtina, kad nebeliks ir krovėjų bei sunkvežimių vairuotojų.

25 metus veikianti „Elinta“ šiandien gali pasigirti darbu su daugiau nei keturiais šimtais įmonių Lietuvoje. Nors pagrindinė veikla išlieka pramonės įmonių automatizacija, tačiau dukterinių „Elintos“ bendrovių veiklos sritys gerokai platesnės – nuo elektrinių dviračių pavarų iki matavimo sistemų kūrimo. Iš viso įmonių grupėje dirba 80 žmonių.

Požiūrį keičia masinė emigracija

Anot V.Jokužio, Lietuvos bendrovių požiūris į gamybos automatizaciją ir modernizaciją darosi vis palankesnis didėjant žemos kvalifikacijos darbuotojų emigracijai iš šalies.

Pati „Elinta“ giriasi pritraukianti gabiausius Kauno technologijos universiteto ir Kauno technikos kolegijos studentus, tačiau jos atstovai pripažįsta, kad klientai jaučia tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

Paklausti, kas yra pagrindiniai įmonės klientai, tiek V.Jokužis, tiek A.Beleckis lakoniški – maisto ir medienos pramonės įmonės.

„Prieš pusantrų metų pradėjome eiti į robotizacijos sritį. Pradėjome diegti robotus, kurie pakeičia žmogų pačiose sunkiausiose vietose. Pavyzdžiui, jeigu ledų gamykloje temperatūra turi būti nulinė arba minusinė, tai žmogui ten dirbti tikrai nėra malonu ir nėra gerai, o robotui tas pats, kokia temperatūra. Jis vienodai dirba visas pamainas be jokių kavos pertraukėlių ir nepavargsta. Kai gamykla nedirba, jis taip pat neprašo atlyginimo, atostoginių ir kitų dalykų“, – roboto pranašumus prieš žmogų paprastai vardina V.Jokužis.

Tiesa, pašnekovas primena, kad roboto programavimas – daugybės specialistų reikalaujantis darbas, todėl ateityje vis daugiau reikės kvalifikuotų darbuotojų.

Patraukė JAV milžinės dėmesį

Kai kurios kauniečių kuriamos technologijos jau padarė nemenką įspūdį stambioms Vakarų bendrovėms ir net užsienio šalių politikams.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi įmonė „Elinta“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi įmonė „Elinta“

„Vienas iš mūsų sukurtų prietaisų, sėkmingai padedančių išeiti į užsienio rinkas, yra trimačių vaizdų skeneriai. Jie skirti ortopedijai, sportui, arba, ateityje, net galbūt batų gamybai“, – kalbėjo V.Jokužis. Kaip tai veikia? Ant skenerio užmynus koja gaunamas jos trimatis vaizdas.

Anot „Elintos“ vadovo, šiuo metu šį išradimą naudoja įvairios ortopedijos įmonės, o apie 50 proc. tokių įrenginių parduodama JAV. Tiesa, Lietuvoje sukurti trimačiai vaizdų skeneriai parduodami su užsakovų prekiniais ženklais.

„Šiuo metu didėja jų gamyba. Jei anksčiau gamindavome iki tūkstančio skenerių per metus, bet šiuo metu mūsų vieno užsakovo plane yra iki tūkstančio skenerių per mėnesį. Tai didžiulis iššūkis. Užsakovas yra viena JAV įmonė, nenorėčiau pasakyti kokia. Galiu pasakyti tik tiek, kad jos apyvarta siekia 110 mlrd. dolerių, tad atspėti labai lengva“, – juokėsi V.Jokužis.

„Jie kūrė skenerį, jiems nepavyko ir nusprendė nupirkti iš mūsų. Jeigu labai pasiseks, po metų mes gaminsime skenerius tik su tos vienos firmos pavadinimu ir gaminsime dešimt kartų daugiau“, – ateities planus vardijo V.Jokužis.

Dėl lietuviškos technologijos norvegai persigalvojo

Pastaruoju metu „Elinta“ stiprina savo pozicijas ir elektromobilių rinkoje. Įmonė bando organizuoti elektromobilių stotelių gamybą ir taip pat jau yra sukūrusi hibridinį sunkvežimį.

„Visi hibridiniai pakraunami automobiliai iš pradžių važiuoja elektra. Kai elektra baigiasi, jie persijungia į dyzelį. Mūsų automobilis kitoks – užmiestyje jis hibridinis ir nesijungia į elektrinį režimą, o kai kerta miesto zoną pagal GPS signalą tampa tik elektriniu. Taigi, miestuose jie elektriniai, užmiesčiuose – hibridiniai“, – pasakojo „Elintos“ vadovas, kurį neseniai pasiekė džiugi žinia apie dėl lietuvių išrastos technologijos pakoreguotus įstatymus Norvegijoje.

„Šis sunkvežimis buvo pristatytas Norvegijoje ir šalies transporto ministrui, kuris jį išbandė prieš kelerius metus, labai patiko. Norvegijoje buvo pakeisti įstatymai ir dabar mūsų tipo sunkvežimiai pripažinti elektriniais, o įvažiavimas į Oslą ir dar kelis Norvegijos miestus jiems tapo nemokamas. Įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.“, – džiaugėsi V.Jokužis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi įmonė „Elinta“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi įmonė „Elinta“

Įvairių Vakarų šalių žurnalų ir TV laidų dėmesio sulaukė ir kauniečių sukurta „Rubbee“ elektrinė dviračio pavara, kuri bet kurį įprastinį dviratį paverčia elektriniu.

„Ją per trisdešimt sekundžių galima užsidėti pačiam ir dviratį transformuoti į elektrinį“, – išradimu džiaugėsi „Elintos“ generalinis direktorius, pajuokavęs, kad itin smagu nesuprakaitavus su tokia pavara minti į Kauno Parodos kalną.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką