-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Kodėl uždarytoje Ignalinos AE vis dar dirba 1800 darbuotojų?

Branduolinės energetikos ekspertai teigia, kad neturintys analogų pasaulinėje praktikoje Ignalinos AE uždarymo darbai neišvengiamai susidurs su nenumatytais iššūkiais. Pasak elektrinės vadovų, Lietuva yra pirmoji šalis, kuri iškart po panaudoto branduolinio kuro iškrovimo ruošiasi RBMK reaktoriaus ir susijusių sistemų išmontavimui. Daugiau kaip dešimtmetį elektros nebegaminančioje elektrinėje šiuo metu vis dar dirba apie 1800 darbuotojų.
Ignalinos atominė elektrinė
Ignalinos atominė elektrinė / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Per pastaruosius dešimt metų Ignalinos AE buvo išmontuota beveik 64 tūkst. tonų įrangos ir statinių konstrukcijų. Tai yra maždaug trečdalis iki 2038 metų numatyto išmontuoti kiekio. Ignalinos AE, kuriame darbas vyksta pilnomis apsukomis ir vis dar dirba 1800 darbuotojų, dar liko išmontuoti apie 108 tūkst. tonų įrangos.

Tam, kad įrangos išmontavimo metu susidarančios radioaktyviosios atliekos nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai jų tvarkymo metu ir vėliau, organizuojant jų saugojimą, įmonėje projektuojami ir statomi modernūs ir saugumo reikalavimus atitinkantys objektai – saugyklos ir atliekynai.

„Vienas pagrindinių uždavinių tiek man, kaip įmonės vadovui, tiek darbuotojams yra saugus darbų vykdymas, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos. Kiekvienas žingsnis atliekamas itin atsakingai – išanalizavus ir įvertinus visas rizikas. Išmontavimo procesuose atominėse elektrinėse taikoma gan logiška praktika: radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos tikrinimai ir bandymai iš pradžių atliekami nenaudojant radioaktyviųjų medžiagų. Kitaip dar tai vadiname „šaltaisiais bandymais“, o tik vėliau – su jomis“, – sako Ignalinos AE generalinis direktorius Audrius Kamienas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

Šiandien elektrinėje jau finišuoja intensyvūs kuro iškrovimo iš blokų ir pervežimo į naująją, prieš kelerius metus pradėtą naudoti, saugyklą darbai. Iškrovusi visą kurą ir gavusi reikiamas licencijas Ignalinos AE galės pradėti aktyviai ruoštis reaktorių išmontavimui. Tam visai neseniai buvo paskelbtas tarptautinis reaktorių išmontavimo koncepcijos projektavimo konkursas. Laimėtojas turėtų paaiškėti kitais metais. Planuojama pirmojo reaktoriaus išmontavimą pradėti 2027 metais, antrojo – dar po dvejų metų.

Finansuoja ir norvegai

Projektas, kuriuo siekiama didinti radioaktyvių atliekų tvarkymo saugumą, yra dar vienas svarbus procesas, šiuo metu vykstantis Ignalinos atominėje elektrinėje.

3,5 mln eurų vertės projektas vykdomas kartu su Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) ir Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

3 mln. eurų Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų skirta projekto įgyvendinimui, likę 0,5 mln. eurų – bendrojo finansavimo lėšos.

Šis projektas leidžia parengti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų galutinio padėjimo Lietuvos teritorijoje koncepciją, pagerinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatavimo nutraukimo procesus, kelti IAE, VATESI ir DSA darbuotojų profesinę kompetenciją, organizuojant mokymus ir seminarus. Svarbu, kad šio projekto uždaviniuose numatyti darbai susiję su giluminio atliekyno įrengimo projekto parengiamaisiais darbais.

Ieškos vietų giluminiam atliekynui

Radioaktyviųjų atliekų padėjimas į giluminį atliekyną šiuo metu laikomas vieninteliu tvariu ir saugiu būdu, kuris leidžia atliekas saugiai izoliuoti, nekenkiant žmonėms ir biosferai.

Nustatyti potencialias vietas Ignalinos AE giluminiam atliekynui, pasinaudojant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, padės bendrovė „IDOM Consulting Engineering Architecture“ (Ispanija).

Ši bendrovė parengs studiją, kuri leis parinkti tinkamiausias vietas Lietuvoje giluminiam atliekynui įrengti. Be geologinių kriterijų jie turės įvertinti ir galimą giluminio atliekyno įtaką žmonių gyvenamajai aplinkai, bendruomenei, darbo ir nekilnojamojo turto rinkai. Studijos rezultatai, kurių tikimasi kitąmet, leis prioretizuoti Lietuvos teritorijas pagal socialinius-ekonominius veiksnius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

Giluminiame atliekyne atsidurs ir pačios pavojingiausios radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras, reaktoriaus dalys, apšvitintas grafitas. Šiuo metu panaudotas branduolinis kuras saugomas Ignalinos AE teritorijoje laikinosiose sauso tipo saugyklose.

„Toks panaudoto kuro saugojimo sprendimo galiojimas – 50 metų. Per šį laikotarpį turime priimti sprendimą ir tinkamai pasiruošti galutiniam ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugojimui giluminiame atliekyne“, – sako Ignalinos AE vadovas A.Kamienas.

Pagal projektą, visos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos bus talpinamos specialiuose konteineriuose ir įstumiamos į šachtas, kurios vėliau būtų papildomai sandarinamos ir užplombuojamos.

Ignalinos AE galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, bendra uždarymo darbų vertė – 3,3 mlrd. Eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius