Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 8d. 11:49

Kur suteka lietuviško pieno upės: reportažas iš „Rivonos“ pieninės Alytuje

„Rivona“ pieninės produkcija Būk sumanus
15min nuotr. / „Rivona“ pieninės produkcija

Kas nežino žaismingo „Piemenėlio“ prekinio ženklo, kuriuo pažymėti įvairūs pieno produktai? Juos „Norfos“ prekybos centre visada nusipirksi pačius šviežiausius, mat ką tik pagaminti tiesiai iš pieninės jie keliauja į sandėlius, o kitą rytą jau pasiekia prekystalius. Nusprendėme savo akimis pamatyti, kaip pienas virsta tokiais įvairiais kasdieniais produktais ant mūsų stalo.

„Rivonos“ pieninė Alytuje veikia jau 15 metų. Joje gaminamos produkcijos diapazonas labai platus – nuo pieno, kefyro, varškės, grietinės, sūrio iki ledų. Tačiau dar prieš dešimtmetį vaizdas šiose patalpose buvo gerokai kitoks – daug erdvės ir daug rankomis atliekamo darbo. Dabar beveik visi gamybos procesai modernizuoti, o kiekviename ceche šiuolaikišką įrangą aptarnauja vos po kelis žmones. Toks pieninės modernizavimas bendrovei atsiėjo maždaug 10 milijonų eurų.

„Rivonos“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio teigimu, per dieną dabar perdirbama apie 120 tonų žaliavinio pieno. Daugiausia produkcija keliauja į „Norfą“, tačiau parduodama ir kitiems klientams. Pieninėje gaminama apie 100 produktų rūšių. Beveik viskas daroma pagal užsakymą, t.y.: ryte gaunamas užsakymas ir iki pietų yra išpilstoma į pakuotes, kraunama į mašinas ir vežama į centrinius sandėlius Kėdainiuose. Iš ten kitą rytą produktai patenka į parduotuves, tad likučių sandėliuose praktiškai nelieka.

Asmeninio arch. nuotr./„Rivonos“ generalinis direktorius ir „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis
Asmeninio arch. nuotr./„Rivonos“ generalinis direktorius ir „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis

„Manyčiau, kad šių produktų šviežumas yra vienas geriausių parduotuvėje. Jie negalioja ilgai, bet Lietuvoje iš viso nėra populiaru naudoti ilgai galiojančius produktus, tad mes taip pat nesame išimtis. Dėl to turime šiek tiek sunkumų, nes dėl trumpo galiojimo laiko produktų negalime parduoti į užsienį“, – sakė bendrovės vadovas.

Atvežtas pienas pirmiausia ištiriamas, ar atitinka visus higienos reikalavimus, taip pat nustatomas riebalų, baltymų kiekis bei patikrinama, ar į pieną nėra pripilta vandens. Daugiau baltymų turintis pienas keliauja į varškės ir sūrių gamybą, riebesnis – sviestui. Anot pieninės produktų gamybos vadovės Laimos Balionienės, pieno kokybė labai skiriasi, tai priklauso nuo gyvulių pašarų ir ūkio didumo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rivona“ pieninės produktų gamybos vadovė Laima Balionienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rivona“ pieninės produktų gamybos vadovė Laima Balionienė

„Geriausias pienukas atvažiuoja iš „Salginos“ ūkio Alytuje ir „Senosios kryžkelės“ ūkio Pilviškėse, – pagiria išskirtinius ūkius pašnekovė. – Tačiau didžioji daugiausia pieno gaunama iš Žemaitijos, kur yra daugiausia ganyklų ir ūkių.“

Ištirtas pienas patenka į žaliavines talpas, iš kur keliauja į cechą, kur yra nuo pieno atskiriama grietinėlė ir paruošiamas skirtingo riebumo pienas. Į atskiras talpas patenka pienas, skirtas raugintiems produktams – kefyrui bei jogurtui, tada keliauja į saugyklą, kur yra rauginama.

Gretimoje patalpoje ruošiami nuo seno garsėjantys savo skoniu ir kokybe ledai. Sudedami priedai, kakava, cukrus, sumaišoma, subrandinama ir keliauja į kitą cechą. Šiuo metu gaminami 6 riebumų ir net 22 rūšių ledai, kuriuos su malonumu skanauja ir kitų šalių smaližiai.

Cechas, kuriame gaminamas „Piemenėlio“ prekinio ženklo sviestas, ką tik atnaujintas. Sviestas jame sukamas tris dienas per savaitę ir šiandien, deja, ne ta diena, tad kaip iš saldžios grietinėlės gaminamas geltonas skanėstas vyniojamas į dailius pakelius, nepamatėme. Tiesa, viskas vyksta uždarose talpose, tad procesą stebėti būtų galima tik akies krašteliu pro mažą plyšelį. Tačiau ceche nosį kutena malonus šviežio produkto kvapas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rivona“ pieno produktų gamykla Alytuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rivona“ pieno produktų gamykla Alytuje

„Sviestas yra be jokių priedų ir visada gaminamas tik iš šviežios grietinėlės. Kvepia ir toks pat skanus kaip pas močiutę kaime. Džiaugiamės, kad pavyko atsirinkti gerus pieno tiekėjus, kurie atitinka visus griežtus reikalavimus“, – didžiuodamasi sako L.Balionienė.

Užsukame į varškės ir sūrio cechą, kuriame moterys baltais chalatais į sūrmaišius rankomis deda varškę. Anot D.Dundulio, čia dirba trečdalis visos pieninės žmonių, nors produkcijos padaroma tik apie 7 procentus. Tokia yra lietuviško paveldo kaina. Mat įrangos varškės sūriui gaminti nepavyksta niekur rasti, nes jokia šalis neturi šio produkto.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rivona“ pieno produktų gamykla Alytuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rivona“ pieno produktų gamykla Alytuje

Tačiau bendrovės vadovas jau turi idėjų, kaip modernizuoti darbą, ir nuolat atnaujina tai vieną, tai kitą produktų liniją. Štai neseniai pakeista varškės fasavimo įranga kainavo apie 130 tūkst. eurų, o naujoji pieno pilstymo įranga leido prailginti pieno galiojimo laiką, nes jis dabar neturi sąlyčio su oru.

Ar galima išskirti nors vieną šioje pieninėje gaminamą produktą? D.Dundulio teigimu, visi jie gaminami kaip sau ir sunku ką nors išskirti. „Visais šiais pieno produktais didžiuojuosi, nėra jokios išimties ir galiu drąsiai pasakyti, kad visus juos valgome“, – tikina „Rivonos“ vadovas.

Bendrovėje nuolat modernizuojama ne tik įranga, bet ir kuriami nauji produktai, atidaromos naujos linijos. Štai prieš pusmetį pradėti gaminti ir dviejų rūšių fermentiniai sūriai „Gouda“ ir „Tilsit“ netrukus jau bus subrandinti ir pasieks parduotuves. Ragausime?

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:51
00:48
01:16

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką