Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 12d. 08:01

Azartinių lošimų ir loterijų pasaulis: kodėl ir kaip čia sukasi virš milijardo eurų

Loterijos bilietai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Loterijos bilietai
Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kratų Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinte, loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimo istorija potencialiai gali išvirsti į parlamentinės korupcijos bylą. Galimas 50 000 eurų kyšis, siūlytas Seimo nariui Matui Maldeikiui, netgi neturinčiam didelės įtakos šio sprendimo priėmime, gali kelti klausimą, kokie pinigai ir intrigos slypi šiame sektoriuje. Žinoma, gali kilti ir kitokių klausimų – 15min pamėgino atsakyti į aštuonis.

Kokie pinigai sukasi lošimų versle?

Lošimo sektoriaus įplaukos – pakankamai solidžios.

Tiesa, skirtingai nei įprastame versle, čia skaičiuojami du įplaukų tipai. Už dalyvavimą lošime įmokėta suma – tai tokia suma, kurią sumoka lošėjas, pavyzdžiui, mesdamas monetą į automatą ar pirkdamas kazino žetonus. Jeigu lošėjui pasisekė, jis gali iškart gauti ir laimėjimą – įstatyme numatyta, kad, pavyzdžiui, A kategorijos lošimo automatų bendras laimėjimų fondas turi sudaryti ne mažiau nei 90 proc. įplaukų, B kategorijos – ne mažiau nei 80 proc. Tad įmonės tikrosios pajamos, arba kitaip, bendrosios lošimo pajamos (BLP) yra lošėjo įmokų ir jam išmokėtų prizų skirtumas.

Iš viso per 2020 m. už lošimus fizinėse vietose gauta 43 mln. eurų bendrųjų lošimo pajamų. Tai 37 proc. mažiau nei 2019 m., tačiau reikėtų įvertinti ir COVID-19 įtaką, kai dalį laiko šios įstaigos dirbti negalėjo. Ikipandeminiais metais šios pajamos siekė 71,2 mln. eurų. Pernai lošimuose dalyvavę gyventojai įmokėjo net 477 mln. eurų, iš jų 405 mln. eurų jie atsiėmė kaip laimėjimus.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Lažybų punktas „Orakulas“
Tomo Markelevičiaus nuotr./Lažybų punktas „Orakulas“

Tačiau savo ruožtu COVID-19 padidino nuotolinių lošimų populiarumą – per 2020 m. BLP iš šios veiklos išaugo 47 proc. ir pasiekė 59,55 mln. eurų. Taigi iš viso per 2020 m. azartinių lošimų organizatoriai gavo 102 mln. eurus bendrųjų lošimo pajamų.

Skaičiuojant pirmines įplaukas, iš viso per metus gyventojai azartiniams lošimams išleido daugiau nei 1,3 mlrd. eurų.

Per 2020 m. šalies loterijų organizatoriai išplatino daugiau nei 114 mln. loterijos bilietų, už kuriuos gavo 106 mln. eurų pajamų. Tačiau, kaip ir azartiniai lošimai, taip ir loterijos išmoka pinigus laimėtojams, tad iš loterijų veiklos pernai pajamų gauta 46,9 mln. eurų.

Tad bendrai loterijų ir lošimų sektoriuje pernai sukosi 150 mln. eurų BLP, arba, skaičiuojant tik žaidėjų įplaukas – daugiau nei 1,4 mlrd. eurų

Gerai, o kaip dėl mokesčių?

Tikrosios loterijų ir azartinių lošimų bendrovių pajamos apmokestinamos taikant visus verslams Lietuvoje taikomus mokesčius. Čia egzistuoja ir kelios takoskyros. Visų pirma, skiriasi lošimų rūšių priziniai fondai. Kaip jau minėta, lošimų aparatų valdytojai turi laimėjimams skirti ne mažiau nei 80-90 proc. visų įplaukų, o loterijų ir totalizatoriaus organizatoriai – ne mažiau 50 proc.

Ši veikla apmokestinama ir papildomai. Šalia įprastų mokesčių, loterijų organizatoriai turi mokėti 5 proc. siekiantį lošimo mokestį. Kitose srityse jis gali būti 13 proc. (nuotoliniai lošimai) arba 18 proc. (lažybos). Azartiniuose lošimuose mokestis skaičiuojamas nuo bendrųjų lošimo pajamų, kitaip tariant nuo sumos, atskaičius laimėjimus. Tuo tarpu loterijose šis mokestis skaičiuojamas nuo išplatintų bilietų sumos, prieš išmokant prizus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lošimų automatų salonas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lošimų automatų salonas

Atskira kategorija išskiriami lošimo automatai ir kazino ruletės – už kiekvieną vienetą mokama fiksuota mėnesinė įmoka, pavyzdžiui, kazino stalas bendrovei kainuoja 2300 eurų per mėnesį.

Loterijų organizatoriai turi ir dar vieną prievolę, kurios neturi lošimų bendrovės – 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės skiriama kaip parama.

Kas yra didžiausi Lietuvos lošimų ir loterijų sektoriaus žaidėjai?

Azartinių žaidimų rinkoje karalius yra lažybų ir nuotolinių lošimų įmonė „TOP sport“. 2020 m. bendrovė fiksavo 358 mln. eurų pardavimo pajamas, uždirbo 14,9 mln. eurų grynojo pelno – daugiausiai iš visų bendrovių.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Top sport“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Top sport“

Lošimų automatų ir kazino salonus valdanti „Tete-a-tete“ pernai turėjo daugiau nei 159 mln. eurų pajamų ir uždirbo 2 mln. eurų grynojo pelno.

„Lošimų strateginė grupė“, valdanti prekės ženklą „Betsafe“ pasižymi gerokai mažesnėmis įplaukomis. Pernai jos siekė 11,2 mln. eurų, tačiau pelnas buvo trečias pagal dydį (1,8 mln. eurų).

„Olympic Casino“ 2020 m. pardavė lošimo paslaugų už 19,2 mln. eurų ir gavo 1,714 mln. eurų pelno.

UAB "VSGA", valdanti prekės ženklą "Casino Admiral", pernai gavo 4,8 mln. eurų pajamų, uždirbo 0,64 mln. eurų grynojo pelno.

„Novogaming Vilnius“ uždirbo 0,7 mln. eurų, jos pajamos buvo 2,1 mln. eurų. Tuo tarpu „Nesės“ ("Nesė Casino", "Pramogų bankas") pajamos viršijo 2 mln. eurų, o pelnas siekė 0,3 mln. eurų.

Realiai veiklą Lietuvoje vykdo dešimt azartinių lošimų ir lažybų įmonių.

Loterijų rinkoje dominuoja „Olifėja“ ir jos akcininkams priklausančios įmonės. Ši bendrovė 2020 m. turėjo daugiau nei 79 mln. eurų pajamų ir 5,6 mln. eurų pelno. Tiems patiems savininkams priklausanti „Euloto“ pernai suprekiavo už 25,85 mln. eurų, turėjo 1,1 mln. eurų pelno. Trečioji pagal dydį didžiąsias loterijas organizuojanti bendrovė „Žalgirio Loto“ gerokai atsiliko – jos pardavimo pajamos buvo 6,9 mln. eurų, tačiau pelnas – vos 1932 eurai.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Olifėja”
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Olifėja”

Iš viso Lietuvoje didžiąsias loterijas gali organizuoti septynios bendrovės.

O kas didžiausi loterijų ir azartinių žaidimų sektoriaus tūzai?

Azartinių lošimų ir loterijų verslai atneša nemažai pajamų ir jų akcininkams bei savininkams.

Azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkas Samoilas Kacas yra ir vienas iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovų. 2020 m. žurnalas TOP įvertino jo sutuoktinės ir bendrovės „Tete-A-Tete“ bendraturtės Dianos Kacienės turtą 7,2 mln. eurų. Bendrovė valdo lošimų automatų salonų tinklą visoje Lietuvoje.

Visgi paties verslininko galimai neteisėti bandymai daryti įtaką politikams jau buvo išlindę į viešumą. 2020 metų spalį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad S.Kacas vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, kai, neįsiregistravęs lobistu, prezidentui teikė siūlymus dėl loterijas ir lošimus reglamentuojančių teisės aktų. Tuomet buvo nustatyta, kad S.Kacas į prezidentą raštu kreipėsi penkis kartus prašydamas vetuoti Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Samoilas Kacas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Samoilas Kacas

Didžiausias lažybų sektoriaus „banginis" Lietuvoje yra bendrovė "TOP sport". Jos vadovas Gintaras Staniulis, buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Kauno „Atleto“ krepšinio klubų žaidėjęs lažybų bendrovę 2001 metais įkūrė su buvusiu komandos draugu Dainiumi Gulbinu. Žurnalo TOP reitinge verslininkas užima 78 vietą tarp Lietuvos turtingiausių žmonių. Jo turtas 2020 m. buvo vertinamas 155 mln. eurų. Gintaras Staniulis taip pat turi dalį „Tete-A-Tete“ akcijų.

Alfredo Pliadžio nuotr./Gintaras Staniulis
Alfredo Pliadžio nuotr./Gintaras Staniulis

2020 metų pabaigoje įvairiuose Lietuvos miestuose veikė 65 „Top sport“ lažybų punktai ir 46 lošimo automatų salonai. G.Staniulis koją įkėlęs ir į nekilnojamojo turto rinką – jis yra bendrovės „Hanika“, kuri pernai vietoj buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ Palangoje pradėjo statyti naujus poilsio apartamentus, bendrasavininkis.

Kaip atskleidė prieš kelis metus atliktas 15min tyrimas, loterijos Antaną Murašką ir Donatą Kazlauską pavertė milijonieriais, nors laimingų bilietų jiems pirkti nė nereikėjo. Asmeninius turtus jie susikrovė iš loterijų organizatorės „Olifėjos“, kuri savo uždirbtais pinigais privalo dalintis su Lietuvos olimpiniu sportu. 1992 metais įkurtos „Olifėjos“ vieninteliu akcininku iš pradžių buvo Olimpinis komitetas, o įmonės vadovu tapo A.Muraška, iki tol ėjęs Kūno kultūros ir sporto komiteto vyr. buhalterio pareigas. Jo pavaduotoju tapo D.Kazlauskas. Tačiau 2000 metais, gelbstint įmonę nuo Rusijos krizės padarinių, A.Muraška ir D.Kazlauskas tapo ir smulkiaisiais akcininkais.

Ronaldo Gutmano/15min iliustracija/Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas
Ronaldo Gutmano/15min iliustracija/Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas

15min tyrimas atskleidė, kad A.Muraška ir D.Kazlauskas, būdami smulkiaisiais „Olifėjos“ akcininkais, iš pastarosios įmonės išsiaugino nuosavą verslą – "Perlas Network (anksčiau vadinosi „Lotelita“), kuris priklauso jau tik jiems vieniems ir neturi prievolės dalintis pelnu su olimpiečiais. Ši verslo grupė, kaip rašoma 15min tyrime, buvo sukurta „Olifėjos“ pinigais, ant jai priklausiusios infrastruktūros ir jos turto. Ilgainiui A.Muraškos ir D.Kazlausko nuosavas verslas pelningumu pralenkė net pačią „Olifėją“.

Žurnalas TOP Janinos ir Antano Muraškų turtą vertina apytiksliai 29 mln. eurų. Eglės ir Donato Kazlauskų turtas vertinamas apytiksliai 13 mln. eurų.

Kieno interesai šiame sektoriuje kertasi?

Kaip jau minėta, tiek apmokestinimo tarifai, tiek pati tvarka azartiniams lošimams ir loterijoms taikoma skirtinga, todėl tarp šių sektorių vyksta konkurencija dėl sėkmę lošimuose bandančių lietuvių eurų. Azartinių lošimų organizatoriai netgi yra pasidaliję į dvi stovyklas.

Lietuvos lošimų verslo asociacija (LLVA) vienija tris didžiuosius užsienio kapitalo lošimų operatorius – „Olympic Casino Group Baltija“, „Lošimų strateginė grupė“ ir „Baltic Bet“ („Optibet“).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kazino ruletė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kazino ruletė

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) viešai savo narių neskelbia. Asociacijos valdybos pirmininkas yra lošimo automatų lyderės „Tete-a-tete“ savininkas S.Kacas.

Lietuvos loterijų asociacija (LLA) atstovauja faktinei šalies loterijų monopolininkei „Olifėjai“ ir su ja susijusioms įmonėms. 51 proc. „Olifėjos“ akcijų valdo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Ką numato naujausias Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas?

Gegužės 20 d. grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo įstatymo pakeitimą, kuris turėjo pakeisti loterijoms taikomą mokesčio bazę. Pagal projektą, dabartinis taikomas tarifas nuo 5 proc. pakiltų iki 10 proc. Taip pat nuo 8 proc. iki 16 proc. juo norėta padidinti labdarai ir paramai skiriamą pajamų iš parduotų bilietų dalį.

LLA skaičiavimais, priėmus tokias pataisas, mokestis sudarytų 48,9 proc. pernykščių grynųjų loterijos sektoriaus pajamų, vietoje 29,5 proc. grynųjų pajamų, fiksuotų pernai.

Per praėjusią savaitę įstatymo projektas spėjo sulaukti ir papildomų pataisų. Trys pirminį projektą įregistravę parlamentarai Andrius Kupčinskas, Domas Griškevičius ir Audrius Petrošius pasiūlė tarifų korekciją – sumažinti planuotą 10 proc. tarifą iki 6 proc., o įsipareigojimą labdarai padidinti iki 12 proc., kai anksčiau buvo siūlytas 16 proc. tarifas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Domas Griškevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Domas Griškevičius

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis D.Griškevičius 15min sakė, kad kai įstatymo pataisa praėjo priėmimo stadiją nedideliu balsų skirtumu, iniciatoriai sulaukė „už“ balsavusių parlamentarų patarimų.

„Jie sakė, kad galbūt tas pakėlimo dydis buvo per didelis ir komentavo, kad pakėlimui neprieštarauja, bet jis turėtų būti ne toks didelis. Pateikėme mažesnį variantą, kad jis sulauktų didesnio palaikymo“, – sakė Seimo narys.

Jis sakė, kad parlamentarai neturėjo tikslių skaičiavimų, kurie nurodytų pasirinktą 6 proc. tarifą, tačiau norėta, kad jis būtų kiek didesnis nei esamas. Anot D.Griškevičiaus tikslus tarifo dydis bus paliktas tolesnėms diskusijoms Seime.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antanas Matulas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antanas Matulas

Seimo narys, konservatorius Antanas Matulas taip pat pasiūlė dar vieną sprendimą, tiesa, jis buvo nukreiptas į kitą pusę – lošimų organizatorių pajamas. Parlamentaras siūlo įvesti korekciją, kad lošimų organizatorių pajamos, taip pat kaip ir loterijų, būtų apmokamos nuo lošėjų įmokų, o ne BLP.

Jis skaičiuoja, kad tokiu atveju valstybės biudžetas papildomai surinktų daugiau nei penkis kartus didesnį azartinių lošimų mokestį. Pernai lošimų organizatoriai iš lošėjų statymų gavo 1,311 mlrd. eurų. Pagal naująją tvarką, lošimų mokesčio surinkimas padidėtų nuo 11,9 mln. eurų iki 65,6 mln. eurų per metus.

A.Matulas 15min sakė į šią sritį gilinęsis daugiau iš priklausomybių pusės. Parlamentaras teigė, kad skaitydamas kolegų projektą matė teisingus tikslus, tačiau prognozuojami rezultatai, anot jo, rodė priešingai. „Pagal mano siūlomą tvarką azartiniai lošimai tampa mažiau patrauklūs, nes taip jie galės mažiau lėšų skirti išlošimui. O jei mažiau išloši, lošimas bus mažiau patrauklus. Mano siūlymas labiau atspindėtų įstatymo iniciatorių tikslus, o valstybė turėtų gauti daugiau pinigų į biudžetą“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zakarka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zakarka

Tačiau tam priešinasi LLVA. „Tokios apmokestinimo praktikos nėra beveik jokioje Europos valstybėje ar pasaulyje. Pagal siūlymą iš principo būtų apmokestinta apyvarta – tai tas pats, kas verslas pelno mokestį mokėtų ne nuo pelno, o nuo visos įmonės apyvartos. Tai būtų keistas mokestis“, – 15min komentavo asociacijos vadovas Mantas Zakarka.

Asociacijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį į skirtingą lošimų ir loterijų prizinį fondą – lošimų automatais organizatoriai išmoka gerokai didesnį laimėjimų procentą, taigi pritaikius naująją tvarką, jų pajamos sumažėtų drastiškai.

Jis taip pat pridūrė, kad iki šiol dėl pirminio įstatymo pakeitimo nei jis, nei asociacija nesiėmė jokių veiksmų ir pernelyg tuo nesidomėjo, kadangi iki A.Matulo pakeitimo azartinių lošimų sektoriaus tai nelietė.

Visgi azartinių lošimų sektorių liečiantis įstatymas Seime neseniai taip pat buvo svarstytas ir netgi priimtas gegužės 20 dieną. Tai Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo uždrausta lošimų bendrovėms savo reklamose agituoti žaisti azartinius žaidimus.

Įstatymo pakeitimai numato, kad lošimų organizatoriai negalės rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalinimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanų arba nuolaidų, inicijuoti kitų skatinamųjų akcijų. LLVA vadovas M.Zakarka yra įspėjęs, kad draudimas užkirs kelią naujų rinkos žaidėjų atėjimui ir paskatins šešėlį.

Už Azartinių lošimų įstatymo pataisas, draudžiančias bet kokiais būdais skatinti lošimus balsavo 105 Seimo nariai, o 14 susilaikė.

Tai tik dar vienas Seimo įstatymas ar pagrįstai jis sulaukia tiek daug dėmesio?

Greičiausiai taip. Į lošimų sektorių praėjusią savaitę visuomenė atkreipė didesnį dėmesį dėl specialųjų tyrimų tarnybos (STT) įvykdytos kratos parlamentaro Mindaugo Puidoko kabinete. Įtarta, kad jo padėjėjas Kęstutis Motiečius galėjo siūlyti kitam parlamentarui Matui Maldeikiui 50 000 eurų siekiantį kyšį.

Galimas to motyvas – kad konservatorius M.Maldeikis, būdamas Biudžeto ir finansų komiteto nariu, asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ar neribotam laikui atidėtas minėto Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.

Tai, kad K.Motiečius sulaikytas būtent dėl poveikio pastarojo įstatymo projekto priėmimui, patvirtino pati STT.

Tiesa, viešumoje svarstyta, ar galimas 50 000 eurų kyšis M.Maldeikiui nebuvo pasiūlytas dėl gegužę priimto Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projekto.

Nors nei STT, nei M.Maldeikis dėl vykdomo tyrimo negali atskleisti detalių, pats parlamentaras praėjusią savaitę teigė, kad M.Puidoko patarėjas jam kyšį davė „prieš mėnesį“, kai Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas registruotas prieš nepilnas tris savaites.

123RF ir 15min nuotr./Mindaugas Puidokas ir Matas Maldeikis
123RF ir 15min nuotr./Mindaugas Puidokas ir Matas Maldeikis

LLA nurodo, kad kai gegužės 5 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytas teisės akto projektas dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo, komiteto paskirti pranešėjai šiuo klausimu buvo M.Maldeikis ir Darbo partijos narys Vytautas Gapšys.

Pati asociacija atsidūrė dėmesio centre, žiniasklaidoje pasklidus insinuacijoms, kad kyšis galėjo būti naudingas būtent loterijų organizatoriams.

LLA viešai tai neigė ir tvirtino, kad kyšio davimą galėjo inicijuoti Kauno lošimų verslo šulai“.

Ketvirtadienį STT buvo suimtas vienas „Tete-a-tete“ akcininkų, Kauno verslininkas S.Kacas. 15min paklaustas ar būtent šį verslininką jis turėjo omenyje, LLA vadovas A.Karaliūnas sakė, kad tyrimo eiga patvirtino jo įtarimus.

„Kaip paprastame detektyve, įtariamųjų ratas buvo labai siauras, nebent tai galėjo būti visiškai neįtartinas asmuo. Deja, tokios intrigos neįvyko ir pasitvirtino mano įtarimai. Lieka neatsakytas klausimas, kodėl jis veikia dėl Loterijų įstatymo projekto. Aš turiu tam tikrus įtarimus, bet nenoriu jų komentuoti. Bet manau, kad ir tai netrukus paaiškės“, – sakė A.Karaliūnas.

Tuo tarpu LLVA po ketvirtadienį paskelbtų žinių paskubėjo atsiriboti nuo S.Kaco vadovaujamos asociacijos. „Liūdna, kad šešėlis mestas visam sektoriui. Aš suprantu, kad jis apipintas daug mistikos, bet akivaizdžiai ryškėja, kad ne visas sektorius yra susijęs su byla. Mes buvome nustebę, šiuo metu patys laukiame daugiau informacijos. Nežinau, ką tai galėjo pakeisti, paskutinė pataisa dėl azartinių lošimų reklamos buvo priimta vienbalsiai“, – sakė M.Zakarka.

Juozo Šalkausko nuotr./Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja
Juozo Šalkausko nuotr./Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja

Kita vertus, įstatymas įdomus net ir be politinio-kriminalinio konteksto. Jei šie pakeitimai bus priimti, tai turės įtakos ne tik šimtamilijoniniam loterijų sektoriui, tačiau ir Lietuvos sportui, nes faktinė loterijų monopolininkė „Olifėja“ dalį savo pinigų kaip paramą skiria Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.

Kol kas nesutariama ir dėl šių pataisų poveikio biudžetui apskritai. LLA skaičiuoja, kad pagal siūlomą metodiką, 2020 m. loterijų mokesčio būtų surinkta 0,6 mln. eurų mažiau. Tuo tarpu įstatymo pataisas registravę parlamentarai teigia, kad siūlomos pataisos leis į valstybės biudžetą iš loterijų papildomai surinkti per 2 mln. eurų kasmet.

O kaip dėl įtakos ar Seimo narių sprendimai priimami be spaudimo iš išorės?

Lobizmas Lietuvoje yra teisėta veikla. Iš viso Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos „Skaidris“ sistemoje lobistų sąraše oficialiai įrašyta 17 fizinių ir juridinių asmenų, kurie, dažniausiai be kitų veiklų, užsiima ir azartinių lošimų reguliavimo klausimais.

Vis dėlto pastarasis skandalas į dienos šviesą ištraukė tam tikras šešėlines poveikio priemones. Penktadienį kalbėdamas su žurnalistais, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad Seime svarstant klausimus, susijusius su azartiniais lošimais ir loterijomis, riba kartais būna peržengiama – „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.

„Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką. Teisėtą ar ne teisėtą, bet tokį spaudimą tikrai jaučiu. Tokia veikla balansuoja ant teisėtumo ribos“, – M.Majauską cituoja naujienų agentūra BNS.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Kalbėdamas su 15min parlamentaras D.Griškevičius taip pat sakė, kad pasirašydamas Loterijų įstatymo pataisą, sulaukė kitų kolegų pasiteiravimų. „Pasirašinėjant įstatymo pataisas, kai kurie kolegos klausė, ar aš nebijau. Aš paklausiau, ko nebijau? Man atsakė, kad sprendimas palies rimtus žmones. Manau, kad sprendimas yra reikalingas, todėl ir pasirašiau“, – sakė parlamentaras.

Penktadienį duodamas interviu „Žinių radijui“ parlamentaras Andrius Mazuronis irgi teigė sulaukęs spaudimo iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Mazuronis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Mazuronis

„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – parlamentarą cituoja lrt.lt.

Šioje istorijoje dėmesį, tik kiek kitokį, patraukė ir A.Matulas – praėjusią savaitę registruotą pataisą, kuria siekiama apmokestinti lošimų organizatorių įplaukas, jis pateikė kartu su LLA. Visgi 15min parlamentaras sakė, kad tai įeina į jo ilgametę strategiją kovoti su priklausomybėmis.

„Santykio su asociacija nėra jokio, aš asociacijos prezidento net nepažįstu, bendravome tik elektroniniu būdu. Kaip ir to neįvertinau, dabar net galvoju, ar man reikėjo ją registruoti. Bet manau, kad valstybė neturi skatinti lošimų“, – komentavo A.Matulas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu 15MAX

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

32:09

Video

25:20
03:28
00:15

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką