Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 23, 12:00

Kratosi valstybės rūpesčio: pusė privalomai įtrauktų į pensijų kaupimą jau pabėgo

264 tūkst. – tiek žmonių iš „Sodros“ metų pradžioje gavo pranešimus apie pensijų kaupimą antroje pakopoje: vieni įtraukti pirmą kartą, kiti jau anksčiau papildomai kaupė pensijai, bet įmokų mokėjimą buvo sustabdę. Naujausiais duomenimis, apie 57 proc. šių gyventojų dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime atsisakė – tokį sprendimą galima priimti iki birželio pabaigos. Kaip tai vertinti ir kokius rezultatus šiuo metu demonstruoja pensijų fondai? To 15min paklausė fondų valdytojų ir ekspertų.
Taupymas
Pinigai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šių metų sausio mėnesį „Sodra“ į pensijų kaupimą įtraukė tuos žmones, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, ir tuos, kurie 2019 metais atsisakė jame dalyvauti.

Atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir mokėti įmokas jie gali iki birželio 30 dienos. Kaip15min informavo „Sodra“, apie 151,2 tūkst. gyventojų arba 57 proc. gavusių pranešimus, kaupimo antroje pensijų pakopoje jau atsisakė. Tai padaryti galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui arba atvykus į „Sodros“ skyrių.

Neatsisakius kaupimo iki birželio pabaigos, dalyvauti antroje pensijų pakopoje reikės iki sueinant pensiniam amžiui. Pensijų fondo valdytoją atsitiktiniu būdu parinks „Sodra“, tiesa, gyventojas vėliau pats galės pasirinkti bet kurį kitą Lietuvoje veikiantį valdytoją.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Sodra
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Sodra

Kaip 15min komentavo „Sodra“, įstatymas numato, kad pensijai nekaupiantys žmonės į kaupimą bus įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tokių žmonių šiais metais buvo 88 879.

„Iki šiol 45 882 žmonės atsisakė kaupimo. 911 įtrauktųjų į pensijų kaupimą savarankiškai sudarė kaupimo sutartis. Dar 3 726 žmonės naujai sudarė pensijų kaupimo sutartis, t. y. padarė tai savo iniciatyva, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą“, – 15min komentavo „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.

Kaip aiškino patarėja, šiais metais pranešimus apie siūlomą automatinį įmokų atnaujinimą gavo ir tie gyventojai, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Tokių buvo 175 tūkst.

M.Kozič atkreipė dėmesį, kad šie žmonės nėra naujai įtraukiami į pensijų kaupimą – jie jau buvo kaupimo dalyviai, tik sustabdė įmokų pervedimą.

„Nuo šių metų liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo. Įstatymas numato, kad, atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus“, – sakė M.Kozič.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Senjoras
Lukas Balandis / BNS nuotr./Senjoras

Kaip ir įtrauktieji į pensijų kaupimą, šie žmonės gali atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo. Iki šiol, pasak „Sodros“ atstovės, 105 298 žmonės atsisakė sustabdytų įmokų atnaujinimo, o 1063 žmonės jį atnaujino savarankiškai.

Kaupiančiajam antrame pensijų iš savo kišenės reikia prisidėti 2,7 proc. arba 3 proc. dydžio įmokomis nuo savo pajamų, tai priklauso nuo gyventojo pasirinkimo.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Taupymas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Taupymas

Pasirinkus kaupti palaipsniui, 2022 m. šis įmokos dydis sudarys 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), kuriuos į pensijų fondą papildomai perves valstybė.

Pasirinkus 3 proc. tarifą, valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU.

Ekspertas: atsisakyti kaupti nėra racionalu

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis 15min sakė, kad žmonės turi teisę atsisakyti dalyvauti antrame pensijų kaupimo fonde, nors tokį sprendimą jis vertino kaip neracionalų.

„Mano nuomone, tai nėra racionalus sprendimas, turint galvoje mūsų demografinę situaciją, blogėjantį santykį tarp dirbančiųjų ir pensijas gausiančių žmonių. Pensijų kaupimas gali bent kiek šitą situaciją pagerinti, padėti turėti didesnes pajamas. Manyčiau, kaupti reikėtų, nes nors einamasis finansavimas gal ir užtikrins pragyvenimą senatvėje, jis bus nelabai aukštas“, – 15min sakė ekspertas.

Reikia turėti galvoje, kad pensijų kaupimo sistema nėra subrendusi iki galo, ji yra dar tik nuo 2004 metų.

Automatinį žmonių įtraukimą į kaupimą T.Medaiskis vertino kaip priminimą, kad susirūpinti pensija reikia iki sueinant pensinio amžiaus ribai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Teodoras Medaiskis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Teodoras Medaiskis

Pašnekovas svarstė, kad atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime gali lemti kelios priežastys. Viena jų – požiūris, jog dabartinės išlaidos yra svarbesnės už būsimas.

„Žmonės sako: ai, pensija dar toli. Bet jei pradėsi kaupti vėliau, sukaupsi mažai. Kartais jauni žmonės sako, kad pensijos nesulauks, nors sulaukia beveik visi, išskyrus tam tikrą mirtingumą darbiniame amžiuje“, – sakė T.Medaiskis.

Jo teigimu, gali būti, kad žmonės, priimdami sprendimus, remiasi ir aplinkinių patirtimi – pavyzdžiui, pamato, kad nors žmogus ir kaupė, jo pensiją tai padidino vos 20–30 eurų per mėnesį.

„Reikia turėti galvoje, kad pensijų kaupimo sistema nėra subrendusi iki galo, ji yra dar tik nuo 2004 metų. Nedidelės išmokos demotyvuoja norą kaupti, bet žmonės ir negalėjo daug sukaupti santykinai neilgai egzistuojančioje kaupimo sistemoje. Jei pradėsi kaupti anksti, ji nebus tokia jau nedidelė“, – patarė ekspertas.

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) 15min komentavo, kad šiuo metu valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje antroje pakopos pensijų sistemoje dalyvauja apie 90 proc. žmonių arba 1,37 mln. dirbančiųjų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Senjorai
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Senjorai

„Manome, kad šiame etape pasiekti bent 50 proc. naujai į pensijų kaupimą įtrauktų žmonių yra geras rodiklis. Atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime žmones gali paskatinti įvairios priežastys – informacijos trūkumas, išankstinis nusistatymas ar nepagrįstos baimės“, – svarstė LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius.

Kaip sekasi pensijų fondams?

Praėję metai pensijų fondams buvo kaip niekada sėkmingi. Kaip skelbė Lietuvos bankas, 2021-ųjų bendra grynųjų aktyvų vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų, pensijų fonduose pensijai kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių, o rezultatai buvo rekordiniai. 2021 metais teigiama pensijų fondų grąža siekė 21 proc.

Visgi šįmet pensijų fondai demonstruoja rezultatus jau su minuso ženklu.

Pavyzdžiui, „Swedbank investicijų valdymo“ 1996–2002 metų gyvenimo ciklo fondas nuo metų pradžios prarado 13,84 proc. savo vertės, „Luminor investicijų valdymas“ – 13,59 proc., „SEB investicijų valdymas“ – 12,87 proc., INVL – 9,27 proc.

 123rf.com nuotr./Pensija
123rf.com nuotr./Pensija

Mažiausiai rizikingas pensijų turto išsaugojimo fondas „Swedbank investicijų valdyme“ prarado 8,05 proc. „SEB investicijų valdyme“ – 7,27 proc., „Luminor investicijų valdyme“ – 6,69 proc., o INVL – 6,56 proc.

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas komentavo, kad pensijų fondų vertės krenta, nes yra neatsiejamos nuo kapitalo rinkų. Pastarosiose stebimas akcijų kainų smukimas.

Pavyzdžiui, vienas svarbiausių JAV akcijų biržos rodiklių „Dow Jones“, kaip rašė lrt.lt, šįmet prarado per 7 trilijonus JAV dolerių savo vertės.

Kodėl taip nutiko?

„Įmonių akcijas įsigyjame dėl būsimų įmonių pelnų. Lūkestis dėl pelnų pasaulyje šiek tiek sumažėjo ir tai lemia infliacija, kylančios energetinių resursų, žaliavų kainos, nes ne viską pavyksta perkelti į pardavimus ir į kainas. Todėl ir prognozuojama, kad gali šiek tiek mažėti įmonių pelnai. Kai mažėja pelnai, tai dažniausiai atsispindi ir akcijų kainose“, – paaiškino V.Rūkas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas

Tuo metu obligacijų rinkas, anot jo, veikia centrinių bankų sprendimas atsisakyti skatinamosios politikos.

V.Rūkui paantrino „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis, kuris sutiko, kad šių metų pradžia išskirtinė tuo, kad smuko beveik visų turto klasių kainos – ir saugių vyriausybių obligacijų, ir rizikingesnių akcijų.

Kai mažėja pelnai, tai dažniausiai atsispindi ir akcijų kainose.

„Prie korekcijos, kuri prasidėjo dar metų pradžioje, labiausiai prisidėjo užsitęsusi aukšta infliacija ir dėl to sparčiai ėmęs griežtėti centrinių bankų tonas dėl būsimos pinigų politikos. Tai gerokai pakėlė palūkanų normas rinkoje, o didesnės palūkanos, natūralu, taps didesne finansine našta tiek verslams, tiek namų ūkiams, tiek pačios vyriausybėms aptarnaujant savo skolą“, – 15min komentavo P.Kabelis.

Prastas nuotaikas rinkoje, anot jo, kurstė ir karas Ukrainoje, kuris pagilino infliacijos problemą visame pasaulyje

SEB banko nuotr./Paulius Kabelis
SEB banko nuotr./Paulius Kabelis

V.Rūkas dar pastebėjo, kad skirtinguose sektoriuose stebimos nevienodos situacijos – pavyzdžiui, energetikos įmonių akcijų kainos kopia į viršų, o technologijų – atvirkščiai.

Ši situacija, V.Rūko teigimu, yra visiškai kitokia nei buvo per pandemiją – tuo metu labiausiai nukentėjęs ir buvo energetikos sektorius, o JAV naftos kaina vienu metu buvo neigiama.

„Tuo metu technologijų įmonėms tai buvo šuolio metai, kai buvo galima augti ne procentais, o kartais. Viename segmente – technologijų – tai sukėlė pernelyg didelį optimizmą ir šiais metais tas garas yra išleidžiamas“, – nurodė ekspertas.

Visgi V.Rūkas teigė, kad korekcijų akcijų rinkose nereikėtų bijoti – tai normalūs procesai.

„2021 m. yra labiau iškritimas iš normalaus konteksto, o susvyravimas 10–20 proc. tiek į viršų, tiek žemyn yra visiškai normalus. Ir gerai, kad tai vyksta, nes jei būtų kitaip, turėtume perdėtą optimizmą ir besiformuojančius burbulus, kurių sprogimas būtų žymiai skausmingesnis negu kartkartėmis pasitaikantys tokie garo nuleidimai“, – ramino pašnekovas.

O ar kaupiantiems gyventojams reikėtų kaip nors reaguoti į šias korekcijas finansų rinkose ir keisti pasirinktą strategiją? LIPFA imtis pokyčių nerekomendavo.

„Pensijų fondų dalyviams rekomenduojame neskubėti keisti fondų – investavimas, kaip ir kaupimas pensijai, yra ilgalaikis procesas, kurio galutiniams rezultatams trumpalaikiai finansų rinkoje vykstantys pokyčiai gali ir neturėti reikšmingos įtakos“, – nurodė LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius.

123RF.com nuotr./Akcijų birža
123RF.com nuotr./Akcijų birža

P.Kabelis pabrėžė, kad dar praėjusių metų pabaigoje pasaulio akcijų rinkos šturmavo naujas visų laikų aukštumas, per trejus metus buvo pakilusios daugiau negu 80 proc. (vidutiniškai 22 proc. per metus) ir viršijusios visas ilgalaikes tendencijas.

Tuo metu V.Rūkas, paklausus, kada galima tikėtis akcijų kainų atšokimo, svarstė, kad ilguoju laikotarpiu kapitalo rinkos kils ir anksčiau ar vėliau buvusios vertės bus ne tik pasiektos, bet ir aplenktos. Visgi V.Rūkas neprognozavo, ar tai sutaps su metų pabaiga, ar persikels į kitus metus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką