Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviai išsiveržė į alaus gėrėjų lyderius, bet gamintojai šiuos šaltus metus vadina itin prastais

Alaus bokalas
123FR nuotr. / Alaus bokalas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuviai įsitaisė tarp daugiausiai alaus išgeriančių šalių – šiuo požiūriu atsiliekame tik nuo čekų, airių, vokiečių, austrų ir australų, bet lenkiame tokias šalis kaip Didžioji Britanija ir Danija. Tiesa, nors pastaruosius porą metų alaus rinka augo, šiemet prognozuojamas nemažas smukimas, daugiausiai dėl šaltos vasaros, menkų atlyginimų, didelio nedarbo ir nesiliaujančios emigracijos.

Alaus gėrimo čempionais tradiciškai galima tituluoti čekus (per metus vienas žmogus išgeria vidutiniškai po 158,6 litro), toliau rikiuojasi Airija (131,1 litro), Vokietija (110 litrų), Austrija (108,3 litro) ir Australija (104,7 litro).

Šeštoje vietoje atsidūrusi Lietuva (101,4 litro) baigia šalių, kur vienam gyventojui kasmet vidutiniškai tenka daugiau nei po 100 litrų šio gėrimo, sąrašą.

Didžiojoje Britanijoje vienam gyventojui per metus tenka po 99 litrus išgerto alaus, Lenkijoje – po 95 litrus, Danijoje – po 89,9 litro, Suomijoje – po 85 litrus. Rusija nuo jų gerokai atsilieka – 58,9 litro. Anksčiau buvo viliamasi, kad šioje šalyje pavyks stipresnį alkoholį pakeisti alumi, iki 2010-ųjų taip ir vyko, bet dabar tendencijos esą krypsta ne alaus naudai. Beje, daugelyje šalių alaus vartojimas mažėja.

1996-aisiais Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai teko 37 litrai, po poros metų – jau 47 litrus, o 2002-aisiais – 78 litrai. Per pastarąjį dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje ūgtelėjo maždaug 11 proc. – nuo 273 mln. litrų iki 305 mln. litrų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pikas buvo pasiektas 2007-aisiais, prieš krizę, – 322 mln. litrų.

Asmeninio archyvo nuotr./UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas
Asmeninio archyvo nuotr./UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas

Antradienį su žurnalistais susitikęs bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas neslėpė, kad šie metai buvo itin sunkūs. „Šalta vasara, ekonomikos smukimas Europoje, prasti makroekonomikos indikatoriai, kurie ir mums svarbūs, – milžiniška emigracija, didelis nedarbas, žemi atlyginimai, žaliavos ir energetikos kainos kilimas“, – vardijo jis.

Prasidėjus krizei alaus rinka iškart patyrė nuosmukį – 2009 m. ji krito 6,8 proc., tačiau vėliau prasidėjo augimas: užpernai – 4,4 proc., pernai – 6,3 proc. Anot R.Viršilo, tai vyko daugiausiai kokybės sąskaita – išpopuliarėjo stiprus, bet pigesnis alus, pardavinėjamas dideliuose plastikiniuose buteliuose.

Šiemet vėl prognozuojamas kritimas – per 10 mėnesių alaus rinka susitraukė 5,3 proc. Tiesa, pajamų statistika – ne tokia niūri: kadangi vėl ėmė kilti kainos, pajamos smuko tik 2 proc.

Prognozės ateičiai irgi nėra optimistinės – taip nuteikia demografinė padėtis, nedidėjantis realus vidutinis atlyginimas, kuris yra vartojimo ir bendrai ekonomikos stabdys. Anot R.Viršilo, labiausiai kerta būtent emigracija: „Vienas žmogus vidutiniškai išgeria apie 100 litrų alaus. Paskaičiuokite, kaip vartojimas krenta išvykus pusei milijono gyventojų, – tai juk milžiniškas kiekis! O išvyksta ne kūdikiai ar seneliai.“

Lietuvoje populiariausias yra ekonominės klasės alus, jam tenka 45,3 proc. rinkos – didžiausia dalis iš Baltijos valstybių ir Lenkijos. Beje, mūsų šalyje populiariausias ir vadinamasis premium klasės alus (18 proc.). Tiesa, Rusijoje jis užima 27 proc. rinkos, o Vokietijoje – net 48 proc.

Bendrovės rinkodaros direktorės Aušros Vasiljevienės teigimu, pas mus net 95 proc. alaus parduodamas parduotuvėse ir vos 5 proc. – baruose, kavinėse, klubuose. Rusijoje jis sudaro 90 proc. rinkos, o Didžiojoje Britanijoje populiaresnis pilstomas alus.

Briuselio užtarimas „bambalių“ neišgelbės?

Nuo sausio 1 d. iš parduotuvių turi dingti alus „bambaliuose“ – pusantro ar dviejų litrų plastiko buteliuose. Alkoholio kontrolės įstatyme atsirado draudimas prekiauti ne tik stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu, bet ir pilstyti juos į didesnes nei 1 litro talpas.

Mažų alaus daryklų asociacija (MADA) pasipiktino, kad šios pataisos sudarys nesąžiningas sąlygas konkuruoti su didžiaisiais ir nesumažins girtavimo, mat silpnuosius gėrimus, kurie dėl didesnio pakuočių skaičiaus pabrangtų, pakeistų stipresni. Draudimas esą numarins išskirtines tradicinio lietuviško alaus rūšis, kurias verda beveik vien mažieji aludariai. Šis alus būna stipresnis už įprastą pramoninį – alkoholio koncentracija gali siekti 10 proc. Jis esąs kulinarinis ir tautinis paveldas, yra brangesnis už paprastą alų.

Spalio pradžioje MADA pasiekė žinia iš Briuselio, esą įstatymo pataisos negali turėti teisinės galios. Vienas iš Europos Komisijos (EK) padalinių konstatavo, kad minėti draudimai prieštarauja vienai pamatinių Europos Sąjungos vertybių – laisvam prekių judėjimui, ir buvo priimti nesilaikant procedūrų.

Anot R.Viršilo, EK tik sukritikavo pataisas, bet neįpareigojo jų atšaukti, juoba kad galutinį sprendimą vis tiek turi priimti Seimas. Jo žiniomis, šiuo metu vyksta diskusijos tarp Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų. Labiausiai esą ginčijamasi dėl pakuočių dydžio, o ne dėl alaus stiprumo.

„Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė vienareikšmė – didesnė pakuotė neabejotinai skatina vartojimą. Draudimas mažins vartojimą, bet gerins kokybę, – aiškino įmonės vadovas. – Sprendimas (uždrausti „bambalius“ – red. past.) yra teisingas, nors mums iš dalies skaudus, bet jis pagerins visos kategorijos įvaizdį.“

„Švyturys-Utenos alus“ užima maždaug 25 proc. alaus, parduodamo buteliuose po 2 litrus, rinkos.

informacija
ŠVYTURYS - UTENOS ALUS, UAB
Vadovas: Rolandas Viršilas Darbuotojų sk.: 378 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką