Nauju prekybos tinklu Lietuvoje pretenduojančio tapti „Lito“ akcininkas – 20 metų S.Bumštein, valdantis šį tinklą per dvi savo bendroves: prieš pusantrų metų įkurtas nekilnojamojo turto veikla užsiimančias įmones „Senamiesčio erdvės“ ir „Esser projektai“.
S.Bumštein tvirtino, kad „Lito“ prekybos tinklas planuoja ambicingą plėtrą – 25 taškus per artimiausius 3 metus.
„Kol kas mūsų fokusas – trys didžiausi Lietuvos miestai, po to – mažesni miesteliai. Šiemet kol kas esame nusimatę keturis taškus, dėl kurių šiuo metu deramės“, – atskleidė naujo prekybos tinklo vadovas.
Nors vadovas dar neturi atsakymų, kokiose vietose kursis parduotuvės, užsiminė, kad labiau orientuojasi į miegamuosius rajonus.
Investuotojų neatskleidžia
S.Bumštein – 20 metų NT įmonių akcininkas, neturintis patirties prekybos tinklų rinkoje, kur konkurencijos Lietuvoje netrūksta.
15min paklaustas, kodėl iš NT srities pasuko į prekybą, jis negalėjo aiškiai įvardyti priežasties.
„Aš esu iš NT srities, bet mūsų komanda ir investuotojai, kurie stovi už manęs, yra prekybininkai. Komandos dalis atėjo iš kitų tinklų“, – aiškino naujos parduotuvės vadovas.
Jis nesutiko įvardyti investuotojų, tačiau tikino, kad tai viešai atskleis artimiausiu metu, tad kol kas nėra aišku, kas iš tiesų investavo į šių parduotuvių plėtrą.
„Investuotojai yra keli, visi lietuviško kapitalo, Lietuvoje uždirba pinigus“, – abstrakčiai atsakė S.Bumštein.
Visgi į 15min kreipęsi skaitytojai atkreipė dėmesį, kad „Litas“ labai primena Lietuvoje veikiantį prekybos tinklą „Mere“. Lenkijoje žiniasklaidoje rašyta, kad šioje rinkoje ne kartą išdygo „Mere“ klonas – beveik taip pat atrodančios, tačiau tiesioginių sąsajų su Rusijos verslininkais Šnaideriais, valdančiais „Mere“ parduotuves, neturinčios prekybos vietos.
Beje, šių metų gegužę Lenkija įvedė sankcijas „Mere“ savininkams, o ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pasiūlė pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir parduotuvių tinklui „Mere“ įvesti nacionalines sankcijas.
Tačiau S.Bumštein 15min tikino, kad „Litas“ neturi sąsajų su „Mere“.
„Su „Mere“ turime vienintelį panašumą – esame žemų kainų (angl. „hard discounter“) formato. Be to neturime sąsajų nei kapitalo, nei darbuotojų prasme“, – tikino S.Bumštein.
Kodėl „Litas“?
S.Bumštein teigė, kad pasirinktas žemų kainų (angl. hard discount) formatas susideda iš kelių dedamųjų – maži kaštai, tiesioginis darbas su tiekėjais, kurie gali pasiūlyti konkurencingas kainas ir kokybiškus produktus.
„Tai yra pakankamai siauras asortimentas iš reikalingiausių kategorijų, kad jį galėtų aptarnauti mažesnis kiekis darbuotojų“, – aiškino S.Bumštein.
Paklaustas, kokių kainų gali tikėtis pirkėjai, S.Bumštein tvirtino, kad kiekviename segmente kaina skirtinga, bet „stengiamės palįsti po akcijinėmis kainomis“.
Naujojo prekybos tinklo vadovas teigė, kad šiuo metu „Lito“ pasirinktoje žemų kainų kategorijoje veikia tik „Mere“, o „Lidl“, nors ir bandė tokiu būti, Baltijos šalių rinkose pasirinko kitą kryptį.
Rinkos dalyvius nustebino ne tik tyliai, be reklamos atsidaręs naujasis prekybos tinklas, bet ir jo pavadinimas.
S.Bumštein aiškino, kad „Litas“, visų pirma, reiškia lietuvišką tinklą.
„Visų antra, visi žinome, kad prie lito buvo geriau“, – atsakė S.Bumštein, o paklaustas ką jis tuo nori pasakyti, pridūrė, kad „kainų lygis tikrai buvo smarkiai geresnis negu šiuo momentu prie euro“.
