Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 29d. 06:17

Lietuvą apnikusiai „Lidl“ psichozei neatsispyrė nei merai, nei ministrai

„Lidl“ parduotuvės atidarymas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / „Lidl“ parduotuvės atidarymas

15min pateikia svarbiausių 2016 metų įvykių apžvalgą įvairiose srityse – nuo politikos ar ekonomikos iki sporto, pramogų ar mados. Tai, kad į Lietuvos rinką žengia visoje Europoje garsus žemų kainų mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“, žinota jau metų pradžioje, tačiau tiksli pirmųjų parduotuvių atidarymo data buvo atskleista tik gegužės viduryje. Galiausiai birželio 2 d. vienu metu 15 atvertų „Lidl“ parduotuvių sukėlė vartotojų ekstazę, kuri nenuslūgo kelias savaites. Milžiniškose eilėse prie rinkos naujoko parduotuvių besigrūdantys lietuviai tikėjosi ant lentynų išvysti žymiai pigesnes prekes.

Investavo apie 120 mln. Eur

Nors įvairiausi gandai apie „Lidl“ veiklos pradžią, būsimųjų parduotuvių vietas bei darbuotojų atlyginimus netilo visą pirmąjį šių metų pusmetį, tačiau pirmuoju konkrečiu Vokietijos mažmenininkų žingsniu mūsų šalyje tapo balandžio 14 d. duris atvėręs logistikos centras Kauno rajone, Ramučių kaime.

Vien tik į šį, vieną moderniausių Baltijos šalyse prekių paskirstymo centrų „Lidl Lietuva“ investavo daugiau nei 38 mln. Eur ir įdarbino apie 130 žmonių.

Iš viso „Lidl“ 2016 m. Lietuvoje investavo apie 120 mln. Eur ir šiuo metu įvairiuose miestuose turi 22 parduotuves, kuriose dirba daugiau nei 1100 žmonių.

Su dviem dešimtimis parduotuvių rugsėjį „Lidl“ užėmė 8,4 proc. šalies mažmeninės prekybos rinkos. Birželį, kai „Lidl“ startavo, jos rinkos dalis buvo šoktelėjusi iki 11 proc., rodo tyrimų bendroves „Baltmi“ duomenys.

Bendrovės duomenimis, „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje kas mėnesį apsilanko vidutiniškai 1,8 mln. žmonių. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, kas trečias iš apsilankiusiųjų „Lidl“ Lietuvoje šias parduotuves įvardija kaip reguliarią apsipirkimo vietą.

Ateinančiais metais bendrovė Lietuvoje žada investuoti dar 60 mln. Eur, tiesa, kur konkrečiai, nedetalizuoja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lidl“ prekybos centro atidarymas S.Neries gatvėje Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lidl“ prekybos centro atidarymas S.Neries gatvėje Vilniuje

Braškes pirko ir ministras

Nors bendrovei visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio netrūko, tačiau nemažai pinigų buvo mesta ir į reklaminę kampaniją, kurios veidu tapo Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, pristatęs „Lidl“ reklaminį šūkį „Taip gyventi verta“. A.Sabonio balsas buvo girdimas „Lidl“ televizijų reklaminiuose siužetuose, o atvaizdas matomas miestų viešojo transporto stotelėse.

Vokiečių mažmeninės prekybos tinklas netruko tapti ir vienu iš stambiausių Lietuvos reklamos užsakovų bei užimti aštuntąją reklamdavių sąrašo vietą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Birželio 2 d. atvėrus penkiolika „Lidl“ parduotuvių skirtinguose Lietuvos miestuose, norinčiųjų į jas patekti minios eilėse stoviniavo net po keletą valandų, o prie kai kurių parduotuvių budėjo ir greitosios pagalbos automobiliai.

Pirmųjų garsaus prekės ženklo parduotuvių atidaryme lankėsi ir aukšto rango politikai – pradedant tuomečiu ūkio ministru Evaldu Gustu, nusipirkusiu lenkiškų braškių, baigiant Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, kuris už eurą įsigijo žiedinį kopūstą, ir Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.

Pirmą dieną kai kurios prekės baigėsi

Pigesnės prekės „Lidl“ viliojo ir perpardavinėtojus. Vienos „Lidl“ parduotuvės Vilniuje atidarymą stebėjęs 15min žurnalistas tikino, jog kai kurie lankytojai į prekių vežimėlius krovėsi po daug vienodų prekių, daugiausia kosmetikos, vienetų.

Nors „Lidl“ oficialiai pradėjus veiklą iš tiesų paaiškėjo, kad kai kurių prekių kainos čia žemesnės nei pas konkurentus, dalis lankytojų tikino, kad pas rinkos naujoką pigesni tik kai kurie produktai, tad renkantis krepšelį pravartu kainas atidžiai sulyginti su esančiomis kitose parduotuvėse.

Maža to, pirmosios „Lidl“ darbo dienos pabaigoje eilės ne tik nemažėjo. Kai kuriose tinklo parduotuvėse baigėsi mėsa, vaisiai ir daržovės.

Ypač didelio dėmesio sulaukė ir smarkiai nei kitose parduotuvėse pigesni bananai. „Lidl“ šių vaisių kilogramą siūlė už 0,66 Eur, kuomet kitų tinklų parduotuvėse jų kilogramo kaina siekė beveik pusantro euro.

„Lidl Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Agnė Dalia Gaižauskienė tuomet džiaugėsi, kad, nepaisant didelio susidomėjimo, konfliktų išvengta.

„Džiugu, kad nedužo langai ir buvo daug pozityvo. Žmonės buvo ištvermingi eilėse, kai taip karšta“, – komentavo A.D.Gaižauskienė.

„Lidl“ laukimą skatino ir nepriteklius

Pirmąją „Lidl“ veiklos dieną būta ir pirkėjus pradžiuginusių nesklandumų. Štai vienas vilnietis eilėje prie „Lidl“ laukė net tris valandas, o sugedus kasos aparatui „Lidl“ 150 Eur vertės pirkinius jam atidavė nemokamai. Socialiniuose tinkluose greitai pasklido įtarimai, jog vaikinas iš „Lidl“ gavo pinigų už reklamą. Be to, buvo iškelta versija, kad kasos gedimas galėjo būti tyčinis.

Rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ psichozę dėl „Lidl“ atėjimo aiškino išskirtine lietuvių vartotojų trauka nuolaidoms. Kaip rodo „Nielsen“ duomenys, mūsų šalyje, skirtingai nei Vakarų Europoje, beveik pusė visų būtiniausių prekių nuperkama per nuolaidų akcijas.

„Ilgų eilių prie „Lidl“ parduotuvių fenomeną lėmė ir ilgametė sovietinė patirtis, kai bananų, dešrelių, mėsos daugelis valandų valandas laukdavo lyg išganymo. Todėl stovėjimas eilėse vis dar žmonėms siejasi su kažkuo išskirtinio, ypatingo, unikalaus“, – „Lidl“ populiarumo priežastis aiškino „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Tiesa, lietuvių meilė akcijoms turi ir objektyvų paaiškinimą. Statistika negailestinga – du trečdaliai dirbančių žmonių Lietuvoje gauna mažiau nei vidutinį atlyginimą, kuris svyruoja ties 600 Eur į rankas riba.

Maža to, net penktadalis Lietuvos priversta gyventi iš vieno mažiausių minimalių mėnesinių atlyginimų visoje ES.

Tiesa, socialiniuose tinkluose pašaipų dėl masinės isterijos, susijusios su „Lidl“ atidarymu, netrūko. „Facebook“ vartotojai dalijosi pačiais įvairiausiais memais, pašiepiančiais akcijų medžiotojus.

Kelią pastojo architektai

Tačiau ne viskas „Lidl“ Lietuvoje klojosi taip, kaip norėta.

Dar 2015 m. rugsėjo viduryje už 2,5 mln. Eur įsigijusi buvusį Kelių policijos pastatą Vilniaus Giraitės gatvėje, „Lidl Lietuva“ jo ilgą laiką nepajudino iš mirties taško. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras išplatino raštą, kuriame ragino išsaugoti buvusį Kelių policijos pastatą, o balandį prie jo architektai surengė akciją už pastato išsaugojimą.

Spalį „Lidl“ atstovams trūko kantrybė dėl projekto vilkinimo ir su prašymu kompensuoti patirtus nuostolius buvo kreiptasi į šalies prezidentę.

Galiausiai Kultūros paveldo departamentas, kuris turėjo nuspręsti, ar pastatui Giraitės g. suteikti apsaugą, nusprendė šio klausimo nesvarstyti. Iš paskelbto architektūrinio konkurso „Lidl“ biurų pastatui dalyvių tikimasi, kad pasiūlyti kūrybiniai sprendimai atskleis galimybes išsaugoti sovietmečiu statyto pastato elementus.​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:08
00:29
01:11
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką