2026-03-23 14:05

„Koks kvailys eis dirbti?“: darbdaviai piktinasi, kad daliai darbuotojų labiau apsimoka gyventi iš išmokų

Įdarbinimo agentūros ir darbdaviai pastaruoju metu pastebi – Lietuvos nedarbo išmokų sistema sukuria paskatas nedirbti, ypač tam tikruose sektoriuose. 15min aiškinosi, kas padėtų spręsti šią problemą.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Darbuotojai
Darbuotojai / Shutterstock nuotr.

„Koks kvailys eis dirbti?“

„Pastaruoju metu darbuotojų atrankose vis dažniau ne klausiama „kada galiu pradėti?“, o tiesiog konstatuojama: „Kol kas nenoriu dirbti – gaunu gerą išmoką.“

Kartais tai pasakoma atvirai, kartais tyliau: „Negaliu oficialiai įsidarbinti, nes nutrūks bedarbio išmoka, o jūsų siūloma alga tik vos didesnė.“

Tai nėra moralinė istorija apie tinginystę. Tai istorija apie valstybės sukurtas paskatas. Apie formulę, kuri formuoja elgesį“, – 15min teigė įmonių grupės „Laista“, kuriai priklauso laikino įdarbinimo įmonė „Retiva“, personalo vadovė Sandra Norvilienė.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė taip pat antrino, kad sistema, kurią siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), sukuria vadinamuosius nedarbo spąstus.

„Skirtumas tarp minimalaus atlygio ir socialinių išmokų yra per mažas. Praktiškai minimalus atlyginimas į rankas yra 800 Eur ir jis, kad ir 20 Eur daugiau, yra mokamas regionuose. O nedarbo ir socialinių naudų paketas praktiškai sudaro 700–800 Eur, jeigu turi mažų vaikų – 1000 Eur žmogui, kuris nedirba. Tai koks kvailys eis dirbti, jeigu jis gali gauti didesnį atlygį nedirbdamas?“ – kėlė klausimą D.Matukienė.

Shutterstock nuotr./Atlyginimas
Shutterstock nuotr./Atlyginimas

Kokiuose sektoriuose situacija dėl to sudėtingiausia? Kokie sprendimai padėtų keisti padėtį?

Palygino sumas

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą