„Gandai apie finansinį stabilumą, kurių paskatinti žmonės eina atsiimti pinigų iš bankomatų, nėra būdingi nei Lietuvai, nei Estijai, nei Švedijai“, – pabrėžė jis.
Pasak R. Rubenio, šis išskirtinis Latvijai reiškinys sietinas su tuo, kad istoriškai Latvijoje buvo daug bankų, o laikui bėgant daugelis jų bankrutavo.
„Daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo didelis bankas, kuris žadėjo grąžinti pinigus indėlininkams, bet to nepadarė. Tai paliko savo žymę, ypač vyresnės kartos žmonėms. Žmonės, kurie nesupranta finansinių rodiklių, nesivadovauja finansine logika yra daug jautresni tokio pobūdžio informacijai“, – sakė jis.
R.Rubenis priminė, kad pastarasis toks atvejis Daugpilyje, kai prie „Swedbank“ bankomatų buvo nusidriekę eilės, buvo lokalus ir didelių apimčių nepasiekė, o plati tokių gandų banga pastarąjį kartą užfiksuota 2011-aisiais – prasidėjo Kuršo regione ir pasiekė sostinę Rygą.
„Tokių gandų bangas patyręs “Swedbank„ išmoko operatyviau į jas reaguoti. Svarbiausia banko užduotis tokiais atvejais – užtikrinti, kad bankomatuose nepristigtų pinigų“, – pridūrė jis.
