Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 17, 09:02

Kinijos kerštas tęsiasi: tekstilininkams ir autopramonei – įspėjimai iš Europos partnerių

Sąrašas įmonių, negaunančių užsakytų prekių iš Kinijos arba negalinčių išsiųsti į šią rinką savo krovinio, ilgėja kasdien. Verslas tikisi, kad, įsitraukus Europos Komisijai, situaciją pavyks užglaistyti, tačiau šiuo metu vis labiau nerimą kelianti tendencija – Kinijos spaudimas per Europos partnerius. Nors pirmieji apie tai prabilo tekstilininkai, Lietuvoje veikiantys automobilių dalių gamintojai taip pat nuogąstauja, kad arba gali prarasti didžiųjų automobilių koncernų užsakymus, arba teks kelti gamybą iš Lietuvos.
Atkeliavo pirmoji asmens apsaugos priemonių siunta iš Kinijos Tema
Prekės iš Kinijos / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis Kinijos veiksmai primena tam tikrą žaidimą: vieną dieną Lietuva tiesiog pradingsta iš Kinijos muitinės sistemų, po kelių dienų – sugrįžta atgal, tačiau nepaisant to, eksportuoti į šią šalį savo produktų daugumai Lietuvos įmonių vis tiek nepavyksta.

Iš kitos pusės, gerų naujienų nesulaukia ir užsakytų žaliavų ar kitų prekių iš Kinijos laukiantys Lietuvos verslai – net iš anksto apmokėti kroviniai nepajuda Lietuvos link.

Tiek Lietuvos eksporto, tiek importo kroviniai iš Kinijos prasprūsta tik vienai kitai šalies bendrovei, bet nuo ko tai priklauso – niekas negali pasakyti.

„Kol kas nieko gero – pavieniai atvejai praslysta, nežinau, kokiais būdais, bet dauguma stovi, tikimės sprendimo iš Europos Komisijos (EK), diskusijų ir argumentavimo“,– 15min teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius/Vidmantas Janulevičius / asmeninio archyvo nuotr.
Vidmantas Janulevičius/Vidmantas Janulevičius / asmeninio archyvo nuotr.

Tarp Kinijos kūjo ir priekalo įstrigusiam Lietuvos verslui praėjusią savaitę išryškėjo nauja problema. Kinija atrado dar vieną būdą spausti Lietuvos įmones – per partnerius Europoje. Tiek su Lietuva, tiek su Kinija bendradarbiaujančios tarptautinės bendrovės taip pat patiria trikdžių ir įspėja mūsų šalies verslą, kad nepagerėjus situacijai, gali nutraukti užsakymus.

„Lietuva jau daro įtaką globalioms tiekimo grandinėms“, – 15min konstatuoja asociacijos „Baltijos automobilių detalių klasteris“ pirmininkas Giedrius Valuckas.

Įspėjimai iš Europos partnerių – ir tekstilininkams, ir autopramonei

Praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius 15min papasakojo apie pirmą tokį atvejį – Prancūzijos bendrovė, perkanti produkciją iš Lietuvos tekstilės įmonės, o vėliau dalį jos išvežanti į Kiniją, įspėjo lietuvišką bendrovę, kad bendradarbiavimas gali nutrūkti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Siuvimo įmonė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Siuvimo įmonė

Šiuo metu tokių atvejų skaičius išaugęs – apie tai jau kalba ne tik tekstilininkai, bet ir inžinerinės bei technologinės įmonės.

Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys 15min tvirtino, kad šiuo metu jam žinomi trys tokie atvejai, kai partneriai iš Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų įspėjo Lietuvos įmones, kad kitais metais gali nepirkti lietuviškos produkcijos.

„Kontraktai galioja iki metų pabaigos. Tad iki metų pabaigos bus vykdomi, bet kitiems metams tikriausiai gali nepasirašyti, – mano K.Daukšys. – Kai pasirodė trikdžių įvežti į Kiniją lietuvišką produkciją, visiems atsirado baimė. Jau yra realūs pasakymai įmonėms, kad iš jūsų tikriausiai nepirksime.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Daukšys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Daukšys

Panašių užuominų sulaukė ir kitų sektorių įmonės. Asociacijos „Baltijos automobilių detalių klasteris“ pirmininkas Giedrius Valuckas kalbėdamas su15min neslėpė, kad Lietuvoje įsikūrę automobilių dalių ir komponentų gamintojai šiuo metu gerokai sunerimę.

Kinijos sankcijos palietė ir Lietuvoje veikiančias užsienio kapitalo automobilių pramonės įmones, nes jų klientai – didieji automobilių koncernai –Kinijoje negauna reikiamų komponentų.

Jau yra realūs pasakymai įmonėms, kad iš jūsų tikriausiai nepirksime.

Nors šie globalūs tiekėjai turi gamyklų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, jie paprastai vienoje valstybėje gamina tik tam tikras komponentų grupes ir aprūpina jomis didžiųjų automobilių koncernų gamyklas visose šalyse – įskaitant ir Kiniją.

Tad, kaip tikina G.Valuckas, tos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių dalis užsakymų – nors ir maža – eksportuojama į Kiniją, atsidūrė aklavietėje. Negavę laiku šių detalių didieji pasaulio automobilių gamintojai gali būti priversti stabdyti gamybą. O Lietuvoje veikiančioms bendrovėms, laiku nepatiekus komponentų, gresia didelės baudos – nuo 60 iki 150 tūkst. eurų per valandą. Tiesa, nuo to dar gelbėtų draudimas.

„Mes kalbame apie tokius žaidėjus kaip VW, „Toyota", „Volvo“, BMW, „Daimler“ ir kiti. Jiems susiduriant su tokiais tiekimo sutrikimais – arba keičiamas gamintojas/tiekėjas, arba gamintojas/tiekėjas kelia gamybą ten, kur sankcijų nebūtų“, – teigė G.Valuckas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Volkswagen“ gamykla
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Volkswagen“ gamykla

Jo teigimu, tokioje situacijoje atsidūrė daugelis šios pramonės flagmanų, atėjusių į Lietuvą per pastaruosius 15 metų.

„Reuters“ penktadienį pranešė, kad Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.

„Taip išeina, kad Lietuva daro įtaką globalinėms tiekimo grandinėms, nes dėl kažkurio komponento trūkumo viskas gali stoti, o tai reiškia, kad išvis negalės gaminti, ir dėl įtakos linksniuojama Lietuva“, – pabrėžia G.Valuckas.

Mes kalbame apie tokius žaidėjus kaip VW, „Toyota“ ir kiti. Jiems susiduriant su tiekimo trikdžiais – arba keičiamas tiekėjas, arba tiekėjas kelia gamybą ten, kur sankcijų nebūtų.

Asociacija jau sulaukė ir rašto iš vienos didžiausių Vokietijos automobilių asociacijos (VDA), vienijančios didžiuosius gamintojus, kuriame prašoma paaiškinti situaciją. Į ją pagalbos kreipėsi Lietuvoje įsikūrusios įmonės.

Matomos pasekmės – tik ledkalnio viršūnė

G.Valuckas įsitikinęs, kad Lietuvai, jei ši situacija neišsispręs, ilgalaikėje perspektyvoje gali kilti rimtų pasekmių.

„Vienintelė išeitis gamintojams yra nebegaminti komponento Lietuvoje, jei greitai nesprendžiama ši situacija. Apie ką įmonės ir kalba“, – neslepia vadovas ir pridūrė, kad asociacijos nariai dabar priima sprendimus, kaip elgtis toliau.

Kitos galimos ilgalaikės pasekmės, jei situacija nepagerės – ne tik gamybos iškėlimas ir investicijų sustabdymas, bet ir potencialių investicinių bei gamybinių projektų nutraukimas.

„Dabar visi žiūri į statistinius prekybos duomenis – kiek eksportuojama į Kiniją, tačiau nemato ledkalnio apačios. Nors kiekio prasme eksportas į Kiniją sudaro mažą dalį, bet efektą duoda labai didelį“, – pabrėžia jis.

Taip išeina, kad Lietuva daro įtaką globalinėms tiekimo grandinėms, nes dėl kažkurio komponento trūkumo viskas stoja.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis pritaria, kad Europos užsakovai gali imti ieškoti kitų gamintojų Europoje ar kitose šalyse, jei matys, kad Lietuvos gamintojai negali dalyvauti globaliose tiekimo grandinėse ir tiekti prekių į Kiniją ar kitas šalis.

„Nes užsienio klientams svarbu patikimumas ir gebėjimas užtikrinti gamybą ir tiekimą ilgalaikiu laikotarpiu“, – 15min pabrėžia D.Lasionis.

LINPRA nuotr./Darius Lasionis
LINPRA nuotr./Darius Lasionis

Pasak jo, yra dvi galimybės. Pirmoji, pozityvi – pavyks mūsų šalies valdžiai ir EK išspręsti šitą konfliktą su Kinija ir Kinija nedarys jokių trikdžių įmonėms tiekti produkciją ir išmuitinti prekes.

Antrasis, blogesnis, scenarijus, D.Lasionio vertinimu, kai įmonės, tiek lietuviško kapitalo, tiek užsienio – pirma, praras užsakymus ir dar sumokės baudas užsakovams už nepateiktas prekes. Antra, užsakymai ateityje bus perkelti kitoms įmonėms, kitoms gamykloms, kurios gali būti Europoje, Azijoje ar Kinijoje. Trečia, šalies ir verslo rizikos vertinimas, patikimumas ir reputacija bus žemesnė ir žymiai sunkiau taps užmegzti verslo ryšių su klientais bei pritraukti užsienio investuotojų, kurie norės vykdyti globalią prekybą.

„Didžiausia bėda yra nepatikimumo klausimas bei ateities užsakymų bei projektų suspendavimas“, – pritaria ir G.Valuckas.

Tiesa, užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius sunkumų kyla jau dabar. G.Valuckas pasakojo bendravęs su automobilių gamintoju, planuojančiu statyti gamyklą Lenkijoje arba Slovakijoje ir ieškančiu čia tiekimo grandinės.

„Mūsų interesas jį į Lietuvą prisitraukti, bet net nėra kalbos apie tai. Jie irgi susiję su Kinija“, – apgailestauja pašnekovas.

Baldininkai stebi situaciją

Situaciją su Kinija atidžiai stebi ir Lietuvos baldų gamintojai, kurių didelė dalis savo produkciją parduoda tarptautiniam koncernui IKEA.

15min paklausė ir IKEA koncerno, ar bendradarbiavimas su Lietuva neturėjo įtakos santykiams su Kinija, tačiau tarptautinis prekybininkas į klausimą neatsakė – atsiuntė mažai ką tepasakantį komentarą.

„IKEA yra visame pasaulyje veikiantis prekės ženklas. Prekybos padėtis nuolat keičiasi ir dažnai daro įtaką mūsų verslui. Nors mes neaptarinėjame detalių, IKEA visada pritaiko savo veiklą prie galiojančių verslo taisyklių ir optimalių verslo sprendimų kiekvienoje rinkoje", – rašoma 15min atsiųstame IKEA atsakyme.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Baldų gamyba
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Baldų gamyba

Tuo tarpu baldus IKEA koncernui gaminančios įmonės „Freda" generalinis direktorius Antanas Ėmužis 15min tvirtino, kad ženklų, jog užsakovui dėl Kinijos kiltų kokių nors problemų, kol kas dar nėra.

„Kol kas didelio streso nejaučiame, bet situaciją stebime, nes daug gandų, kalbų yra. Pirmiausia su šia situacija susidūrė tie eksportuotojai, kurie kažką gamina, komplektuoja ir veža ten patys – iki mūsų gal antra, trečia banga ateis", – svarstė pašnekovas.

Tiesa, jis pridūrė, kad į Kiniją IKEA kraudavo labai nedidelę dalį produkcijos, pagamintos Lietuvoje, nes įmonė laikosi politikos, kad gamyba turi vykti kuo arčiau pardavimų rinkos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./IKEA
Luko Balandžio / 15min nuotr./IKEA

Tuo tarpu ne vienus metus Kiniją stebinti Japonijos tarptautinio universiteto docentė Vida Mačikėnaitė neatmetė galimybės, kad panašių įspėjimų iš Kinijos Lietuvos partnerių verslams Europoje bus ir daugiau.

„Panašus gandas verslininkų bendruomenėje sklandė dar vasaros pabaigoje apie stambią įmonę „Thermo Fisher“. Apie tai viešai yra kalbėjęs (britų apžvalgininkas) Edwardas Lucasas, nors oficialios informacijos nėra. Akivaizdu, kad iš anksto buvo bandoma įspėti Lietuvą, kokios galimos sankcijos. Sunku pasakyti, kiek efektyvus bus toks spaudimas verslams Europos Sąjungoje, bet šiuo atveju Kinijai dar svarbiau yra tai, kad būtų efektyviai iškomunikuota žinia", – komentavo ekspertė.

Tikisi EK pagalbos

Verslas viliasi, kad tarpininko vaidmens ėmusis Europos Komisija (EK) sugebės rasti išeitį iš aklavietės. V.Janulevičius tvirtino, kad sprendimų, kaip išjudėti iš mirties taško, ieškoma šią savaitę. Užsienio reikalų ministerija paskelbė karštąją liniją Lietuvos verslui, kuris patiria trikdžių santykiuose su Kinija.

Galimybių, kaip galėtų išspręsti ar apeiti šias sankcijas pačios, įmonės nemato.

„Gali siųsti produkciją per Vokietiją, per ką nori – kinai suspenduos, nes bus parašyta „kilmės šalis – Lietuva“. Nagrinėjame, kad gal galima pakeisti užrašą į „Europe“ ar „EU“, bet neišeina“, – pasakojo G.Valuckas.

Panašia linkme mąsto ir K.Daukšys, svarstantis, kad reikia tartis su Vyriausybe, jog į Kiniją eksportuojančioms įmonėms, kol įtampa nenuslūgs, prekių sertifikate, kaip kilmės šalį, būtų galima nurodyti ne Lietuvą, o Europos Sąjungą ar kaimyninę valstybę.

„Tai – ne paprasta sankcijėlė, o pakankamai apgalvotas žingsnis, strateginis ėjimas, turintis gilius padarinius“, – daugelio su šia situacija susidūrusių verslininkų nuomonę įgarsina G.Valuckas.

Lengvos išeities nemato ir ne vienerius metus Kiniją nagrinėjanti Japonijos tarptautinio universiteto docentė V.Mačikėnaitė.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Vida Mačikėnaitė
Asmeninio archyvo nuotrauka/Vida Mačikėnaitė

„Kiniją daug metų stebiu ir čia vienas įdomiausių atvejų, nes toks Taivano pripažinimas, kokį suteikė Lietuva, iš Kinijos perspektyvos žiūrint Vakarų valstybėje yra beprecedentis. Tikrai negalima tikėtis jokios normalizacijos ar kad Kinija parsikarščiuos ir nurims. Tai būtų kažkas labai naujo, kas nustebintų visus“, – 15min teigė ekspertė.

„Tai – ne paprasta sankcijėlė, o pakankamai apgalvotas žingsnis, strateginis ėjimas, turintis gilius padarinius“, – apibendrina jis.

O prieštaringiems Kinijos sprendimams – tai išbraukti Lietuvą iš muitinės sistemų, tai vėl sugrąžinti, V.Mačikėnaitė paaiškinimą turi: Kinijos politikai būdingas eksperimentinis sprendimų priėmimas.

„Mes esame pratę prie to, kad sprendimas yra priimamas ir tik tuomet įgyvendinimas. Kinijoje viskas vyksta gerokai kitaip – jie gali nuspręsti neoficialiai duoti leidimą kažkokiai priemonei taikyti ir eksperimentuoti žiūrėdami, koks bus rezultatas. Ir tik tada tai gali būti užrašoma formaliuose sprendimuose. Lygiai taip pat buvo vykdoma visa Kinijos ekonominė reforma“, – dėsningumą įžvelgia ekspertė.

Prekes apmokėjo, bet nesulaukia

Tuo tarpu importo iš Kinijos srityje taip pat nieko naujo, o produkcijos iš Kinijos negaunančių bendrovių gretos auga. Štai grožio priemonėmis prekiaujanti įmonė „Beinitas“ prekių iš Kinijos nesulaukė pirmą kartą. Bendrovės klientai – grožio meistrai, o įmonė importuoja daug prekių iš Europos, Rusijos, mažesnę dalį – iš Kinijos.

Įmonės vadovė Giedrė Jocienė 15min pasakojo, kad iki šios savaitės su Kinijos tiekėjais, su kuriais bendradarbiauja jau metus laiko, bėdų nebuvo.

Tačiau savaitės pradžioje „Beinitas“ įmonei tiekėjas iš Kinijos atsiuntė aptakiai suformuluotą laišką, kuriame nurodyta, kad dėl Kinijos ir Lietuvos konflikto į Lietuvą atvežtos prekės greičiausiai bus apgręžtos ir parsiųstos atgal į Kiniją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonas

G.Jocienei pradėjus domėtis situacija, paaiškėjo, kad viskas yra priešingai – lietuvių įmonės apmokėtos prekės iš Kinijos net nebuvo išsiųstos. Siuntos vertė – apie 10 tūkst. eurų.

„Negauname atsakymo, labai vangiai komunikuoja, žada patikrinti situaciją. Tokių atvejų labai retai pasitaikydavo anksčiau. Susisiekėme su muitinės tarpininkais, tiekėjais ir supratome, kad prekės nėra išsiųstos, nors pinigai sumokėti daugiau nei prieš mėnesį – sukurtas siuntos lipdukas, ir viskas“, – pasakojo G.Jocienė.

Vėliau Kinijos tiekėjas nurodė, kad kreipėsi į kitą agentą, kuris padės sutvarkyti dokumentus, tačiau, ar prekės pajudės, G.Jocienė nėra tokia tikra. Tad šiuo metu vadovė suka galvą, ką daryti toliau, nes kas mėnesį prekes iš Kinijos užsisakančiai įmonei jau artėja ta data, kai ir vėl reikėtų atlikti užsakymą.

„Abejojame, ar reikia vesti pinigėlius toliau. Per savaitę išsiųsdavo prekes, šį kartą daugiau nei mėnesį laukiame. Ši siunta svarbi, nes planuojame savo užsakymus, prekių pozicijas, naujus produktus“, –pasakojo vadovė.

Šiuo metu įmonė iš Kinijos įsiveža elektros prietaisus ir alternatyvų, kuo juos pakeisti, kol kas neturi. O bendrovių, kurioms tenka spręsti tokias pačias problemas, būrys didėja – iš muitinės tarpininkų G.Jocienė išgirdo, kad tokių atvejų, kai Kinija stabdo siuntas į Lietuvą, yra labai daug.

Lietuva Kinijos diplomatinio ir prekybinio spaudimo sulaukė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija leido Vilniuje atsidaryti Taivano atstovybei, naudojant salos pavadinimą. Komunistinė Kinija šią demokratiškai valdomą salą laiko šalies dalimi. Kitose Europos šalyse ir JAV Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais – Kiniją tenkina toks pavadinimas, pabrėžiantis nepolitinį įstaigų pobūdį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką