Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 01 05, 17:17

Lietuvos verslas vertina Taivano pagalbą, bet tikisi daugiau: „120 nukreiptų konteinerių – ne 1000”

Taivanas ketina investuoti 200 mln. dolerių į perspektyvius sektorius Lietuvoje, skirti paskolų per „Invegą“, suteikti stipendijas lietuviams studijuoti puslaidininkių technologijas, nukreipti 120 Kinijos blokuotų konteinerių su lietuviškomis prekėmis į Taivaną ir kitas šalis. Lietuvos verslo atstovai šiuos pažadus vertina teigiamai, tačiau pabrėžia, kad iki šiol viskas vyksta tik kalbų lygmenyje – verslas konkrečios pagalbos nėra sulaukęs.
Jūriniai konteineriai
Jūriniai konteineriai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas trečiadienį pristatė kelias priemones, kuriomis bus siekiama dar labiau sutvirtinti ekonominius santykius – 200 mln. dolerių daugiausia bus investuojami į puslaidininkių ir lazerių pramonę, o nukentėjusiems nuo Kinijos spaudimo verslams bus teikiamos paskolos per „Invegą“ – ši galės perskolinti 10 mln. dolerių. Teigiama, kad ateityje sumos bus didinamos.

Gerų žinių yra ir dėl puslaidininkių vystymo Lietuvoje – taivaniečių suburtoje darbo grupėje, pasak atstovybės vadovo, Lietuva yra prioritetų viršuje.

Taivanas taip pat nukreips 120 konteinerių su prekėmis, kurie negalėjo patekti į Kiniją.

SKAITYKITE DAUGIAU: Taivanas Lietuvoje investuos 200 mln. dolerių, žada perimti Kinijos blokuojamas lietuviškas prekes

15min pasidomėjo, kaip Taivano planus vertina Lietuvos verslo atstovai.

Pasigenda aiškumo

Komentuodamas pristatytas priemones, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sakė, kad svarbiausia, jog „procesas prasidėjo“, tačiau 200 mln. dolerių sumą galima vertinti tik kaip pradžią. Santūriai jis įvertino ir kitas priemones.

„120 konteinerių – tai ne 1000. Šita eksponentė tikrai turėtų augti į viršų. Tie kroviniai turėtų pasiekti ne tik Taivano teritoriją, bet prasiskverbti ir į Indijos vandenyno, Azijos dalį tam, kad verslas jaustųsi stabiliai“, – dėstė R.Varkulevičius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Taipėjus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Taipėjus

Akmenį jis mestelėjo ir į Lietuvos institucijų daržą – šios, pasak pašnekovo, turėtų veikti žymiai sparčiau ir pristatyti aiškų planą, ko tikėtis verslui.

„Šiandien kalbame apie 120 konteinerių, o kiek konteinerių bus nukreipta už dviejų mėnesių, kiek investicijų už 2–3 metų? Kokie prekių srautai bus kitais metais, kaip išsidėlios atskirų produktų asortimento rinkos, kokia yra kainodara, ką daryti, kad mes taptume labiau konkurencingesni toje sudėtingoje rinkoje? Visa tai turėtų būti plane. Šiandien mes tokio plano dažnai nematome, gyvename atsitiktinių procesų valdyme. Tai versle yra neleistina“, – mano verslo atstovas.

Nuo kalbų ragina pereiti prie realios pagalbos

Tuo metu Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidentas, inžinerinės pramonės bei metalo apdirbimo gamyklos „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius akcentavo, kad nuo kalbų pagaliau turėtų būti pereita veiksmų ir realios pagalbos jos laukiančiam verslui.

„Man keista, kad visur kol kas yra tik kalbos ir dažniausiai jos vyksta per viešuosius ryšius, per spaudą. Kol kas dar niekas neįvyko, būkime realistai. Nei investicijos atėjo, nei pagalba suteikta“, – tvirtino T.Jaskelevičius.

LINPRA/Tomas Jaskelevičius
LINPRA/Tomas Jaskelevičius

Tuo metu pristatytą finansinę paramą jis vertino taip: „euras į kišenę visada yra geriau nei euras iš kišenės“, tačiau tvirtino, kad sunku pasakyti, ar tai yra pakankama.

„Aš manau, kad šiandien niekas nepasakys, kokia yra reali žala. Niekas dar to nežino, ilgalaikėje perspektyvoje galėsime pasakyti, gal tik po dvejų metų. Svarbus visas kompleksas priemonių, nes šiandien turime iššūkių ir su investicijomis, yra problemų su patekimu į Kiniją. Jei ateis naujos investicijos, jos pakeis Kiniją. Lygiai tas pats su paskolomis – įmonės susiduria su apyvartinio kapitalo klausimu. Tas pats su naujomis rinkomis“, – 15min dėstė T.Jaskelevičius.

Visi labai apsidžiaugė, bet nė vienas obuolys nepateko. Tad pareiškimus vertinti dar anksti. Jei investuos – šaunu.

Tiesa, kalbėdamas apie 200 mln. eurų paramą jis įvardijo, kad tokia suma yra per maža puslaidininkių pramonei vystyti – tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad tam reikia milijardinių investicijų.

Nerimą, jog pristatytos priemonėmis nevirs kūnu, išsakė ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Jis tvirtino, kad verslas palankiai sutinka bet kokią investiciją į Lietuvą, nes tai reiškia ir naujas darbo vietas, ir galimybes vietiniam verslui. Kita vertus, jis vylėsi, kad šios investicijos iš tiesų pasieks Lietuvą ir neliks tik kalbomis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sigitas Besagirskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sigitas Besagirskas

Jis priminė, kad Rusijai paskelbus embargo lietuviškiems maisto produktams, tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, jog atvers JAV rinką lietuviškiems obuoliams ir kriaušėms.

„Visi labai apsidžiaugė, bet nė vienas obuolys nepateko. Tad pareiškimus vertinti dar anksti. Jei investuos – šaunu“, – sakė S.Besagirskas.

Man keista, kad visur kol kas yra tik kalbos ir dažniausiai jos vyksta per viešuosius ryšius, per spaudą. Kol kas dar niekas neįvyko, būkime realistai. Nei investicijos atėjo, nei pagalba suteikta.

O T.Jaskelevičius dar teigė pasigendantis dėmesio mažoms įmonėms.

„Yra pakankamai nemažai įmonių, kurios savo veiklą siejo su Kinija, joms kol kas nematau jokių paskatų, subsidijų. Dalis mažų įmonių turės tiesiog užsidaryti. Aišku, ekonomikai tai įtakos neturės, čia galbūt labiau yra socialinis atsakingumas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

R.Sartatavičius: įdirbis į Kiniją buvo nemažas, tikimės daugiau

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius sakė, kad kiekvienas judesys, kuris yra susijęs su verslo problemų sprendimu, yra pageidautinas.

„Tai nauja informacija, bet kokiu atveju – pagalba yra gerai, o kiek ji bus veiksminga – pasižiūrėsime“, – 15min sakė R.Sartatavičius.

Visgi tikimasi, kad Lietuvos verslas galės veiklą vystyti ir kitose šalyse, ne tik Taivane.

Asmeninio archyvo nuotr./Ričardas Sartatavičius
Asmeninio archyvo nuotr./Ričardas Sartatavičius

„Buvo padarytas nemažas įdirbis į Kiniją, todėl tikimės ir daugiau paramos. Tikimės, kad galėsime labiau plėtotis JAV, kitų šalių rinkose ir investuoti į jas. Tikimės, kad su tomis šalimis irgi galėsime vystyti verslo santykius ir bus lengviau įeiti ten su savo produktais, nes reikalingi ir leidimai, jei nori maisto produktus pardavinėti, o tai jau užima nemažai laiko. Būtų galima tą laiką trumpinti ir greičiau įeiti į tas rinkas, kad kompensuotume nuostolius“, – nurodė pramonininkų atstovas.

Lietuvos ir Taivano diplomatiniai ir ekonominiai santykiai kurį laiką šyla – spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Taivano verslo delegacija, o lapkričio pradžioje Lietuvoje darbą pradėjo Taivaniečių atstovybė. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos šalis, leidusi atstovybės pavadinime naudoti Taivano vardą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Taivaniečių atstovybė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Taivaniečių atstovybė

Kitose Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Britanijoje Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.

Glaudesni Lietuvos santykiai su Taivanu pykdo Kiniją – ši apkaltino Lietuvą pažeidžiant „vienos Kinijos principą“ bei ėmėsi diplomatinio ir ekonominio spaudimo prieš mūsų šalį. Lietuvos verslas susiduria su kliūtimis ne tik eksportuodamas prekes į Kiniją, stringa ir kiniškų prekių importas. Kinija taip pat daro spaudimą Lietuvos verslui per užsienio įmones.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką