Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 14, 17:09

Metrologija – arčiau nei manome arba, Kodėl Šiauliuose sveriam mažiau nei Alytuje

Termometras, kraujospūdžio matuoklis, alkotesteris – puikiai žinome, kokie svarbūs tikslūs jų rodmenys. Nekalbant apie autoįvykiuose pareigūnų naudojamus atstumų matuoklius, kurių tikslumas gali lemti ne tik baudos dydį. Mokėdami už telefoninius pokalbius norime būti tikri, kad nepermokame už minutes, taksi – už kilometrus. Tačiau metrologai žino – tiksliai matuoti leidžia tik tikslūs matavimo prietaisai.
Evelina Šimanskienė
Evelina Šimanskienė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Jų patikras ir kalibravimą atliekančios seniausios Lietuvoje metrologijos įmonės „Nordic Metrology Science“ laboratorijų vadovai pasidalijo įdomybėmis apie matus ir pademonstravo, kaip tikrinami bei kalibruojami tūrio, ilgio, šviesos, garso, radiacijos, dujų, jėgos ir kt. matavimo prietaisai.

Ranką prideda prie visko

Kaip sakė „Nordic Metrology Science“ Vilniaus regiono laboratorijos vadovas Tomas Kiškauskas, metrologai ranką prideda prie visko. Net ir miltų klasei nustatyti naudojamus sietus tenka periodiškai tikrinti, nekalbant apie prekyboje naudojamas svarstykles ar matavimo prietaisus keliams tiesti.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

Duona taip pat turi atitikti standartus. Nenukrypti nuo receptų padeda suderinti, tikslūs matai. Drabužiai negali būti pasiūti be patikrinto metro.

Perkant butą ar statant namą svarbu, kad viskas būtų atlikta puikiai. Tam būtini tikslūs prietaisai, pradedant nuo gulsčiukų, rulečių, nivelyrų, baigiant garso, apšvietimo patikromis.

Visuomeninės paskirties erdvės nuo didžiulių arenų iki vaikų žaidimo aikštelių privalo būti saugios, o prietaisai, kuriais matuojami saugumo parametrai – metrologiškai patikrinti.

Apie pavojingas dujas įspėja signalu

Paslaptingiausia „Nordic Metrology Science“ laboratorija, į kurią buvome įleisti, buvo pilna įvairiausių vamzdelių ir balionėlių. Be kitų prietaisų čia tikrinami dujų analizatoriai, „jaučiantys“ tam tikras dujas ir įspėjantys apie tai garsiniu signalu.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

Kaip pasakojo T.Kiškauskas, daugiausiai žmonių nuo pavojingų metano dujų nukentėdavo kasdami šulinius. „Kodėl kasdavo ne vienas žmogus, o būdavo keli? Kad kuo greičiau ištrauktų nusileidusįjį į šulinį, jeigu jam pasidarytų bloga“.

Dabar šuliniai taip pat kasami, valomi, tačiau leisdamiesi žemyn darbininkai prisikabina dujų signalizatorius. Jeigu pasigirsta signalas, žmogus iš karto ištraukiamas ir taip išvengiama žūčių. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip dujų signalizatoriai padeda išvengti nelaimių. Tik reikia, kad būtų naudojami ir patikimai veiktų.

Į metrologus kreipiasi ne tik įmonės, bet ir privatūs asmenys

„Mes, metrologai, patikriname, ar prietaisai, kurie tarnauja žmogaus apsaugai, yra tinkami naudoti. Ne tik įmonės, privalančios rūpinti darbuotojų saugumu, bet ir privatūs asmenys kreipiasi į metrologus, atneša patikrinti savo matavimo prietaisus“, – pasakojo T.Kiškauskas.

Pasak jo, dujų analizatoriai gali būti daugiaparametriniai, matuojantys penkias dujas, arba tik vienų dujų koncentraciją, priklausomai nuo to, kaip pagaminti ir suderinti. Vieni parodo dujų koncentraciją, kiti signalizuoja kai jų koncentracija ribinė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

„Pavyzdžiui, šis dujų signalizatorius matuoja ne tik deguonies koncentracijos lygį, bet ir CO – smalkes, H2S – sieros vandenilį“, – rodė T.Kiškauskas, pabrėždamas, kad dujomačio signalas įspėja apie pavojų likti kenksmingoje aplinkoje, tad išgirdę jį turėtume iš jos pasišalinti.

Įspėja patikrinti, ar svarstyklės „ant nulio“

Svorių metrologinės patikros laboratorijoje pasikartojome, kad parduotuvėje prieš perkant sveriamus produktus reikia pasižiūrėti, ar svarstyklės „ant nulio“. Kuo produktas brangesnis, ir kuo jo daugiau, tuo svarbiau, kad svarstyklės rodytų teisingą svorį.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

„Net gramas aukso nemažai kainuoja. Todėl jeigu žmogus, kuris naudoja svarstykles auksui sverti, indikatorių atgręžęs į save, net jei svarstyklės metrologiškai patikrintos, mes nematome tikrojo aukso svorio. Ir parduotuvėse neretai svarstyklės – ne klientui matomoje vietoje, o kur nors kampe, – pastebi T.Kiškauskas. Jeigu prieš svėrimą jos nerodo nulio, ar mes nematome ekranėlio, pardavėjo reikia paprašyti, kad nustatytų, ir tik tada sverti.

Tikrina visas prekyboje naudojamas svarstykles

Pagal europines direktyvas, prekyboje naudojamos produktų svėrimo priemonės turi būti su dviem ekranais – vienu pardavėjui, kitu – pirkėjui, nors vis dar pasitaiko, kad pirkėjui skirtus ekranus slepia, pvz., loterijos bilietai.

Ar metrologai tikrina visas prekyboje naudojamas svarstykles? Taip. Tačiau tikrinti buitinių svarstyklių, laboratorijų vadovo žodžiais, nėra tikslo. Jeigu buitinės svarstyklės naudojamos ant kilimo, jos rodo mažiau svorio, o jeigu ant plytelių – tikėtina, daugiau.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

Jėgos matuokliai: kaip įtempti laidus, kad nenuvirstų visa stulpų linija

Metrologai tikrina ir jėgą matuojančių dinamometrų tikslumą. Reabilitacijoje, po traumų dinamometrais matuojamos žmogaus fizinės charakteristikos, ar jis gali paspausti tam tikra jėga ir kokia.

„Dar dinamometrai naudojami įtempimo jėgai matuoti tiesiant laidus tarp stulpų. Nes jeigu ta jėga bus per didelė, gali ir visą elektros stulpų liniją išverst“, – komentavo T.Kiškauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aukštos įtampos elektros stulpai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aukštos įtampos elektros stulpai

Kitas pavyzdys – mobiliojo ryšio antenos, statomos tam tikra jėga įtempiant trosus. Jeigu vienoje pusėje trosas bus įtemptas stipriau, plačios atramos neturinti antena į tą pusę ir virs, tad tempimo jėgai išmatuoti taip pat naudojami dinamometrai, kurių patikra rūpinasi metrologai.

Vilniuje esantis Žvėryno pėsčiųjų tiltas – vantinis, tad irgi svarbi tinkama jį laikančių trosų įtempimo jėga.

Netikėtumai svarsčių kalibravimo laboratorijoje

Svarsčių kalibravimo laboratorijoje stengėmės nečiaudėti sužinoję, kad pasimetus plauko storio mažiausiam svareliui gali tekti pirkti visą metrologinių svarsčių komplektą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

„Esame kelis kartus pametę tokį svarelį, tai sėdėjome nekvėpuodami, nejudėdami ir vien akimis ieškodami, kur tas mažiausias plaukelio storumo svarelis galėjo nukristi“, – juokėsi „Nordic Metrology Science“ jungtinės laboratorijos vadovė Evelina Šimanskienė. Metrologinius svarelius iš lagaminėlio ji ėmė pincetu, kad ant pirštų esantys riebalai nepaveiktų jų svorio.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Evelina Šimanskienė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Evelina Šimanskienė

Pasirodo, net ir pametus brangųjį svarelį jo ieškoti magneto pagalba – nevalia, mat laboratoriniais svarsčiai gaminami iš nemagnetinio metalo. Svarstyklės sveria elektromagnetiniu principu, tad magnetinis laukas įtakotų svarsčių tikslumą. Prieš atliekant ypatingo tikslumo reikalaujančius matavimus, prietaisai visų pirma išmagnetinami.

Laboratorijoje, kur lankėmės, dirbama su svarsčiais nuo vieno miligramo iki 20 kg. Kaip sakė E.Šimanskienė, pačių mažiausių įmanomai pamatuojamų svorių metrologinę patikrą ir kalibravimą dažniausiai užsako farmacijos įmonės, tyrėjai.

Kodėl skirtingai sveriame ne tik Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

Ar tiesa, kad dėl skirtingo laisvojo kritimo pagreičio (G) tas pats žmogus ar daiktas skirtingai sveria ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje, bet ir skirtinguose mūsų šalies regionuose? Metrologai patvirtino, kad tikrai taip.

„Netgi nedidelėje mūsų šalyje kiekviena vietovė turi skirtingą laisvojo kritimo pagreitį. Ir jeigu prekybines svarstykles metrologai suderintų Joniškyje, nuvežtos į Lazdijus jos jau gali rodyti netinkamai. Dėl skirtingo laisvojo kritimo pagreičio Alytuje ir Šiauliuose svoris gali skirtis per 15 g. Metrologai, tikrindami svarstykles, atsižvelgia į tai, nes, tarkime, Šiauliuose kalibruotos svarstyklės Alytuje ar Druskininkuose rodys 15 g mažiau“, – lygino T.Kiškauskas.

Tikslumui svarbu pasirinkti ne tik metrologiškai patikrintas, bet ir tinkamas svarstykles. Neprotinga druską sverti svarstyklėmis, kurių padalos vertė 20 kilogramų, o ne 1 gramas, jei norime sūdyti tik vieną kilogramą mėsos.

Tikslūs ilgio matavimo prietaisai – ne tik statyboms

Nesvarbu, ar ilgį matuosim įprastesniais liniuotiniais, ar spinduliniais ilgio matavimo prietaisais, metrologiškai privalo būti patikrinti visi, „dalyvaujantys“ piniginiuose atsiskaitymuose.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

Koks daugiabutis iškils, jei statybose bus naudojami netikslūs matavimo vienetai? Taigi, turi būti patikrinti ir gulsčiukai, nivelyrai, teodolitai.

Tikslūs matavimai aktualūs ir policijos pareigūnams, kurie vyksta į sudėtingesnius eismo įvykius matuoti atstumų. Netikslumas žmogui net laisvę gali kainuoti, nekalbant apie baudas.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Renginio akimirka
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Renginio akimirka

Mažiausias mato vienetas, kurį galima patikrinti ilgių matavimo laboratorijoje – 100 mikronų, o didžiausias 200 metrų. Pagrindiniai šios laboratorijos klientai – statybinės organizacijos. Nuo statančių namus iki tiesiančių kelius.

Pagal sieto akutes nustato miltų klasę

Sietų akučių diametro periodinės patikros užtikrina, kad pasirinkdami aukščiausios rūšies miltus būtume tikri, kad nenusipirksime I ar II klasės.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

Pasak metrologų, parduodamų miltų klasė įvertinama pagal medžiagos frakciją, išsijotą per skirtingų sietų akutes. Aukščiausios klasės miltai – smulkiausi, žemesnės – rupesni, iki rupiausių.

„Sietų akučių diametrai laboratorijoje kasmet tikrinami mikroskopo pagalba, nes gali kisti dėl mechaninio ar kitokio pažeidimo“, – komentavo T.Kiškauskas.

Jei miltinių produktų nevartojame, su

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

tūriais neišvengiamai susiduriame kasdien, dargi – iš pat ryto kaisdami tam tikrą kiekį vandens kavai arba arbatai.

Kas kiek laiko tikrinti kraujospūdžio matuoklius?

Sveikatos priežiūros įstaigos, kavinės, restoranai, o ir privatūs žmonės metrologams patikrinti atveža šimtus termometrų. Po kraujospūdžio matuoklių jie yra bene dažniausiai metrologiškai tikrinami matavimo prietaisai.

123RF.com nuotr./Matuoja kraujospūdį
123RF.com nuotr./Matuoja kraujospūdį

Paklaustas, kas kiek laiko žmogui reikėtų pasitikrinti, ar tiksliai rodo jo kraujospūdžio matuoklis, T.Kiškauskas patarė tik nusipirkus.

„Visada geriausia nusipirkus brangesnį matavimo prietaisą jį atnešti patikrinti metrologiškai, ar tai būtų kraujospūdžio matuoklis, alkotesteris, gulsčiukas, ar kitas matavimo prietaisas, išskyrus, buitines svarstykles“, – vardijo 15min pašnekovas vedžiodamas po laboratoriją, kurioje atliekami temperatūros matavimai nuo minus 200 laipsnių iki plius 1200 laipsnių.

Kas nukenčia jei termometrai rodo blogai

Su temperatūros matavimo prietaisais dažniausiai susiduriame matuodami kūno temperatūrą kai prastai pasijuntame. Ryte pasižiūrime, kokia oro temperatūra lauke. Tačiau svarbu, kad termometras rodytų tinkamai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

Maisto pramonėje tinkama temperatūra užtikrina šaldytų ar šviežių produktų kokybę. Tik tinkamoje temperatūroje aukšto degimo krosnyse gali būti išdegti tam tikros keramikos gaminiai, išlydomas stiklas, geležis ir t.t.

„Savikontrolei naudojantys termometrus irgi atveža juos mums patikrinti, tačiau tai nėra privaloma. O štai sveikatos priežiūros įstaigose naudojami termometrai – periodiškai tikrinami metrologų“, – sakė laboratorijos darbuotoja.

Elektroniniai termometrai taip pat čia tikrinami arba kalibruojami. Jeigu neatitinka reikalavimų, rašoma neatitikties pažyma, ir jų naudoti negalima.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Metrologijos laboratorija

Klientams, kurie užsako termometrų kalibravimą, nustatomos ir surašomos termometrų rodomų temperatūrų paklaidos. Žinant jas galima pridėti ar atimti kelis laipsnius pagal metrologų išvadą, jeigu tiksli temperatūra užsakovui svarbi.

Tikrinami bei kalibruojami ne tik kūno, oro temperatūrą matuojantys elektroniniai ir paprasti termometrai, bet ir smeiginiai, plačiai naudojami maisto gamyboje, kai reikia patikrinti ar ruošiami patiekalai – tinkamos temperatūros.

Įdomu tai, kad elektroniniai termometrai tikrinami... termostate su distiliuotu vandeniu.

Kur pasisuksi – matavimai

„Įlipę į liftą galbūt matome tik kabiną, veidrodį, šviesas, bet jis turi būti saugiai sumontuotas, išbandytas, o prietaisų tikslumas, kuriais saugumas išbandomas – profesionaliai įvertintas. Net yra atliekami matavimai, kokia jėga atidarome vandens butelį. Nes jeigu užsuktas per stipriai, atsukti bus sunku. Tam, kad gamyklose būtų pamatuota jėga, kuria užsuktas kamštelis, naudojami įrankiai ir jie taip pat turi būti metrologiškai patikrinti. Panašiai matuojama jėga, kurios prireikia langui atidaryti, kad žmogui nebūtų per sunku. Kur tik pasisuksi – matavimai. O jiems skirtas priemones tikrina metrologai“, – apibendrino „Nordic Metrology Science“ Vilniaus regiono laboratorijos vadovas T.Kiškauskas. Taigi, metrologija yra kur kas arčiau, nei manome. Nes ji – visur.

123RF.com nuotr./Metrologija
123RF.com nuotr./Metrologija

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką