Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 3d. 19:06

LIFE programos pinigai ateina tinkamu laiku į tinkamą vietą

Renginio akimirka
Org. / Renginio akimirka

Lapkričio 27 d. renginio „LIFE Cheminių medžiagų platforma“, kurį organizavo VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, metu buvo surengta spaudos konferencija.Lapkričio 27 d. renginio „LIFE Cheminių medžiagų platforma“, kurį organizavo VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, metu buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo Europos Komisijos žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas, Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, ES LIFE programos vadovas Angelo Salsi, ES programos „Horizontas 2020“ Aplinkos ir išteklių vadovas Arnoldas Milukas.

Šią renginio dalį moderavo VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ ekspertė Audronė Alijošiutė. Sveikindama susirinkusius Europos Komisijos ir Aplinkos ministerijos atstovus, moderatorė pasidžiaugė, kad „tai puiki proga klimato savaitės metu apžvelgti, kaip aplinkosaugos, klimato kaitos, išteklių saugojimo, biologinės įvairovės srityse galima geriau įgyvendinti ambicingus Lietuvos planus“.

Spaudos konferencijos dalyviams buvo įdomu sužinoti, ar LIFE programa gali padėti įgyvendinti praėjusią savaitę visuomenei pristatyto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (toliau – NEKP) užsibrėžtus tikslus.

LIFE integruotieji projektai gali padėti ES šalių vietinei valdžiai įgyvendinti nacionalines strategijas, oro kokybės, atliekų, klimato planus.

Aplinkos viceministrė J. Grigaravičienė teigė, kad „be abejo, kad LIFE programa gali padėti tai padaryti. Tai kaip papildomas indėlis ir parama strateginių planų įgyvendinimui“. A. Salsi pridūrė, kad „LIFE integruotieji projektai gali padėti ES šalių vietinei valdžiai įgyvendinti nacionalines strategijas, oro kokybės, atliekų, klimato planus. Tai strateginiai projektai, kuriais stiprinami specialistų gebėjimai“. Be to, pridūrė, kad „LIFE programoje 75 procentai programos lėšų skiriama Aplinkosaugos problemoms spręsti ir 25 procentai – klimato“.

Spaudos konferencijos dalyviams rūpėjo sužinoti, ar įmanoma įvardinti sumą, kuri konkrečiai galėtų būtų skirta NEKP plane numatytų priemonių įgyvendinimui. Šioje vietoje ekspertai pabrėžė, kad tuo LIFE programa skiriasi nuo struktūrinių ar žemės ūkio fondų, kad konkrečių skaičių įvardinti neįmanoma, nes lėšos skiriamos už tinkamas idėjas.

A. Salsi pabrėžė: „LIFE programoje lėšos ateina tiesiogiai iš EK tinkamu laiku į tinkamą vietą“. K. Sadauskas papildė: „Finansavimą gauna tie, kurie pasiūlo geriausius sprendimus, naudingus Europai. Tie išradimai, inovacijos, kurios yra sukuriamos šitų programų dėka, yra naudingos visiems. Nesvarbu, kur bus išrasta, kokia nors žalia technologija, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje, nauda bus absoliučiai visiems. Sunku įvardinti, kiek Lietuva tų lėšų galėtų gauti. Aišku yra žiūrima, kad šioks toks balansas būtų išlaikytas, kad lėšos nenueitų į vieną šalį. Tačiau pagrindinis kriterijus skiriant finansavimą LIFE programoje yra kokybė, taip pat ir ilgalaikė nauda siekiant Europai tapti klimatui neutralia“.

Tačiau pagrindinis kriterijus skiriant finansavimą LIFE programoje yra kokybė, taip pat ir ilgalaikė nauda.

Žiedinė ekonomika yra labai svarbi Europai. Anksčiau ji glaudžiai buvo siejama su atliekų tvarkymu. Bet šiuo metu yra rengiamas naujas žiedinės ekonomikos planas, kuriame numatyta daugiau užsiimti atliekų susidarymo prevencija negu tvarkyti milžiniškus atliekų srautus, nes pasak K. Sadausko „daugeliu atvejų tie srautai jau būna užteršti, dėl to iš jų galima perdirbti tiktai dalį. Dėl to reikia siekti sumažinti susidarančių atliekų kiekius. Europietis vidutiniškai sugeneruoja daugiau atliekų nei bet kuris kitas pasaulio pilietis ir tas kiekis auga. Tam reikia peržiūrėti kitą ekonomikos sritį – pačią gamybą, t. y. dizainą, verslo ir vartojimo modelius. Svarbu atsižvelgti kaip yra gaminama, pagerinti daiktų kokybę. Siekti sugedusius daiktus pataisyti. Ar tikrai kiekvieną kartą sugedus telefonui, reikia jį išmesti ir pirkti naują. Galbūt užtenka pakeisti mažą detalę ir jis toliau galėtų būti naudojamas.

Lygiai tą patį galima pasakyti apie bet kurį gaminį, nesvarbu, kas tai bebūtų ar namas, ar drabužis, ar žaislas. Be to, pridūrė, kad „dabar žiedinės ekonomikos akcentai: gamyba, prevencija, dizainas. Klasikinė pramonės ir inovacijų politika, kurioje galimybės yra be galo didelės visoms Europos šalims. Šioje srityje reikės išradingų žmonių. Kas pirmas jomis pasinaudos, tas laimės. Šių paslaugų poreikis ir rinka auga nežmonišku greičiu. Atsiveria didžiulė erdvė naujo tipo gamybai, produktams ir paslaugoms.

Lietuva yra tikrai versli šalis, galinti pasinaudoti šiomis galimybėmis“. Aplinkos viceministrė J. Grigaravičienė pritarė šiai nuomonei papildydama: „požiūris į vartojimą turėtų keistis. Turėtų būti vertinamas ilgaamžiškumas, populiarėti keitimasis daiktais, daugėti platformų, kuriose būtų įmanoma keistis daiktais“.

Lietuvių sąmonėje dar išlikę pamatiniai žiedinės ekonomikos principai – pataisyti, suremontuoti ir pritaikyti daiktą naujam gyvenimui.

Svečiai diskusijos metu negailėjo pagyrų Lietuvai. Pasak A. Salsi, „lietuvių sąmonėje dar išlikę pamatiniai žiedinės ekonomikos principai – pataisyti, suremontuoti ir pritaikyti daiktą naujam gyvenimui; atgaivinę ir išplėtę šiuos gebėjimus sukursite naujų „žalių“ darbo vietų“. K. Sadauskas papildė kolegos žodžius: „Lietuva yra vienas iš įdomių pavyzdžių Europai. Iš Lietuvoje pasiteisinusios taromatų gerosios praktikos mokosi net tokios šalys kaip Prancūzija. Tačiau atliekų surinkimas iš kitų srautų turėtų būti gerokai didesnis. Kai kurias atliekų tvarkymo problemas lietuviai sprendžia savaip. Pavyzdžiui, bioskaidžias atliekas lietuviai planuoja surinkti atskirai ir gaminti iš jų trąšas, kurios pakeis chemines trąšas“.

Konferencijos pabaigoje A. Salsi pasidžiaugė, kad Lietuva turi puikias galimybes dalyvauti LIFE programoje. „Lietuvoje gyvuoja projektas „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“, kuris gali puikiai pasidalinti žiniomis, kaip parengti gerą LIFE programos paraišką, padėti surasti partnerius. Be to, lietuviai turi gerą mechanizmą – papildomą LIFE projektų finansavimą iš nacionalinio biudžeto. Europos Sąjunga skiria 55 arba 60 proc. finansavimą pagal LIFE programą, todėl papildomos nacionalinio biudžeto lėšos (aut. pastaba: Lietuvoje – 25 proc.) yra pakankamai svarus indėlis. Projektų vykdytojus šis indėlis labai padrąsina ir jie imasi vykdyti ambicingus projektus įgyvendinant strategijas nacionaliniu mastu“.

Daug įdomios informacijos apie LIFE projektų rezultatus bei galimybes finansuoti jūsų inovatyvias aplinkosaugos idėjas rasite puslapyje www.lifeprojektai.lt.

Projektą „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ Nr. LIFE14 CAP/LT/000008 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa

Partnerio nuotr./LIFE
Partnerio nuotr./LIFE

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką