Šiuo metu kurjeriai bei pavežėjai dirba pagal individualią veiklą, tačiau, įvedus pakeitimus, būtų privaloma pasirašyti darbo sutartis.
Kaip anksčiau komentare teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Karolina Mickutė, skaitmeninės platformos galėtų būti laikomos darbdaviais tuo atveju, jei jos nustatytų darbuotojo atlyginimo dydį, reikalautų laikytis konkrečių išvaizdos taisyklių, ribotų laisvę pasirinkti darbo valandas ir platformos darbuotojo galimybę dirbti kitiems. Jei būtų tenkinami bet kurie du iš šių kriterijų, būtų įtvirtinamas darbdavio ir darbuotojo santykis.
Dauguma dirba ne visą darbo dieną
Kaip 15min sakė Kurjerių ir vairuotojų asociacijos, atstovaujančios apie šimtui kurjerių bei pavežėjų, valdybos pirmininkas Dalius Rudokas, dauguma platformų darbuotojų šį darbą dirba ne visą darbo dieną, o sau patogiu laiku – studentai prisijungia laisvu nuo paskaitų metu, dalis žmonių, dirbančių įprastomis darbo valandomis, prie platformų prisijungia savaitgaliais ar naktimis.
„Visi šitie žmonės apskritai greičiausiai prarastų galimybę dirbti, jei būtų priverstinai įdarbinami. Tiesiog kirstųsi jų veiklos grafikai. Darbo sutartis yra daug griežčiau apribojanti laiko atžvilgiu, nes darbdavys pats nustato, kada darbuotojas turėtų dirbti“, – aiškino D.Rudokas.
Kita vertus, jo teigimu, yra labai daug kurjerių ir vairuotojų, kurie dirba su keliomis platformomis – jis pats sakė dirbantis tiek kurjeriu, tiek vairuotoju.
„Tarkime, per pietus renkuosi pristatinėti maistą, kaip kurjeris naudoju dvi platformas ir renkuosi tą, kurioje tuo metu yra geresnės sąlygos. O kaip pavežėjas dirbu su keturiomis platformomis – dažniausiai prisijungiu visas keturias ir žiūriu, kur tuo metu geriausios sąlygos, kur pirma užsakymą gaunu, tą užsakymą ir priimu. Tai dabar visa tai įvilkus į darbo santykius, nebūtų galimybės dirbti per šešias platformas. Fiziškai tai nebūtų įmanoma. Tad nukentėtų ir gaunamos pajamos, ir veiklos efektyvumas“, – tvirtino kurjerių ir pavežėjų atstovas.
Šią riziką įžvelgia ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK). Kaip anksčiau ji teigė Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms adresuotame rašte, Lietuvoje yra apie 5000 aktyvių kurjerių ir apie 9000 pavežėjų, didžioji dauguma jų renkasi dirbti mažiau nei 40 val. per savaitę (96 proc. kurjerių ir 82,5 proc. pavežėjų). Atliekant apklausas Lietuvoje ir tyrimus visoje ES, buvo nustatyta, jog darbas platformose didžiajai šių žmonių yra antroji darbo vieta ar papildoma veikla.
„Jei valstybių narių ir Europos Parlamento diskusijų metu direktyvos pasiūlymas nebus patobulintas, šimtai tūkstančių žmonių Europoje gali netekti esamų pajamų, galimybės išlaikyti pajamas praradus darbą ar papildomai užsidirbti”, – nurodė Lietuvos verslo konfederacija.
Tokią riziką įžvelgia ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Pasak K.Mickutės, visuotinai traktuojant pavėžėjimo ir maisto pristatymo paslaugų teikėjus kaip darbuotojus, sumažėtų šių paslaugų pasiūla ir padidėtų jų kaina vartotojams, dėl to daugelis platformų darbuotojų gali išvis netekti pajamų.
„Tai mažintų galimybės įsidarbinti šiame sektoriuje, o tai ypač aktualu tiems, kurie dėl pandemijos kenčia nuo visoje šalyje vykstančių karantinų ir nedarbo padarinių. Veiksmingiausia ir tvariausia vyriausybių strategija – užtikrinti palankią reguliacinę aplinką ir skatinti platformų operatorių konkurenciją, užtikrinti didesnį informacijos prieinamumą“, – tvirtino ekspertė.
Lankstumas – pagrindinis šio darbo privalumas
Pasak D.Rudoko, „absoliuti dauguma kurjerių yra prieš privalomą įdarbinimą“ – dauguma jų nori išsaugoti darbo laiko bei platformos pasirinkimo laisvę.
„Jie tai mato kaip pagrindinį kriterijų, o būtent tai norima apriboti. Europos Parlamento iniciatyva yra pagerinti platformos darbuotojų darbo sąlygas, bet iš esmės, jeigu tai būtų įgyvendinta taip, kaip yra pateikta, sąlygos būtų ne pagerintos, o pablogintos“, – iniciatyvą įvertino D.Rudokas.
Didžiajai daugumai laisvės praradimas yra visiškas peilis.
LVK nurodo, kad priežastys, paskatinusios rinktis partnerystę su platforma, yra labai individualios, išskyrus vieną – lankstumą.
„Net du trečdaliai visų apklaustų kurjerių ir pavežėjų „Copenhagen Economics 1“ atliktame tyrime teigia, kad lankstumas yra pagrindinė priežastis, kodėl pasirinko partnerystę su skaitmeninėmis platformomis“, – rašte teigia Lietuvos verslo konfederacija.
Tiesa, atkreipus dėmesį, kad privalomas įdarbinimas reikš ir didesnę socialinę apsaugą – išmokas susirgus, atostoginius ir panašiai, kurjerių ir pavežėjų atstovas teigė, kad šiuo atveju laisvės rinktis praradimas šią naudą nusvertų.
„Bendroje kurjerių ir profsąjungos grupėje buvo pateikti visi įdarbinimo pliusai – garantuotos išmokos susirgus, atostoginiai – ir padaryta apklausa po šituo klausimu. Jei neklystu, už pakeitimus pasisakė 2 kurjeriai, o „prieš“ buvo 80 su trupučiu. Daugumai laisvės praradimas yra visiškas peilis“, – griežtai kalbėjo D.Rudokas.
Be to, kai kurios platformos yra apdraudusios kurjerius nuo nelaimingų atsitikimų – tai daro „Wolt.“
Sistema negalės automatiškai užblokuoti kurjerio
Tiesa, pašnekovas pažymėjo, kad kitus direktyvos punktus galima vertinti teigiamai – pavyzdžiui, palankiai žiūrima į algoritminio valdymo pakeitimus.
Jo aiškinimu, iki šios platformų sistemos galėdavo kurjerį ar vairuotoją automatiškai užblokuoti dėl kelių blogų atsiliepimų, tačiau numatyti pakeitimai šią praktiką keis – partnerius galės užblokuoti tik prisijungęs platformos darbuotojas.
„Taip pat turėtų būti keliama sąlyga, kad platforma prieš priimdama bei pateikdama bet kokius galutinius sprendimus prieš tai turi būti įspėjusi savo partnerius, be to, toks sprendimas būtų priimamas tik partnerio paslaugos teikimo kokybei nesitaisant. Taip pat platformų partneriai turi turėti galimybę, gavus įspėjimą iš platformos, pateikti situacijos, dėl kurios įspėjimas įteiktas, paaiškinimą. Jis turi būti detaliai apsvarstytas”, – teigia Kurjerių ir vairuotojų asociacija.
Kita kurjerių asociacija direktyvą vertina palankiai
Tiesa, panašu, kad skirtingos kurjerių asociacijos direktyvą vertina nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, kita – Kurjerių asociacija – kreipimesi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei keliems Seimo komitetams nurodė, kad asociacija palaiko svarstomą direktyvą.
Vienas iš direktyvos pliusų, asociacijos teigimu, yra įpareigojimas platformas dalytis informacija.
„Manome, kad platformos turi dalytis ir informacija apie darbuotojų skaičių, darbo sąlygas, įvertinimus ir apie savo algoritmus, kaip numato šiuo metu svarstoma ES direktyvą“, – tvirtino jis.
Pasak Kurjerių asociacijos, kai kurios platformos keičia įkainius kasdien, nes minimalūs įkainiai dažniausiai nėra nustatyti platforminio darbo sutartyje, todėl kurjeriai patiria nuolatinį stresą dėl savo finansinio saugumo.
LLRI: situaciją spręsti padėtų „nulinės“ darbo sutartys
Be kita ko, LLRI ekspertė K.Mickutė pastebi, kad užtikrinti tinkamą paslaugų teikėjų interesų apsaugą galima taikant jau galiojančius įrankius, kurie nustato, kas yra laikoma darbo santykiais ir atsakomybę už tokių reikalavimų nesilaikymą.
„Griežtinti reguliavimą ir nustatyti darbo santykių reguliavimą platforminiam darbui yra ne tik nepagrįsta, bet ir gali turėti neigiamą poveikį sektoriui, vartotojams ir visai šalies ekonomikai“, – nurodė ji.
„Nusprendus paslaugų teikimą per platformas prilyginti darbo santykiams, paslaugų teikėjai ir vartotojai netektų esminių šios veiklos privalumų, t. y. lankstaus paslaugų suteikimo laiko, lankstumo renkantis veiklą ir kita, nes esamas darbo santykių reguliavimas nėra prisitaikęs atliepti veiklos per platformas poreikių. Tai spręsti padėtų nenustatytos apimties darbo sutarčių arba „nulinių“ darbo sutarčių, kurios yra artimiausia alternatyva platforminiam darbui, įteisinimas“, – tęsė K.Mickutė.
Pasak jos, tokio pobūdžio darbo sutarčių egzistavimas galėtų užtikrinti reikiamą lankstumą – tai suteiktų galimybę darbuotojui pačiam nusistatyti pageidaujamą darbo kiekį, kartu garantuojant bent tam tikras pajamas tais atvejais, kai darbuotojas neviršija nustatyto minimalaus darbo valandų skaičiaus.
SADM: per platformas dirbantys žmonės naudotųsi atitinkamomis teisėmis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) komentare 15min atkreipė dėmesį, kad šis pakeitimas reikštų, jog per platformas dirbantys žmonės naudotųsi su „darbuotojo“ statusu susijusiomis darbo ir socialinėmis teisėmis.
„Tiems, kurie perkvalifikuojami į darbuotojus, tai reiškia teisę į minimalų darbo užmokestį, kolektyvines derybas, darbo laiko reguliavimą ir sveikatos apsaugą, teisę į mokamas atostogas arba geresnes galimybes gauti apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe, nedarbo ir ligos pašalpas, taip pat į senatvės pensiją. Platformos turės teisę ginčyti arba „paneigti“ šią klasifikaciją, joms teks pareiga įrodyti, kad darbo santykių nėra“, – direktyvos privalumus vardijo ministerija.
Pasak SADM, aiškūs Europos Komisijos siūlomi kriterijai suteiks platformoms didesnį teisinį tikrumą, sumažins bylinėjimosi išlaidas ir palengvins verslo planavimą.
„Šia direktyva padidinamas skaitmeninių darbo platformų algoritmų naudojimo skaidrumas, užtikrinama, kad žmonės stebėtų kaip jos laikosi darbo sąlygų ir suteikiama teisė ginčyti automatizuotus sprendimus. Šios naujos teisės bus suteiktos ir darbuotojams, ir savarankiškai dirbantiems asmenims“, – tikino ministerija.
Europos Komisijos pateiktas direktyvos siūlymas pradedamas svarstyti ES Tarybos darbo grupėse, kuriose pasiūlymai dėl direktyvos bus analizuojami, išklausomos visų valstybių narių pozicijos. Lietuvos poziciją dėl direktyvos numatoma tvirtinti Seime, pavasario sesijos pradžioje.
SADM šiuo metu analizuoja Europos Komisijos pasiūlymą. Taip pat vyksta diskusijos su asociacijomis ir visais susijusiais partneriais. Lietuvos pozicija, pasak ministerijos, bus parengta tik įvertinus visus gautus pasiūlymus.
„Ministerija pritaria direktyvos keliamam tikslui gerinti dirbančiųjų darbo sąlygas, tačiau paminėtina, kad socialiniai partneriai išreiškė susirūpinimą dėl direktyvoje siūlomų kriterijų“, – pridūrė SADM.
