Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 3d. 10:30

Lietuva 2020-aisiais laukia naujų „vienaragių“

Banknotų iliustracijos
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Asociatyvi nuotrauka

Lietuvos startuolių ekosistemai 2019-ieji buvo įspūdingi: šalyje pagaliau išaugo „vienaragis“ – drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“. Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad „vienaragių“ Lietuvoje artimiausiais metais gali atsirasti ir daugiau, o pagrindiniai pretendentai galėtų būti „Tesonet“ ir „CityBee“.

„Vienareikšmiškai metai buvo geri. Tai yra tąsa ankstesnių darbų. Praėjusius metus visi atsimins kaip tuos, kai turime pirmąjį „vienaragį“. Bet pripažinkime, kad tai yra kelių metų įdirbio rezultatas“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

Startuolių ekosistemos plėtrą skatinančios agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė pabrėžė, kad „Vinted“ tapimas „vienaragiu“ – startuoliu, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų, – bus puikus atspirties taškas visai sistemai.

„Mes manome, kad tai bus labai geras atspirties taškas pačiai ekosistemai, sėkmės pavyzdys, kuris užkrečia kitus“, – BNS teigė R.Rudokienė.

Vieno didžiausių lietuviškų startuolių, kibernetinio saugumo sprendimų bendrovės „Tesonet“ vienas įkūrėjų Tomas Okmanas sako, kad „Vinted“ pavyzdys yra įkvepiantis visai startuolių bendruomenei.

„Labai džiaugiamės ir sveikiname „Vinted“ su šiuo pasiekimu. Daug metų kryptingai dirbę, jie įrodė, kad net Lietuvoje kelių žmonių pradėtas startuolis gali pasiekti tiek daug pasaulinėje rinkoje. IT bendruomenei tai yra ir įkvėpimas, ir postūmis dirbti dar daugiau“, – BNS tvirtino T.Okmanas.

Realiausi „vienaragiai“ – „CityBee“ ir „Tesonet“

Paklausti, kas dar galėtų tapti Lietuvos vienaragiais, ekspertai ir analitikai įvardija „Tesonet“ ir dalijimosi transporto priemonėmis bendrovę „CityBee“. Pastarosios vertė 2019-ųjų sausį buvo pasiekusi 300 mln. eurų, o „Tesonet“ vertė oficialiai neskelbiama, nes įmonė nepritraukia investuotojų lėšų.

Pasak R.Rudokienės, startuolių ekosistemoje dirbantys žmonės dažniausiai mini būtent „Tesonet“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Roberta Rudokienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Roberta Rudokienė

„Tą patį „Tesonet“ visi mini, kitus sunku įvardinti, nes priklauso nuo to, kaip jiems seksis. Labiau tikėtina, kad kažkas pritraukęs investicijų galėtų iššauti“, – sakė „Startup Lithuania“ vadovė.

T.Povilauskas realiausiais „vienaragiais“ taip pat įvardija „Tesonet“ ir „CityBee“.

„Iš to, ką girdžiu, tai šitie du („Tesonet“ ir „CityBee“ – BNS) yra realiausi kandidatai. Jie generuoja nemažas pajamas. Pažiūrėkime į „Tesonet“ – čia jau dirba apie 500 ir dar daugiau žmonių. Šitie startuoliai ir darbo rinkoje tampa vis labiau žinomi tiek kaip darbdaviai, tiek tą gerąją kultūrą skleisdami“, – svarstė ekonomistas.

Pati „Tesonet“ pabrėžia, kad įmonei „vienaragio“ titulas nebūtų tikslus, nes ji nepritraukia investicijų.

„Tesonet“ iki šiol neturi jokių išorinių investicijų, tad toks titulas mums tikriausiai nebūtų tiksliausias. Iš esmės svarbiausiu dalyku laikome produktų plėtrą bei dirbame ties naujais“, – aiškino T.Okmanas.

Pirmasis startuolis – biržoje

Pasibaigę metai startuolių ekosistemai buvo svarbūs ir tuo, kad į Vilniaus biržą žengė pirmasis startuolis – fintech bendrovė „NEO Finance“. Pasak „NEO Finance“ valdybos pirmininko Evaldo Remeikio, sprendimas eiti į biržą pasiteisino.

Paklausti, kas dar galėtų tapti Lietuvos vienaragiais, ekspertai ir analitikai įvardija „Tesonet“ ir dalijimosi transporto priemonėmis bendrovę „CityBee“.

„Einant į biržą galima turėti labai skirtingus tikslus. Mes ėjome dėl skaidrumo ir patikimumo, nes esame finansų įstaiga, mūsų vartotojai per platformą investuoja, laiko lėšas ir mums labai reikia patikimumo, skaidrumo užtikrinimo, kad investuotojų pinigai yra saugūs“, – BNS sakė E.Remeikis.

Apie galimą ėjimą į biržą puse lūpų prabilo ir „Vinted“, tačiau bendrovės vadovai sako, kad konkrečių planų kol kas nėra. Tuo metu „Tesonet“ planų eiti į biržą teigia neturinti.

Strateginis tikslas – tūkstantis startuolių Lietuvoje

Buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius Lietuvai buvo iškėlęs tikslą – iki 2020-ųjų šalyje turi atsirasti tūkstantis startuolių. „Startup Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jų veikia 933, todėl tikslas yra netoli.

R.Rudokienė aiškina, kad vystant startuolių ekosistemą, nėra takoskyros tarp kiekybės ir kokybės – tam, kad išaugtų vienas geras startuolis, jų turi būti daug.

„Viskas yra labai susiję, turi būti tam tikra kritinė masė startuolių, kad išaugtų vienas kokybiškas. Taip yra, kad jų turi būti daug“, – sakė ji.

T.Povilauskas taip pat tikino nemanąs, kad strategija, orientuota į startuolių skaičiaus augimą, yra bloga.

„Aš manau, kad kompleksiškai visi žiūri į šį dalyką. Tai nėra turbūt toks dirbtinis tikslas turėti tą tūkstantį kompanijų. Manau, kad žmonės plačiau žiūri į tą reikalą, ar tai būtų „Versli Lietuva“, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – tvirtino ekonomistas.

Rinkos dalyviai taip pat pastebi, jog valstybė gali padaryti ir daugiau plėtojant startuolių verslo aplinką. T.Okmanas pabrėžia, kad pagrindinis valstybės tikslas turėtų būti investicijos į švietimą.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Pinigai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Pinigai

„Tikriausiai svarbiausia valstybės užduotis būtų ne nustatyti tam tikrą skaičių startuolių, kurie turėtų veikti, o stengtis investuoti į švietimą bei technologinį ugdymą nuo mažumės (...) „Jei šalyje turėsime pakankamai specialistų, galinčių dirbti su technologijomis, nematau jokių kliūčių Lietuvai tapti rimtu žaidėju IT srityje“, – teigė T.Okmanas.

Tuo metu E.Remeikis pabrėžė, kad Lietuvoje nėra schemos, kuri skatintų investuotojus investuoti į jaunas įmones.

„Mano nuomone, tai yra didžiausia Lietuvos problema, kuri vis nesprendžiama. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, jeigu tu investuoji į startuolį, tau duoda mokestines paskatas, sumažina mokestinę naštą. Ta pati Estija, Latvija turi įmonėms pelno mokesčio kitokį įstatymą. Bet principe Lietuvoje gyventojas ar įmonė niekaip nėra skatinama dalyvauti kapitalo rinkoje“, – aiškino „NEO Finance“ valdybos pirmininkas.

Startuolių reikšmė auga

Startuoliai ir jų kuriami inovatyvūs sprendimai užima vis svarbesnį vaidmenį efektyvinant ir viešojo sektoriaus darbą.

Liepą pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl „GovTech Lab“ iniciatyvos. Ji skirta padėti spręsti viešojo sektoriaus problemas naudojant inovatyvius sprendimus.

Apie startuolių įsitraukimo į viešąjį sektorių svarbą kalbėjo ir V.Sinkevičius, ir „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

„GovTech Lab“ du kartus per metus inicijuoja „Iššūkių seriją“, kuomet viešojo sektoriaus institucija skelbia jai aktualią problemą, o startuoliai, verslas ir visuomenė gali siūlyti inovatyvius technologinius jos sprendimo būdus.

„GovTech Lab“ tikslas – skatinti naujausių technologijų naudojimą viešajame sektoriuje, suteikiant geriau teikti paslaugas gyventojams bei priimti geresnius sprendimus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat įstatymu apibrėžė startuolio savoką. Pasak V.Sinkevičiaus, sąvokos nebuvimas teisės aktuose kliudė kurti startuoliams palankesnę verslo aplinką.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką