Antradienį Kauno kriminalistai paskelbė atlikę stambaus masto operaciją dėl galimai klastotų prekių prekybos Lietuvoje. Aptiktų galimų klastočių kiekiai įspūdingi. Pasak Kauno apskrities VPK viršininko pareigas einančio Dariaus Pliavgos, norint viską sutalpinti, reiktų „4-5 vilkikų“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pareigūnų smūgis „Mere“ prekybos tinklui: demaskuotas garsių prekės ženklų klastočių verslas
Pareigūnai atskleidė, kad klastota produkcija buvo sėkmingai realizuojama prekybos centruose – 29 kratos dėl aptiktų buitinės chemijos produktų klastočių atliktos ir prekybos tinkle „Mere“.
Šis prekybos tinklas, į Lietuvos rinką žengęs 2020 metais, dėmesį į save atkreipė Rusijai užpuolus Ukrainą, o Vakarų šalims pradėjus masiškai nutraukinėti ryšius su agresorės rinka.
„Mere“ susijusi su Rusijos kapitalo bendrove „Svetofor“, kurios parduotuvės veikia visoje Rusijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje „Mere“ parduotuves valdo bendrovė UAB „Valientė“, kurios pagrindinė akcininkė – Ana Šnaider.
Būtent Šnaiderių šeimai ir priklauso „Mere“ ir „Svetofor“ prekių ženklus valdanti Rusijos įmonių grupė „Torgservis“, kurią sudaro kelios dešimtys atskirų įmonių, vien tik Rusijoje turinčių daugiau kaip 3300 parduotuvių.
Lietuvoje pozicionavosi kaip pigių prekių tinklas
Per ketverius metus Lietuvoje daugiau nei 20 parduotuvių atidariusi „Mere“ siekė įsitvirtinti žemų kainų segmente.
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas 15min tvirtino, kad prekių atrankos procesas šiame prekybos tinkle vyksta decentralizuotai, o daugiau dėmesio kreipiama į tai, kokią kainą siūlo tiekėjas.
„Mūsų žiniomis, algoritmas buvo toks: tiekėjas turėjo parodyti, kad tokia prekė yra kitame dideliame prekybos tinkle. Nuo tos kainos turėjo pasiūlyti ne mažesnį kainų skirtumą nei 30 proc. ir prie tos kainos garantuoti ne mažesnį nei 32 proc. antkainį prekybos vietoje – „Mere“ parduotuvėje. Tuo tarpu kokybės kontrolės, sertifikatų patikrinimo ir pan. toje procedūroje nebuvo nurodyta – tai terpė visokiems mulkiams įsisukti ir atsirasti rinkoje“, – komentavo A.Vizickas.
Pasak A.Vizicko, „Mere“ parduotuvėms ieškojo pigiausių vietų, tad jos ir įsikūrusiose tuose taškuose, kur nėra didelio pirkėjų srauto. Visgi, kaip pabrėžia pašnekovas, šis parduotuvių tinklas Lietuvoje nuosekliai auga.
Kad „Mere“ prekybos tinklą valdančiai įmonei „Valientė“ Lietuvoje sekasi visai neblogai rodo ir bendrovės finansinės ataskaitos. 2023 metais apyvarta augo ir pasiekė beveik 50 mln. eurų, kai 2022 metais bendrovė uždirbo 37,3 mln. eurų pajamų. Tuo tarpu įmonės pelnas 2023 metais siekė 691 tūkst. eurų.
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas taip pat pabrėžia, kad „Mere“ bandė įsitvirtinti kaip mažų kainų, sandėlio tipo parduotuvių žaidėjas. Vis dėlto ekspertas nemano, kad ši strategija „Mere“ prekybos tinklui gali būti sėkminga.
„Ji iš dalies priimtina ypatingai žemai kainai jautriems žmonėms, kurie aukoja kokybę, pateikimą, atmosferą, kad gautų žemiausios kainos produktus, dažnai ir santykinai prastesnės kokybės. Visgi pagal parduotuvių lokacijas sakyčiau, kad šansų užimti šią nišą mažai, nes ten tiesiog nėra tiek kainai jautrių pirkėjų, kad užtektų to srauto. Turint žemas kainas reikia labai didelio srauto, kad tų lašinių prisiaugintum“, – mano J.Gavėnas.
Kaip rašoma įmonės „Valientė“ finansinėse ataskaitose, 2023 metų gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 20 „Mere“ parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Alytuje, Marijampolėje ir kitur. Latvijoje bendrovė turėjo 3 parduotuves.
Tarp akcininkų – viena turtingiausių rusų šeimų
Registrų centro duomenimis, 66 proc. „Valientės“ akcijų valdo jau minėta Rusijos pilietė Ana Šnaider. Likusios priklauso kitiems Rusijos piliečiams: Rustamui Kiližekovui, Andrejui Šnaideriui, Valerijui Jakovlevui ir Andrejui Veikulainenui.
Pagrindiniai įmonės „Torgservis“, kuriai priklauso prekių ženklai „Mere“ ir „Svetofor“, akcininkai yra Valentina ir Ivanas Šnaider bei jų sūnūs Andrejus bei Sergejus.
2021 metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos prekybos tinklui „Mere“ įvestos sankcijos. Šios priemonės apėmė sąskaitų blokavimą, prekybos sandorių uždraudimą ir kapitalo atitraukimą iš Ukrainos.
Į sąrašą buvo įtraukti tinklo vadovai ir savininkai – Rusijos piliečiai broliai Sergejus, Andrejui ir jų tėvas Ivanas Šnaideriai, o taip pat jų verslo partneriai Aleksandras Ščeglovas ir Andrejus Veikulainenas.
Tuo metu Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas „Mere“ prekybos centrus Ukrainoje pavadino Rusijos specialiųjų tarnybų operacija.
Beje, 2021 m. žurnalas „Forbes“ Šnaiderių šeimą įtraukė į 200 turtingiausių Rusijos verslininkų sąrašą. Tuo metu jie reitinge užėmė 182 vietą. Praėjusiais metais šeimos turtas paaugo ir žurnalo „Forbes“ reitinge jie jau užėmė 96 vietą.
Problemos dėl prekių kokybės
Įvairiose Europos šalyse bandęs įsitvirtinti „Mere“ prekybos tinklas jau ne kartą sulaukė kritikos dėl prastos prekių kokybės.
2019 m. pirmoji „Mere“ parduotuvė atvėrė duris Leipcige, Vokietijoje, tačiau jau netrukus ją teko porai dienų uždaryti – dėl didelės paklausos daugelis produktų buvo išparduoti jau pirmosiomis dienomis, kaip tuo metu aiškino bendrovė.
Tais pačiais 2019 m. nepriklausoma laboratorija, į kurią „Mere“ produktus ištirti nugabeno „Bild“ žurnalistai nustatė, kad Leipcigo „Mere“ prekybos centre buvo rasta sugedusios dešros.
Tačiau problemų dėl prekių kokybės „Torgservis“ valdomuose prekybos centruose būta ir anksčiau.
2017 m. viduryje Baltarusijoje pasirodė pirmieji „Torgservis“ valdomi prekybos centrai „Svetofor“. Kaip pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“, 2020 m. atlikto patikrinimo metu kai kuriose regioniniuose centruose ir Minske esančiose prekybos vietose buvo nustatyta nemažai prekybos teisės aktų pažeidimų, įskaitant prekių asortimento sąrašo nesilaikymą ir prekybą produktais, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs.
Registruoja prekės ženklus užsienyje
2022 m. „Mere“ bandė patekti į Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos, Austrijos ir Vokietijos rinkas, tačiau jai nepavyko. Įmonė tai aiškino problemomis su tiekėjais ir logistika, kurias sukėlė sankcijos.
Nepaisant sunkumų, tinklas turėjo planų ir toliau plėstis Europoje. Be „Mere“, „Svetofor“ turi dar vieną prekės ženklą – „MyPrice“.
Nepaisant didelių ambicijų, verslas Belgijoje nesisekė kaip planuota ir šiuo metu šioje šalyje veikia tik trys šio prekės ženklo parduotuvės.
Europoje „Torgservis“ daugiausia veikia per Vokietijoje įkurtą bendrovę „TS Markt“.
2019 m. „Torgservis“ savininkai su partneriais Kalifornijoje (JAV) įregistravo prekės ženklą „TS Markt LLC“. Jo steigėjai yra Andrejus Šnaideris ir „Svetofor“ smulkieji akcininkai Valerijus Jakovlevas, Andrejus Veikulainenas ir Vasilijus Serovas.
„Rankos surištos“
Lietuvoje būta kritikos dėl „Mere“ prekybos tinklo veikimo, tačiau lrt.lt tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šios įmonės veiklą Lietuvoje būtų galima riboti tik tokiu atveju, jei būtų nuspręsta drausti visų Rusijos kapitalo įmonių veiklą Europos Sąjungoje (ES).
„Tikrai norėčiau įtvirtinti, reikia paieškoti būdų. Tačiau mes turime surištas rankas“, – situaciją tuomet komentavo L.Kasčiūnas.
„Ekonomines sankcijas Lietuva delegavo Europos Sąjungai. Kas patenka į tas sankcijas, tą mes galime su šaknimis išrauti, apriboti veiklą. Prekyba maisto produktais, buitinėmis prekėmis nepatenka į ES sankcijų sąrašą. Tai mus labai smarkiai riboja“, – pridūrė jis.
Kai kuriose šalyse parduotuvės buvo uždarytos
Tiesa, nuo karo pradžios „Mere“ parduotuvės uždarytos kai kuriose Europos šalyse, tarp kurių Jungtinė Karalystė, Belgija, Ispanija. Duris buvo užvėrusios šio tinklo parduotuvės ir kaimyninėje Lenkijoje, tačiau nuspręsta pabandyti iš naujo – su kitu pavadinimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Bando iš naujo: rusiškas tinklas „Mere“ žengia į kaimyninę Lenkiją pasivadinęs kitaip
Šiuo metu „Mere“ parduotuvės Europoje veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje, Latvijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Serbijoje, kitu pavadinimu – ir Lenkijoje.
