TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl sėdėti prie kasos aparato neapsimoka?

Kasininkė
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Kodėl prekybos centrų darbuotojai lenkia nugarą, o uždirba grašius
Šaltinis: 15min
0
A A

Vidutinis atlyginimas prekybos centruose yra smarkiai mažesnis už šalies vidurkį. Vilčių uždirbti daugiau kasininkai neturi – darbas nereikalauja didelės kvalifikacijos, be to, nors ir mažiau apmokamas darbas, norinčiųjų dirbti jį netrūksta.

„Verslo žinios“ šią savaitę suskaičiavo, kiek vidutiniškai galėtų uždirbti prekybos centrų darbuotojai. Pasirodo, kad didžiosios prekybos įmonės vidutiniškai moka apie 1,5 tūkst. Lt darbuotojui, neatskaičius mokesčių. Vadinasi, į rankas lieka tik maždaug tūkstantis litų.

Tuo metu Lietuvos vidutinė alga yra beveik tūkstančiu didesnė už tą, kurią moka prekybos centrai. Neaišku, kiek tikslūs ir patikimi yra dienraščio skaičiavimai, tačiau niekam ne paslaptis, kad prekybos centrų darbuotojai uždirba nedaug. 15min.lt kalbinti ekonomistai pasakojo, kad nedidelius atlyginimus lemia maža prekybos centrų darbuotojų kvalifikacija ir pati rinka.

Užtenka trumpų mokymų

„Darbas nereikalauja kokių nors specifinių įgūdžių, tik trumpo apmokymo – galima įsisavinti ir atlikti tas operacijas greitai“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, paprašytas įvardinti, kodėl kasininkai ir kiti prekybos centrų darbuotojai uždirba mažiau nei kitų sektorių darbuotojai.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekia 2340 Lt, taigi beveik tūkstančiu litų viršija prekybos centrų vidurkį.

Šitame darbuotojų sektoriuje, deja, jau taip istoriškai susiklostė, algos visada buvo mažesnės nei vidurkis, kadangi tai nereikalauja kokių nors specifinių įgūdžių, – sakė G.Nausėda.

Pasak G.Nausėdos, vidurkis yra mažas dėl to, kad daugumą prekybos centrų darbuotojų sudaro beveik nekvalifikuoti žmonės.

„Yra sektorių ar įmonių, kuriose tokie žmonės sudaro 10 proc., o yra tokių sektorių, kuriuose jie sudaro absoliučią daugumą darbuotojų. Pirmiausia mes, aišku, kalbame apie kasininkus, kurie, matyt, gauna vieną iš mažiausių atlyginimų. Šitame darbuotojų sektoriuje, deja, jau taip istoriškai susiklostė, algos visada buvo mažesnės nei vidurkis, kadangi tai nereikalauja kokių nors specifinių įgūdžių“, – sakė ekonomistas.

Tuo metu „Finastos“ ekonomistei Rūtai Medaiskytei atrodo, kad iš dalies tokią situaciją lemia ir tai, kad mažmeninės prekybos sektoriuje susiklostė oligopolinė situacija ir keli didžiausi rinkos žaidėjai – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ – diktuoja rinkai atlyginimus.

Didesnė derybinė galia

„Sakyčiau, įmanomas yra toks variantas, kad prekybos centrai yra dideli darbdaviai. Tai jie dominuoja rinkoje. Jeigu yra vienas stambus darbdavys, tai jis turi didesnę derybinę galią ir numušti bendrą darbo užmokestį tame sektoriuje. Tai yra viena iš priežasčių“, – 15min.lt pasakojo R.Medaiskytė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rūta Medaiskytė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rūta Medaiskytė

Tačiau G.Nausėda tokiam požiūriui nepritaria – galimybė, kad didieji prekybos centrai numuša atlyginimų vidurkį, yra tik teorinė.

Akivaizdu, kad didieji prekybos centrai užima vis didesnę rinkos dalį, bet tai nereiškia, kad jie vykdo kažkokius slaptus atlyginimų susitarimus ar prilaiko augimą dirbtinai, – sakė G.Nausėda.

„Susitarimas laikyti atlyginimus tokius, kokie jie yra, vargiai įmanomas. Jie nėra užimantys absoliučiai visą rinką, kad galėtų diktuoti tuos atlyginimus. Mažose prekybos įmonėse atlyginimai tikrai nėra didesni. Maža to, manau, kad jų padėtis sudėtingėja. Tą patvirtina ir mažmeninės prekybos statistika – jos ir toliau stumiamos iš rinkos. Kitaip tariant, prekyba didžiuosiuose centruose, kad ir kukliai, bet auga, o mažose parduotuvėse apyvarta ir toliau mažėja. Akivaizdu, kad didieji prekybos centrai užima vis didesnę rinkos dalį, bet tai nereiškia, kad jie vykdo kažkokius slaptus atlyginimų susitarimus ar prilaiko augimą dirbtinai“, – sakė G.Nausėda.

Pasak jo, tokią situaciją labiau lemia rinka. Lietuvoje labai opi yra struktūrinio nedarbo problema, tačiau prekybos centrams ji nėra aktuali.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./G.Nausėda teigia, jog ateinančius dvejus ar trejus metus Lietuva gyvens stagfliacijos laikotarpiu.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./G.Nausėda

„Prekybos centruose esančioms darbo vietoms ir darbo rinkoje įmanoma rasti žmonių, kuriuos galima apmokyti, kurių darbas nereikalauja 5 metų mokslų. Jie darbo jėgos stygiaus nejaučia tokiu mastu, kaip kad labiau kvalifikuotų darbuotojų reikalaujančios įmonės“, – sakė ekonomistas.

R.Medaiskytė neišskyrė vienos priežasties, kodėl prekybos centrų darbuotojai uždirba mažiau. Viena vertus, rinkoje dominuoja keli dideli žaidėjai. Kita vertus, sąlygas diktuoja ir pati rinka.

„Ir veikia paprasti ekonomikos dėsniai – jeigu vis tiek atsiranda, kas sutinka dirbti, tai atitinkamai yra ir tam tikra rinkos pusiausvyra“, – sakė ekonomistė.

Dėl mažų atlyginimų paprastai kenčia ne tik grašius uždirbantys žmonės, bet ir valstybė, skirdama paramą skurdžiausiai gyvenantiems. Pavyzdžiui, JAV greitojo maisto sektoriuje darbuotojai dažniausiai uždirba minimalią algą, todėl yra priklausomi nuo valstybės paramos.

Priklausomybė nuo paramos

JAV organizacijos NELP tyrime rašoma, kad dešimt didžiausių maisto restoranų JAV mokesčių mokėtojams kainuoja 3,8 mlrd. JAV dolerių per metus. Maždaug 52 proc. šeimų, dirbančių greitojo maisto restoranuose, yra priklausomos mažiausiai nuo vienos valdžios pagalbos programos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./McDonald's bulvytės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./McDonald's bulvytės

Apie 70 proc. ekonomikos atsigavimo metu sukurtų darbo vietų JAV yra tokiuose sektoriuose kaip greitojo maisto restoranai ir mažmeninė prekyba. Tuo metu darbai, kurių žmonės neteko krizės metu, buvo gerokai pelningesni – žmonės uždirbdavo 38–68 tūkst. JAV dolerių per metus. Tai reiškia, kad menkai apmokamą darbą dirba ne tik paaugliai. Greitojo maisto restoranuose dirba ir vyresnio amžiaus žmonių, ir dažnai jie yra pagrindiniai šeimos maitintojai. Dėl to pašalpos yra tiesiog būtinos.

Sudėtinga būtų kalbėti apie pagalbą iš valstybės, kuomet atlyginimai yra 50 proc. didesni nei minimalus atlyginimas, – sakė G.Nausėda.

Ar mažai uždirbantys lietuviai nėra taip pat priklausomi nuo pašalpų? 1,5 tūkst. Lt atlyginimas iki mokesčių yra nedidelis, tačiau be pašalpos išsiversti dar įmanoma, tikino G.Nausėda.

„Sudėtinga būtų kalbėti apie pagalbą iš valstybės, kuomet atlyginimai yra 50 proc. didesni nei minimalus atlyginimas. Suprantu, kad tai yra nedideli pinigai, ypač tiems žmonėms, kurie gyvena miestuose, kur gyvenimo išlaidos yra didesnės“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, 1,5 tūkst. Lt atlyginimą gaunantis žmogus pašalpą gauna nebent tuo atveju, jeigu turi labai mažai uždirbantį sutuoktinį ir vaikų.

„Kitaip tariant, išdalinant tą sumą šeimos nariams, gaunami labai kuklūs dydžiai ir šansų gauti pašalpą yra daugiau. Bet jei žmogus dirba už 1,5 tūkst. Lt ir sutuoktinis nedirba, yra du trys ar daugiau vaikų, tai savaime suprantama, kad įgyja teisę į pašalpas, tik kad tos pašalpos gana kuklios. Nežinau, ar jos gali labai išgelbėti“, – sakė G.Nausėda.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką