Kas užims užsidarančių pajūrio restoranų vietas – įžvalgos liūdina

„Maitinimo verslui yra blogai, mes jau seniai tą signalizuojame“, - naujienų portalui VE.lt komentuoja J. Tubinas.

Anot jo, tai, kad Klaipėdoje maitinimo verslui sunku išsilaikyti, lemia ir gyventojų įpročiai. Klaipėdiečiai labiau mėgsta buitinį pasisėdėjimą namuose, vaikščiojimą į svečius, vasaros metu laisvalaikį leisti grilinant maistą pas kaimynus, užuot užsisakę kepsnį restorane.

„Kitas dalykas - kainos. Prieš panaikinant maitinimo įstaigoms PVM lengvatas jau buvo aišku, kad bus blogai. Dar prieš šį sprendimą rekvizitai.lt duomenys rodė, kad daugumos restoranų pelningumas buvo iki 10 proc. Tai uždėjus tą 10 proc. naštą verslui ant pečių tapo aišku, kad jis uždirbs nulį arba dirbs nuostolingai“, - kalbėjo J. Tubinas.

Prie restoranų griūties prisidėjo ir minimalaus darbo užmokesčio kėlimas, kylančios produktų kainos, infliacija. Dar viena opi problema - darbuotojų trūkumas, teigia Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

„Visa tai lemia, kad dauguma neišsilaiko, užsidaro, emigruoja. Manau, kad ateityje Klaipėdoje klestės tas maitinimo verslas, kuris bus kaip amatas. Kai dirbs patys verslininkai ir jų šeimos nariai, kai žmonės patys save išlaikys, neskaičiuodami savo darbo valandų. Toks verslo modelis turėtų būti pakankamai sėkmingas. Blogai bus tiems, kuriems teks samdyti žmones. Šis sektorius vargu ar veiks sėkmingai“, - įžvalgomis, kaip ateityje keistis maitinimo verslo veidas uostamiestyje, pasidalijo J. Tubinas.

Klaipėdoje klestės greito maisto įstaigos: valgyklos, kebabinės, burgerinės, prognozuoja verslininkas. Anot jo, jos klesti ir dabar.

Paklaustas apie tai, kodėl uostamiestyje yra restoranų, prie kurių durų driekiasi eilės, kai kiti skelbia bankrotus, J. Tubinas pastebėjo: „Pavyzdžiui, tokios tinklinės maitinimo įstaigos kaip „Grill London“ klientus prisijaukino vietose, kur yra nuolatiniai žmonių srautai. Jie įsikūrę didžiųjų miestų „Akropoliuose“. Ir Turgaus gatvėje ši vieta yra gausiai lankoma - į restoraną eina jų auditorija, pripratusi prie šio tinklo skonių, kainų ir taikomos maitinimo formulės.“

Kaip rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ pateikiami duomenys, 2026-ųjų vasara Palangos, Klaipėdos ir Neringos verslininkams buvo pakankamai gera, tačiau vertinant skolų struktūrą, pajūryje itin išsiskiria maitinimo sektorius: čia skolos per praėjusią vasarą išaugo labiausiai - iki 28,9 proc.

„Žinoma, PVM lengvatos panaikinimas nuo 2024 metų padidino maitinimo verslų mokestinę ir apyvartinių lėšų naštą. Verslai išvengė staigaus skolų šuolio iškart po pakeitimo, todėl galima sakyti, kad sektorius iš pradžių atsilaikė. Tačiau vėlesnis skolų augimas gali reikšti, jog daliai įmonių finansinis spaudimas išryškėjo palaipsniui. Vis dėlto negalima teigti, kad jį sukėlė vien sugrąžintas didesnis PVM tarifas: rezultatams galėjo turėti įtakos sąnaudos, paklausa, kainodara ir pavieniai stambūs skolininkai“, - statistiką komentavo „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis.