Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 12d. 14:32

Kiaulių maras – galbūt „Beržų komplekse“

„Beržų kompleksas“
„Beržų kompleksas“

Jonavos rajono kiaulių auginimo įmonės „Beržų kompleksas“ fermoje gali būti afrikinis kiaulių maras, kuris pavojų kelia maždaug 25 tūkst. kiaulių, BNS patvirtino sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

„Aš esu gavęs žinutę prieš porą valandų, kad tai vyksta „Beržų komplekse“. Kol kas dar nėra oficialaus patvirtinimo (dėl kiaulių maro – BNS). Ten yra 25 tūkst. kiaulių“, – BNS teigė B.Markauskas.

Komplekso vadovė neigia žinias apie galimą kiaulių marą, tuo metu Veterinarijos tarnybos specialistai sako, kad fermos veikla bus laikinai apribota, o jei virusas pasitvirtins, kiaulės bus sunaikintos.

Jei pasitvirtins, jog į fermą pateko virusas, tai bus antras didelis nuo šios ligos nukentėjęs ūkis per pastaruosius pusketvirtų metų, kai Lietuvoje išplito afrikinis kiaulių maras, - 2014 metais Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone liga sunaikino 19 tūkst. kiaulių.

Maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis BNS sakė, kad šiuo metu tarnybos specialistai vyksta į kompleksą atlikti tyrimų. Preliminarūs mėginių tyrimų rezultatai turėtų būti gauti trečiadienį pavakare.

„Dabar vykstame į vietą įvertinti situacijos. Paimsime kiaulių kraujo mėginius, kad įsitikintume, ar afrikinis kiaulių maras yra, ar ne. Pas mus yra tokia sistema - jeigu gaišta kiaulės, tai mėginiai yra siunčiami į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ligos patvirtinimui ar paneigimui. Kadangi tokia praktika galioja nuo pat maro pradžios, tai kiekvienas kompleksas yra po padidinamuoju stiklu ir visą laiką reaguojame, jei gaišta didesnis kiekis kiaulių. Šiuo atveju buvo atvežti kiaulių, kurios atsivedusios paršelius, ir kelių paršelių mėginiai. Yra įtarimas, kurį mes turime patikrinti. Dabar bus detalesni tyrimai vietoje“, - kalbėjo M.Masiulis.

Jo teigimu, „Beržų komplekse“ laikinai bus įvesti apribojimai, kad būtų sumažinta ligos plitimo rizika.

„Žinoma, ūkiui bus uždėti apribojimai, kad ligos neplatinti, jei ji yra. Bus sustabdytas kiaulių judėjimas, bet koks žmonių ir transporto judėjimas tol, kol neįsitikinsime, kad liga tikrai egzistuoja. Jeigu tai bus patvirtinta, tai pradėsime normalias procedūras - kiaulių naikinimą. Jeigu nepasitvirtins, tai bus vienas iš daugelio šiais metais įtariamų ūkių, nes įtarimų šį mėnesį turime daug ir kai kurie mažuose ūkiuose pasitvirtina“, - sakė M.Masiulis.

Jis pridūrė, kad kiaulių maro protrūkis yra susijęs su sezoniškumu.

„Iš tikrųjų, turėdami karčią patirtį nuo 2014 metų, galime sakyti, kad daugiausiai afrikinio kiaulių maro protrūkių kiaulių laikymo vietose nustatoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Stebime labai aiškų sezoniškumą“, - kalbėjo M.Masiulis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiaulė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiaulė

„Beržų komplekso“ vadovė Virginija Gudauskienė BNS tikino, kad komplekse nieko neįvyko - kiaulių maro esą nėra. Be to, pasak jos, nepaimti ir jokie mėginiai.

„Aš nežinau tokios informacijos (dėl kiaulių maro - BNS). Neturime mes tokių dokumentų patvirtinančių“, - paklausta, ar komplekse yra įtariamas kiaulių maras ir paimti kiaulių mėginiai, BNS sakė V.Gudauskienė.

„Beržų kompleksas“ nuo kiaulėms mirtino viruso jau nukentėjo 2011 metų vasarą.

Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.

2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius.

Vienam Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos ūkininkui neatsakingumas ir aplaidumas jau atnešė didelių nuostolių – jis ne tik neteko galimybės gauti kompensaciją už AKM židinio likvidavimo metu patirtus nuostolius, jam gresia ir 500 EUR bauda, mat 4 ūkyje laikytos kiaulės nebuvo deklaruotos, o pats ūkis neatitiko biologinio saugumo reikalavimų, rašoma tarnybos pranešime.

„Dėl šio AKM protrūkio dalis Kėdainių ir Kauno rajonų savivaldybių gali patekti į III AKM zoną, kurioje taikomi patys griežčiausi gyvų kiaulių vežimo ir jų produktų realizavimo apribojimai. Todėl gali būti, kad kiti šių rajonų kiaulių laikytojai kreipsis į teismą, kad iš laikytojo, dėl kurio neatsakingumo kilo protrūkis, būtų išieškotos kompensacijos jų patirtiems nuostoliams atlyginti. Vienas toks ieškinys šiuo metu jau nagrinėjamas teisme“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Pastarosiomis savaitėmis nauji AKM židiniai nustatyti ne tik Kėdainių r. sav. Josvainių sen., bet ir Pasvalio r. Daujėnų sen. bei Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. nekomerciniuose ūkiuose. Juose, pasak M. Masiulio, taip pat bus išplėsta III AKM zona. Iš viso nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje užfiksuoti 8 AKM židiniai smulkiuose nekomerciniuose ūkiuose, juose buvo laikomos 26 kiaulės.

Kaimyninių šalių tiesioginiai nuostoliai dėl AKM gerokai didesni: Estijoje ir Latvijoje teko likviduoti po 2 AKM protrūkius dideliuose, komerciniuose kiaulininkystės ūkiuose. Dėl jų Estijoje sunaikintos 6647 kiaulės, o Latvijoje – 14812 kiaulių. Lenkijoje AKM nustatytas 29 ūkiuose, kuriose iš viso buvo laikoma 1615 kiaulių.

„Nors su maru kovojame jau kelerius metus, bet auginti kiaules komerciniais tikslais ar savo reikmėms yra įmanoma. Tačiau, kiekvienas ūkininkas privalo objektyviai įvertinti savo galimybes. Griežtai ir atsakingai taikomos biologinio saugumo priemonės ūkyje turi tapti įprasta ūkininkavimo praktika. Tai vienintelė efektyvi priemonė, kuri gali padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo ligos atneštų nuostolių“, – pabrėžia M. Masiulis.

Specialisto teigimu, visame regione liga ypač didelę grėsmę kelia laukinei faunai – š. m. liepos pradžioje buvo užfiksuotas pirmasis AKM židinys Čekijoje. Per pastarąją savaitę šios šalies kompetentinga institucija jau pranešė apie 25 naujus AKM atvejus šernuose. Tyrimas iš kur virusas atkeliavo į regioną tebevyksta.

Lietuvos miškuose AKM taip pat plinta – birželio mėn. AKM nustatytas 14 seniūnijų, kuriose iki šiol teigiamų ligos atvejų nebuvo fiksuojama.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką