Teismas nustatė, kad 2017 m. asociacijos veiksmai, kai ji Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimu pateikė bendrus pasiūlymus dėl prekybos antkainių, laikytini teisėtu dalyvavimu teisėkūros procese, o ne karteliniu susitarimu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Svarbios pasekmės reguliuojamų sektorių atitikties specialistams
Šis sprendimas daugeliui sektorių, ypač reguliuojamų, siunčia reikšmingą žinią: bendras interesų atstovavimas ar pozicijų pateikimas valdžios institucijoms savaime nėra laikytinas konkurencijos pažeidimu. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad byla dar nėra baigta.
Konkurencijos taryba sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tai reiškia, kad dabartinė Regionų administracinio teismo pozicija negali būti vertinama kaip galutinė ir nenuginčyta. Galutinę doktrininę reikšmę turės tik aukščiausios instancijos teismo verdiktas, kuris gali patvirtinti arba visiškai pakeisti šią išvadą.
„Šis teismo sprendimas yra labai svarbus signalas lobistams, asociacijoms ir verslo organizacijoms – valdžios institucijų kvietimu pateiktos bendros pozicijos negali būti automatiškai laikomos draudžiamu susitarimu.
Tai sustiprina pasitikėjimą, kad lobistinė veikla, kai ji yra skaidri, argumentuota ir faktinė, yra teisėta bei reikalinga politikos formavimo dalis. Tuo pačiu turime nepamiršti, kad galutinis žodis priklausys Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui, todėl šį atvejį turime vertinti kaip gairę, o ne kaip galutinį precedentą,“ – sako Liudas Basiulis, registruotas lobistas, Lietuvos lobistų asociacijos valdybos narys, Europos atitikties specialistų asociacijos (ECPA | European Compliance Professionals Association) vadovas.
Sprendimas parodė, kad ribą tarp teisėto lobizmo ir draudžiamo konkurencijos ribojimo nubrėžia skaidrumas ir aiškios procedūros.
Atitikties specialistams šis atvejis primena, kad būtina itin aiškiai atriboti, kokios temos gali būti aptariamos, o kokios – ne. Diskusijos apie kainas, antkainius, nuolaidas ar rinkos pasidalijimą išlieka griežtai draudžiamos, tačiau faktinių duomenų, viešosios sveikatos ar saugumo klausimų kėlimas valdžios institucijų nustatytuose rėmuose laikytinas teisėtu elgesiu.
„Sprendimas parodė, kad ribą tarp teisėto lobizmo ir draudžiamo konkurencijos ribojimo nubrėžia skaidrumas ir aiškios procedūros.
Teisinės atitikties komandos turi pasirūpinti, kad kiekvienas darbuotojas, dalyvaujantis asociacijų veikloje, žinotų savo atsakomybę ir turėtų aiškias gaires. Tai yra prevencijos klausimas – tik nuoseklus mokymas, protokolavimas ir išankstinis patvirtinimas gali apsaugoti organizacijas nuo rizikų,“ – pabrėžia Liudas Basiulis.
Pagrindiniai patarimai atitikties specialistams ir lobistams
Teisėtas lobizmas nėra kartelinis susitarimas – bendros pozicijos su konkurentais gali būti teisėtos, jei jos pagrįstos faktais ir teikiamos valdžios institucijų konsultacijų metu.
Darbuotojai, dalyvaujantys asociacijose ar susitikimuose su valdžia, turi aiškiai žinoti, ką galima aptarti. Griežtai draudžiamos temos: kainos, antkainiai, nuolaidos, klientų ar rinkos pasidalijimas, gamybos planai ir investicijos.
Griežtai draudžiamos temos: kainos, antkainiai, nuolaidos, klientų ar rinkos pasidalijimas, gamybos planai ir investicijos.
Saugiai galima kalbėti tik apie techninius standartus, viešosios sveikatos ar saugumo klausimus bei faktinius duomenis, parengtus reguliuotojų vertinimui.
Rekomenduojami praktiniai žingsniai – reguliarūs mokymai apie konkurencijos teisę, išankstinis patvirtinimas, pasitikrinimas su teisės ir atitikties specialistais prieš dalyvaujant susitikimuose, asociacijos susirinkimų protokolai ir visų kontaktų su valdžios institucijomis dokumentavimas.
