Siekdamos atitikti minėtus reikalavimus, tarptautinės bendrovės vis griežčiau tikrina naujus partnerius ar įsigyjamas bendroves šalyse, į kurias žengia pirmą kartą. „KPMG Baltics“ Sandorių konsultacijų skyriaus vadovas Povilas Akstinas pažymi, kad vis dažniau sulaukia užsienio bendrovių prašymų nustatyti, ar jų įsigyjamos Lietuvos įmonės tinkamai kontroliuoja su korupcija susijusias rizikas.
„Užsienio šalių investuotojai, atlikdami nuodugnų įsigyjamos įmonės patikrinimą, dažnai šalia kitų darbų prašo atlikti ir antikorupcinių bei prieš kyšininkavimą nukreiptų vidinių kontrolės sistemų ir procedūrų vertinimus. Į tokių vertinimų rezultatus atsižvelgiama priimant sprendimą dėl įsigijimo“, – sako P.Akstinas.
P.Akstinas teigia, kad specialių programų neturėjimas gali rimtai pakenkti tarptautines investicijas pritraukti siekiančioms Lietuvos bendrovėms.
„Didelės tarptautinės įmonės privalo turėti išsamias korupcijos ir kyšininkavimo rizikų valdymo programas. Į tokių įmonių santykius su partneriais trečiosiose šalyse priežiūros institucijos kreipia ypatingą dėmesį, nes jų keliama rizika yra plačiai žinoma. Todėl su globaliai veikiančia įmone, ypač listinguojama Jungtinėje Karalystėje arba JAV, verslo reikalų norinti turėti Lietuvos įmonė turi sugebėti parodyti, kad turi veikiančią tokių rizikų valdymo programą“, – sako P.Akstinas.
Su globaliai veikiančia įmone verslo reikalų norinti turėti Lietuvos įmonė turi sugebėti parodyti, kad turi veikiančią tokių rizikų valdymo programą.
KPMG nustatė, kad tarptautinėms bendrovėms sunkumus atitinkant antikorupcinių ir prieš kyšininkavimą nukreiptų teisės aktų reikalavimus skirtingose valstybėse lemia dvi priežastys.
Visų pirma, vis daugiau pasaulio valstybių griežtina teisinį reguliavimą, kuriuo siekiama išvengti korupcijos. Antra, bendrovės, neseniai išsiplėtusios į naujas valstybes, dažnai vykdydamos veiklą daug funkcijų patiki trečiosioms šalims, kurios gali būti labiau linkusios į korupciją, ypač regionuose, kuriuose korupcija paplitusi plačiai.
Analogišką tyrimą JAV ir Jungtinėje Karalystėje KPMG atliko prieš beveik penkerius metus. Respondentų iš šių šalių, kurie nurodė, kad jų bendrovėms atitikti formalius prieš korupciją ir kyšininkavimą nukreiptų teisės aktų reikalavimus yra labai didelis iššūkis, skaičius lyginant su ankstesniu tyrimu kai kuriose šalyse išaugo perpus (50 proc. ).
Kaip didžiausią iššūkį šiemet darytos apklausos dalyviai nurodė sunkumus audituojant trečiąsias šalis ir tai, kaip jos laikosi antikorupcinių teisės aktų. Antru pagal dydį iššūkiu respondentai įvardino teisinio reguliavimo skirtumus tarp valstybių, trečiu – gebėjimą tinkamai stebėti ir kontroliuoti trečiųjų šalių veiksmus.
Vis dėlto, nepaisant sunkumų bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, net 34 proc. respondentų nurodė, kad jų bendrovės neturi apsibrėžusios jokių formalių procedūrų, padedančių identifikuoti potencialiai rizikingus partnerius.
Dar viena nerimą kelianti tendencija, kurią pastebėjo KPMG analitikai – nors keturi penktadaliai (80 proc.) respondentų nurodė, kad jų bendrovėse egzistuoja formaliai apibrėžtos taisyklės, kaip kovoti su korupcija ir kyšininkavimu, tik 59 proc. iš šių respondentų taip pat nurodė, kad tokios taisyklės yra išverstos į visas svarbiausias valstybių, kuriose veikia bendrovė, kalbas.
Trys penktadaliai (60 proc.) respondentų nurodo, kad susijungimo ir įsigijimo sandoriai (Mergers and Acquisitions, M&A) yra svarbi jų augimo strategijos dalis. Tačiau net trečdalis (31 proc.) šių respondentų teigia, kad nėra susipažinę su galimais pavojais, kurie ištiktų paaiškėjus, kad trečiojoje šalyje įsigyta bendrovė susijusi su korupcija ar kyšininkavimu.
