Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos savivaldybės dūsta be pinigų, bet baidosi ir net niekina užsienio investuotojus

Kauno LEZ
Kauno LEZ iliustr. / Kauno LEZ projektas pajudėjo tik po to, kai buvo pasipelnyta iš laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esančių sklypų.
Šaltinis: 15min
0
A A

Daugelis Lietuvos merų nesupranta, kaip išnaudoti savivaldybių potencialą ir kelti gyventojų gerovę. Taip kritiškai apie savivaldą atsiliepia „Investuotojų forumo“ direktorė Rūta Skyrienė, verslo skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė ir „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Susitikimuose su savivaldybių vadovais skamba frazės: „Mes užsieniečiams nevergausime“. Į siūlymus padėti investuotojams atsiliepia tik vienas kitas rajonų vadovas, o ir iš jų naudos maža. Investuotojams iš užsienio merai pasakoja apie miestelių šaligatvius, nors šie klausia apie gamybos infrastruktūrą ir kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą.

Vejami iš Lietuvos

Girdžiu: „Mes užsieniečiams nevergausim.“ Geriau vergaukime saviems už minimalią algą, – sakė R.Skyrienė.

„Mums tenka važinėti po savivaldybes ir diskutuoti apie regionų ateitį. Yra vietų, kur kalbama apie investicijas, bet jų nenorima. Ypač kai kalbama apie užsienio investicijas. Auditorijose tiesiai sakoma: „Mes užsieniečiams nevergausim“. Geriau vergaukime saviems už minimalią algą“, – Lietuvos žurnalistų sąjungos surengtoje diskusijoje antradienį sakė R.Skyrienė.

Pasak jos, toks nusistatymas pastebimas ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse: „Rašoma: „Danai, lauk iš Lietuvos!“ Tarsi danų įmonės auginamos kiaulės būtų kitokios nei lietuvvių auginamos.“

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė

„Investuok Lietuvoje“ vadovė M.Dargužaitė siūlė pažvelgti, kiek yra atvejų, kai gindami viešąjį interesą politikai, valdininkai ar teisėsaugos institucijos pradeda tyrimus: „90 proc. tokių atvejų yra susiję su užsienio investuotojais, nors suskaičiavus investicijas bendrai, užsienio investicijos sudaro mažesnę dalį.“.

Politikai nori pasipelnyti

Pažiūrėkite į rajonų interneto tinklalapius. Anglų kalba galima rasti nebent informaciją turistams, – minėjo „Investuotojų forumo“ vadovė.

Dažnai vietos politikai gina konkurentų nelaukiančių vietos verslininkų interesus arba tiesiog nori pasipelnyti. Tam pasitelkiama ir visuomenė, kuriai nepateikiama objektyvi informacija.

„Galime prisiminti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kūrimą. Jau po konkurso valdžia, žinodama, kad teritorija skirta LEZ, lengva ranka leido privatizuoti joje sklypus. Jie nepažeidė įstatymų, bet jei būtų interesas LEZ iš tiesų įkurti, sklypai būtų likę valstybės rankose. Kai iš žmonių valstybei žemę teko periminėti atgal, visų akyse suspindo milijonai, o procesai labai užsitęsė“, – pasakojo R.Skyrienė.

Pasak jos, savivaldybių atstovai itin jautriai reaguoja į kritiką: „Jeigu tik pamini, kad regione specialistų išsilavinimo lygis žemesnis, iš karto prasideda puolimas – mes turim gimnaziją, daug gabių žmonių, bet gal reiktų žiūrėti kritiškiau ir orientuotis į kitokį verslą?“

Renginio akimirkos
Paveldas

„Investuotojų forumo“ direktorė teigė, jog požiūrį į užsienio investicijas puikiai atskleidžia Lietuvos savivaldybių tinklalapiai, kuriuose informacijos apie verslo aplinką anglų kalba rasti beveik neįmanoma. Viskas apsiriboja turizmo skatinimu.

„Pažiūrėkite į rajonų interneto tinklalapius. Anglų kalba galima rasti nebent informaciją turistams. Tai irgi gerai, bet investicijų pritraukimui nepakankama. Norėjome būti geri ir Šalčininkų rajono merui pasiūlėme parengti investicijų pritraukimo strategiją. Tuo pokalbis ir baigėsi. Skambučio laukiu jau metus“, – sakė ji.

Merai nesusidomėjo

Norėjome, kad skambučių centras įsikurtų, pavyzdžiui, Šalčininkuose. Iš keturių merų, kuriems buvo skambinta ir rašyta, atsiliepė tik vienas, – pasakojo M.Dargužaitė.

M.Dargužaitė paaiškino, kad jos vadovaujama „Investuok Lietuvoje“ atsakinga už plyno lauko investicijas: „Tokias investicijas pritraukti sunkiausia. Jei parduodama gera įmonė ar pastatas, pirkėjų gali išsirikiuoti eilė. Čia situacija kitokia. Investuotojai pirmiausia žiūri, ar ras tinkamų darbuotojų, ar vieta patraukli logistiškai.“

Ji paminėjo, kad artimiausiu metu į Lietuvą gali ateiti naujas paslaugų centras, kuris čia steigtų skambučių centrą. Paskutiniajame etape Lietuvai teko konkuruoti su Lenkija, kur bendrovė jau turi savo padalinį. Pagrindinis argumentas neiti į Lietuvą buvo tai, kad čia bus sunku rasti lenkiškai kalbančių darbuotojų.

„Mes užtikrinom, kad tikrai tokių darbuotojų ras. Viską metėm ir pradėjom skambinti merams, kurių savivaldybėse gyvena lenkų. Norėjome, kad skambučių centras įsikurtų, pavyzdžiui, Šalčininkuose. Iš keturių merų, kuriems buvo skambinta ir rašyta, atsiliepė tik vienas“, – pasakojo M.Dargužaitė.

Milda Dargužaitė
Milda Dargužaitė

Supainioti prioritetai

Nežinau, kiek yra padarytą studijų, sugalvota strategijų ir visos jos vienodos. Reikia skatinti turizmą ir steigti naujas darbo vietas, – dėstė „Investuok Lietuvoje“ vadovė.

„Investuok Lietuvoje“ atstovė teigė, jog savivaldybės galėtų domėtis, kokių specialistų trūksta jų rajone įsikūrusiems verslininkams ir juos ruošti profesinėse mokyklose. Tačiau tokio dialogo nėra.

Kitas svarbus aspektas, kokie verslai jau egzistuoja rajone. „Jei jau yra susikūręs verslo klasteris, tai gal geriau ne naują turizmo centrą statyti, o padėti veikiantiems verslams. Pavyzdžiui, jei yra keli elektronikos gamintojai, tai reiktų svarstyti, kokios infrastruktūros ir kokių specialistų jiems trūksta“, – sakė diskusijos dalyvė.

Mažiausią dėmesį investuotojai kreipia į gyvenimo sąlygas. „O mūsų savivaldybės nuo ko pradeda? Svarbiausia – pakloti šaligatvius, suremontuoti aikštes, renovuoti baseinus. Taip vežimas statomas prieš arklį. Pinigai investuojami į gyvenimo kokybę, kai nėra, kas ta kokybe džiaugsis. Žmonės išvyksta ten, kur randa darbą“, – aiškino M.Dargužaitė.

BFL/Tomo Lukšio nuotr./Milda Dargužaitė
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Milda Dargužaitė

Pasak jos, savivaldybės turėtų turėti aiškią viziją, kam leidžiami pinigai ir kokio rezultato tikimasi pasiekti: „Nežinau, kiek yra padarytą studijų, sugalvota strategijų ir visos jos vienodos. Reikia skatinti turizmą ir steigti naujas darbo vietas. Mano manymu, jos bereikšmės.“

Pinigai investuojami į gyvenimo kokybę, kai nėra, kas tuo džiaugsis. Žmonės išvyksta ten, kur randa darbą, – minėjo M.Dargužaitė.

M.Dargužaitė prisiminė JAV žemės ūkio technikos gigantės „Kinze Manufacturing Inc.” atėjimo į Lietuvą istoriją.

Šiai bendrovei, kuri Lietuvoje panoro statyti modernią žemės ūkio technikos gamyklą, buvo būtinas pastatas, kurį pavyko rasti Vilniaus rajone: „Daugiau tokių pastatų Lietuvoje nėra. Ateitų nauja „Kinze“ ir mes neturėtume, ką siūlyti. Visoms savivaldybėms atrodo, kad jos turi daug apleistų pastatų, bet iš užsienio atvykstančios modernios didelės kompanijos nenori griūvančių gamyklų arba fermų.“

Verslo skatinimo agentūros vadovė pateikė Airijos pavyzdį, kur investicijų pritraukimo agentūra pati regionuose stato pastatus, kurių vėliau prireikia investuotojams. Tai vertinama kaip investicija.

Nacionalinė problema

Tai nacionalinė problema. Lietuvoje protų yra vis mažiau, o tie, kurie yra, po truputį džiūsta. Dominuoja dviejų tiesų žiniasklaida, mes turime skurdžią įstatymdavystę, skurdžią politinę erdvę, labai silpnus akademinius sluoksnius, kurie beveik nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, – konstatavo R.Barysas.

„Verslo žinių“ vyr. redaktorius R.Barysas prisiminė susitikimą Elektrėnuose, kur verslo ir vietos valdžios atstovai susitiko aptarti svarbiausių klausimų.

Rajono strateginiam planui 2016-2020 m. aptarti buvo skirta 15 minučių. „Klausiau, kaip galima per 15 minučių aptarti planą, pagal kurį gyvensite 6 metus?“ – prisiminė R.Barysas.

Pasak jo, problema nėra vieno ar kito rajono ekonominė situacija: „Tai nacionalinė problema. Lietuvoje protų yra vis mažiau, o tie, kurie yra, po truputį džiūsta. Dominuoja dviejų tiesų žiniasklaida, mes turime skurdžią įstatymų leidybą, skurdžią politinę erdvę, labai silpnus akademinius sluoksnius, kurie beveik nedalyvauja visuomeniniame gyvenime. Mes, ačiū Andriui Kubiliui, turim mažesnę idėjų sklaidą, nes po krizės nežinau, kas atsigaus. Mes neturime žiniasklaidos, kuri galėtų siūlyti viešas diskusijas. Mes turime nuskurdusią periferiją, kuri skursta dar labiau. Kol ši situacija nepasikeis nacionaliniu lygiu, aš tikrai netikiu, kad kažkas pasikeis rajonuose“.

Rolandas Barysas
Rolandas Barysas/BFL nuotr.

R.Barysas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje dažnai džiūgaujama dėl atėjusio investuotojo, tačiau nesistengiama, kad pinigai būtų išnaudoti kuo efektyviau: „Teko dalyvauti diskusijoje Akmenėje, kur visi labai džiaugiasi, kad turi „Akmenės cementą“. Sakiau, kad tai jūsų tragedija, nes visi kiti verslai yra užgožti. Atėjo 350 mln. litų investicija naujo cecho statybai, rangovais netapo nei viena vietos bendrovė. Visi verkia vieni kitiems ant peties, kaip negavo užsakymo, nes jų bendrovių apyvartos buvo per mažos. Paklausiau, ar bandėte kooperuotis? Atsakymas: „Ne. Mes apie tai nepagalvojome“. Čia ir yra problema. Ne galimybių trūksta, o tiesiog dažnai nepagalvojame.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką