Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 12d. 14:18

Kodėl „Belorus“ sanatorijai Lietuvoje pritaikytos ES sankcijos, o Latvijoje – ne: ministras paaiškina skirtumą tarp šių dviejų įstaigų

„Belorus“ sanatorija Druskininkuose
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / „Belorus“ sanatorijos darbuotojų mitingas

Politikams svarstant, kaip padėti sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, pastarieji surengė simbolinę akciją dėl įmonei pritaikytų Europos Sąjungos (ES) sankcijų. Jie prašė dar kartą peržiūrėti ES taikomas sankcijas ir tęsti darbo užmokesčio subsidijų mokėjimą. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paaiškina, kodėl „Belorus“ sanatorijai Lietuvoje pritaikytos ES sankcijos, o baltarusiško kapitalo gydyklai „Belorusija“ Latvijoje – ne.

15min skaitytojai atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvoje sanatorijai „Belorus“ pritaikytos ES sankcijos, Latvijoje baltarusiško kapitalo sanatorija tokiu pat pavadinimu veikia iki šiol.

Kai 15min antradienį paskambino į „Belorusija“ sanatoriją Latvijoje, Jūrmaloje, atsiliepusi įstaigos darbuotoja patvirtino, kad sanatorija veikia, tačiau dėl COVID-19 pandemijos priima tik Latvijos gyventojus.

Užsienio reikalų ministerija (URM) 15min informavo, kad ES Tarybos reglamentai yra privalomi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

„Mes negalėtume komentuoti kaimyninės valstybės veiksmų taikant ES ribojamąsias priemones“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams antradienį aiškino, kad sanatorija Latvijoje priklauso 3 fiziniams asmenims, kuriems nėra taikomos ES sankcijos.

„Ten kitokia juridinė situacija, Latvijoje esanti sanatorija priklauso trims fiziniams asmenims, kurių nė vienas nėra sankcijų sąraše. Mes patikrinome ir per šį, ir per ankstesnius paketus – situacijos kardinaliai kitokios“, – paklaustas, kodėl Latvijoje nėra pritaikytos ES sankcijos, pabrėžė ministras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Latvijos įmonių duomenų bazėje „Lursoft“ pateikiamuose dokumentuose matyti, kad sanatorija „Belorusija“ priklauso trims asmenims: Aliaksandrui Hruzdou, Helenai Lebedevai ir Natalijai Sobolevskajai.

O Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, Baltarusijos prezidento reikalų valdyba, susijusi su Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiąja ūkio valdybai, yra vienintelė sanatorijos „Belorus“ dalininkė.

Reaguodamas į tai „Swedbank“ bankas gruodžio pabaigoje įšaldė „Belorus“ sąskaitas, dėl ko įstaigai kilo problemų, kaip darbuotojams, kurių didžioji dalis – Lietuvos piliečiai, išmokėti atlyginimus. Lietuvai pritaikius išimtį, darbuotojams atlyginimai buvo išmokėti.

„Tebevykstant opozicijos protestams Baltarusijoje bei valdžios režimo akcijoms prieš opoziciją, yra įvedamos ES sankcijos ir įvestas trečiasis sankcijų paketas. Vėliau komerciniai bankai jas pritaiko, taip atsitiko ir Lietuvoje“, – sakė G.Landsbergis.

Jis aiškino, kad sankcionavimo procesą įgyvendina privatūs komerciniai bankai, kurie gali įvertinti vienos ar kitos įmonės sąsajas su sankcionuojamais juridiniais ar fiziniais asmenims. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad šį procesą galima skųsti Lietuvos teismuose, tačiau, ministro žiniomis, iki šiandien šito nebuvo padaryta.

„Noriu priminti, kad teismas įvertinęs, kad jei sankcijos neteisingai pritaikytos, gali taikyti laikinas apsaugos priemones, kurios tiems darbuotojams siųstų pozityvų signalą. To nepadarė. Daugiau naudojamos politinio spaudimo priemonės, bet šiandien valstybės instrumentai riboti – ką galėjome, tą padarėme“, – kalbėjo ministras.

Surengė protesto akciją

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį surengė akciją, siekdami atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į čia dirbančių darbuotojų likimą pritaikius sanatorijai ES sankcijas.

„400 bedarbių = 400 alkanų šeimų + 68 be namų“, „Prezidente, ginkite jus išrinkusius Lietuvos žmones“, „Kodėl žlugdoma sanatorija Belorus? Kas sekantis“ – tokiais plakatais darbuotojai nukabino sanatorijos tvorą ir uždegė žvakutes.

„Belorus“ darbuotojai prašo dar kartą peržiūrėti ES taikomas sankcijas ir pandemijos bei ekstremalios situacijos metu mokėti darbuotojams vadinamąsias prastovas, nes jos yra vienintelis šioje įstaigoje dirbančių druskininkiečių pajamų šaltinis.

„Mūsų pagrindiniai reikalavimai, kad nepriiminėtų skubotų sprendimų, atsižvelgtų, kad esame gydomoji įstaiga, kad pagrindinis mūsų tikslas yra vaikų gydymas ir kad nebūtų vienintelis gelbėjimo planas išeitinė pašalpa ir bedarbio pašalpa, kol surasime naujas darbo vietas. Mums nereikia darbo vietų, turime darbo vietas“, – 15min sakė „Belorus“ darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis.

G.Landsbergis savo ruožtu tikino, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip valstybė galėtų padėti sankcionuojamų įmonių darbuotojams tiek šiuo atveju, tiek ateityje, jei iškiltų panaši situacija.

„Ne įmonėms, nes yra priežastis, kodėl jos sankcionuotos, bet darbuotojams“, – sakė G.Landsbergis.

Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo žmonėms būtų teikiama papildoma pagalba, kol susiras kitą darbą ar kažkas pasikeis.

Komitetas nepritarė subsidijų mokėjimui

Kaip rašo BNS, antradienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė „valstiečių“ siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas „Belorus“ darbuotojams.

Tai ne pirmas kartas, kai komitetas svarsto pataisas dėl subsidijų „Belorus“ darbuotojams mokėjimo. Joms jis nepritarė ir praėjusią savaitę. Tačiau tuomet jis pritarė, kad jiems būtų mokamos specialios sankcijų taikymo išmokos.

Subsidijų už prastovas mokėjimas „Belorus“ nutrauktas, ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai, kuriai priklauso sanatorija. Todėl Seimui buvo pateiktos pataisos dėl kitokios finansinės paramos – sankcijų taikymo išmokos – jos darbuotojams, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

„Kuo mažiausiai norisi, kad šiuo pirmu kartu nebūtume pirmūnai bausdami ne Baltarusijos piliečius, o savo žmones, kurie dirba toje įstaigoje“, – kalbėjo buvęs socialinės apsaugos ministras „valstietis“ Linas Kukuraitis.

Jis apgailestavo, kad į diskusijas iš esmės neįtraukiama Druskininkų savivaldybė, nes „ant jos kris socialinė našta“. „Belorus“ dirba beveik 400 žmonių, iš jų apie 350 – lietuviai.

Įstatymų pataisomis, dėl kurių Seimas apsispręs ketvirtadienį, siūloma įteisinti sankcijų taikymo išmoką, kuri būtų mokama atleistiems darbuotojams, jei darbdaviams pritaikytos ES sankcijos, taip pat uždrausti remti įmones, kurioms pritaikytos sankcijos, – jos negautų įdarbinimo paramos, paramos darbo vietoms steigti ar įdarbinimo pagal pameistrystės sutartį, joms būtų nutrauktos subsidijos už prastovas.

Sankcijų taikymo išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2890 eurų, arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Belorus“ sanatorijos darbuotojų mitingas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Belorus“ sanatorijos darbuotojų mitingas

Darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks jų pajamų vidurkį, bet ne daugiau kaip 2890 eurų.

Tokia išmoka būtų mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Vidutinis šalies darbo užmokestis 2020 metų trečią ketvirtį siekė 1443 eurus.

Tokia parama „Belorus“ darbuotojams būtų mokama ne ilgiau kaip vienerius metus. Ją gautų tiek darbdavio iniciatyva atleisti, tiek patys darbą sanatorijoje palikę žmonės, tiek nutraukę darbo sutartį šalių susitarimu.

„Belorus“ sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.

Komentarai: 19

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką