Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 26d. 05:49

Milijonines investicijas surijęs žuvų aukcionas Klaipėdoje tapo dėžių plovykla

Žuvų aukcioną norima perduoti Klaipėdos savivaldybei.
„15min“ nuotr. / Žuvų aukcionas Klaipėdoje

Grandiozinis Žemės ūkio ministerijos projektas – žuvų aukcionas Klaipėdoje – apgailėtinoje situacijoje. Sausį panaikinus prievolę žvejams 80 proc. sugauto laimikio parduoti per aukcioną, įstaiga atsidūrė bedugnėje. Išgyventi jai tenka iš patalpų nuomos, ledo gamybos žvejams ir žvejybinių dėžių nuomos bei plovimo. Išsigelbėjimo šiaudas – rugsėjį planuojama žuvies perdirbimo linija.

Žvejai iš aukciono išsilakstė

Vos tik Žemės ūkio ministerija panaikino prieš 2007 m. pačios priimtą reikalavimą žvejams didžiąją dalį laimikio parduoti per aukcioną Klaipėdos uoste, žvejai suskubo ieškoti, kur iš jūros parplukdytas žuvis realizuoti kaip įmanoma brangiau. Vieni sudarė sutartis su žuvies produktų gamintojais Lietuvoje, kiti laimikį eksportuoja į Lenkiją, treti tiesiai iš žvejybos rajono plaukia į Daniją.

L. Sėlenienės nuotr./Nacionaline Lietuvos žuvimi išrinktas lynas
L. Sėlenienės nuotr./Menkė

„Šiuo metu žvejojame prie Bornholmo salos. Pagal seną tvarką, turėtumėm po žvejybos parą laiko plaukti į Klaipėdą, kad priduotumėme aukcionui žuvį. O dabar  – vos pora valandų, ir mes jau Danijoje.  Priduodame žuvį ir vėl grįžtame atgal į žvejybos rajoną. Kuro sąnaudų skirtumas – milžiniškas“, – pasakojo  žvejys Gintaras Gilys.

Verslininko pasakojimu, žuvis Danijoje superkama už panašią kainą, kaip ir Lietuvoje. Tačiau dabar atkrenta aukciono tarpininkavimo mokestis. 3 proc. nuo parduotos žuvies vertės Klaipėdos aukcionui sumokėdavo žvejai ir tiek pat – pirkėjai.

Žuvų aukcionas be žuvų

Žvejams išsilaksčius, aukcione neliko ir žuvies kvapo. Nebent sklindantis nuo žvejybinių dėžių. Aukcionui belieka užsiimti jų nuoma ir plovimu, ledo gamyba ir tiekimu žvejams. Kiek prisiduriama ir iš patalpų nuomos. Šių metų vasarį paskirtas naujasis aukciono direktorius Ernestas Doržinkevičius, peržiūrėjęs bendrovės dokumentus, konstatavo, kad aukcionas net ir pačiu žuvingiausiu metu dirbo nuostolingai. 

„Kad aukcionas išsilaikytų, per metus jame būtina parduoti 1500 tonų žuvies. 2013 m. parduota 1000 tonų, o pernai vos 500 tonų“, – apie ligšiolinius bendrovės rezultatus pasakojo naujasis jos direktorius.

Vadovauti neefektyviai veikiančiai bendrovei Žemės ūkio ministerija skirdavo vis kitą direktorių. Taip per aštuonerius aukciono gyvavimo metus pasikeitė net keturi vadovai.

Skuba keisti veiklą

Kad į aukcioną investuoti 5,5 mln. litų (1,6 mln. eurų) nenueitų perniek, skubama perorientuoti bendrovės veiklą. Tiesa, tam vėl prireiks dar mažne pusantro milijono eurų. Už juos iki rugsėjo pabaigos planuojama aukciono patalpose įrengti žuvies perdirbimo liniją.

Žuvies perdirbimo linijai aukciono patalpose įrenti prireiks apie 1,5 mln. eurų.

„Ne tik Lietuvos žvejų sugauta žuvis, o ir importuota bus išrūšiuojama ir paskirstoma. Iš kai kurios bus ruošiama filė ir faršas, kai kurią tieksime konservų gamintojams. Žmonių maistui netinkantys žuvies likučiai bus panaudoti gyvūnų pašarui gaminti“, – planus dėstė E.Doržinkevičius.

Aukciono vadovo skaičiavimu, rudenį pradėsianti veikti linija per metus pajėgi perdirbti 950 tonų žuvies. Kad bendrovė dirbtų efektyviai, kas mėnesį reikės perdirbti bent 10 tonų žvejų laimikio. Šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žūklauja 15 Lietuvos žvejybos įmonių, priekrantėje – 54.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką