Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 06, 12:37

Mitais grįstos verslo baimės neleidžia pritraukti milijonų

Rizikos kapitalo fondai – Lietuvoje dar ne visiškai atrasti finansavimo šaltiniai, kurie įmonę padeda išauginti dešimt ir daugiau kartų vos per kelerius metus.

Šių fondų mūsų regiono rinkoje gausėja, bet verslas dar ne visada supranta, kaip užmegzti ryšį su rizikos kapitalo valdytojais ir pritraukti rizikos kapitalo investicijas. Būtent šia tema tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ kalbėjo jos vedėja Jekaterina Rojaka su pašnekovais Inga Beiliūniene ir Andriumi bruno Rimkūnu.

Bendrovė „Monimoto“ Lietuvoje sukūrė ir pagamino naują produktą, kuris sėkmingai tampa paklausus tarptautinėje rinkoje. Prie motociklo tvirtinamas prietaisas leidžia savininkui patogiai sekti savo transporto priemonę. Ši galimybė ypač svarbi žmonėms, kurie baiminasi, kad jų motociklas gali tapti vagių taikiniu.

Bendrovės verslo partneris A. Rimkūnas sako, kad įmonės augimo procese reikėjo lėšų ir investicijų, kad unikalus produktas taptų matomas potencialiems pirkėjams tarptautinėse rinkose.

Investicijos – tarsi degalai, kad verslas pakiltų skrydžiui

„Monimoto“ prietaisas su palydovinės navigacijos žyma (angl. GPS tag) ir tarptautine SIM kortele yra tvirtinamas prie motociklo. Įrenginys automatiškai atsiunčia pranešimą, jeigu transporto priemonė ima judėti tuo metu, kai šalia nėra savininko su „Bluetooth“ raktu (nedidelis, raktų pakabuko formos prietaisas su baterija). Vėliau prietaisas savininkui į telefoną siunčia ir savo GPS koordinates. Prietaisas taip pat tiesiogiai perduoda informaciją apie savo būseną, ryšį, baterijos lygį serveriui, o šis – klientui į telefoną.

15min/Andrius bruno Rimkūnas
15min/Andrius bruno Rimkūnas

Pasak A. Rimkūno, idėja kurti „Monimoto“ prietaisą gimė, kai verslo partneriai suprato, kad motociklininkų pasaulyje šiam produktui yra neužimta niša – tuomet rinkoje siūlomi produktai nebuvo patogūs ir ne visiškai atitiko vartotojų poreikius.

Tikėjome savo idėja ir turėjome ambicijų, bet veikėme nuosekliai ir pasverdami rizikas.

„Tikėjome savo idėja ir turėjome ambicijų, bet veikėme nuosekliai ir pasverdami rizikas. Rizikos kapitalo srityje veikiančių žmonių ratas Lietuvoje nėra didelis, bet mumis patikėjo ir buvo laikas, kai mūsų verslo apimtys kasmet padvigubėdavo“, – pasakoja vienas iš 2016 metais įkurtos įmonės partnerių A. Rimkūnas.

Pašnekovo teigimu, kiekvieno verslo evoliuciją sudaro tam tikri etapai, diktuojantys atitinkamus poreikius ir sąlygas. Pavyzdžiui, iš fondo gautą investiciją startuolis iš pradžių nukreipė ne į produkto vystymą, o į rinkodarą ir pardavimų skatinimą.

Dėl to apie inovatyvų produktą pasaulyje sužinojo nemažai žmonių, turinčių motociklus. Verslas įsivažiavo. „Manau, kad dabar jau tapome mažai rizikinga įmone, todėl galime žvalgytis į kitokius finansavimo šaltinius“, – teigia verslininkas.

Didelė rizika ir didelė grąža

INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja, Verslo plėtros direktorė Inga Beiliūnienė pastebi, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rinka tampa vis įdomesnė rizikos kapitalo fondams.

„Kitaip negu bankai, kurie paprastai finansuoja tūkstančius verslų, rizikos kapitalo fondai įdėmiai atsirenka 10–12 įmonių, turinčių didelį potencialą, bet kartu – ir didelę riziką. Statistika rodo, kad startuolių atveju net 9 iš 10 tokių įmonių bankrutuoja, tačiau viena likusioji gali atnešti dešimtį ar daugiau kartų didesnę grąžą investuotojams“, – dėsto I. Beiliūnienė.

9 iš 10 tokių įmonių bankrutuoja, tačiau viena likusioji gali atnešti dešimtį ar daugiau kartų didesnę grąžą investuotojams

Kitaip nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų ir (arba) pardavęs tas akcijas vėliau. Svarbu žinoti, kad rizikos kapitalo investuotojai įsigyja nuosavybės teisę į įmonę ar jos dalį. Kartu su investicijomis, įmonės gauna tam tikras kompetencijas, žinias, patirtį.

A. Rimkūno nuomone, „Monimoto“ verslas nebūtų augęs taip sparčiai, kaip augo pasinaudodamas alternatyviais finansavimo šaltiniais. „Žinoma, sutartis su fondu reiškia griežtą atskaitomybę – už išleistus pinigus reikia atsiskaityti, negali jų taškyti į kairę ir į dešinę. Taip pat turime atskirus susitarimus dėl periodiškų susitikimų, skambučių, kurių metu su fondų atstovais aptariame iššūkius, dalijamės įžvalgomis. Juk fondų valdytojai savo ruožtu irgi turi atsiskaityti investuotojams – fondų dalininkams“, – pasakoja verslininkas.

INVEGA yra pagrindinė investuotoja į fondus, besidairančius į didelį potencialą turinčias įmones Lietuvoje. Taip valstybės pinigai padeda augti vietos verslams. „Esame aktyvūs investuotojai ir dirbame kone su visais Lietuvoje veikiančiais rizikos kapitalo fondais. Net ir stambesniuose fonduose, tokiuose kaip „Karma Ventures“ ar „BaltCap Growth Fund“ yra dalelė valstybės pinigų“, – sako I. Beiliūnienė, kuri susidomėjusiems pataria daugiau sužinoti apie INVEGOS rizikos kapitalo priemones ir Lietuvoje veikiančius rizikos kapitalo fondus, pavyzdžiui „Coinvest Capital“, „Iron Wolf Capital“, "LcX Opportunity Fund", verslo angelų ir kitus fondus.

Taip pat I. Beiliūnienė atkreipia dėmesį, kad paprastai valstybės apetitas grąžai yra ribotas, o tai – gera žinia privatiems žaidėjams, investuojantiems į rizikos kapitalo fondą.

15min/Inga Beiliūnienė
15min/Inga Beiliūnienė

„Jeigu kalbame apie tipinį fondą, tai INVEGA nori atgauti viską, ką investuoja, ir gauti apie 6 proc. metinę investicinę grąžą. Taigi, jeigu fondo globojami verslai per metus savo vertę augina dvigubai, trigubai ar dar daugiau, tai kiti investuotojai uždirba gerokai daugiau negu valstybė per INVEGĄ“, – teigia pašnekovė ir priduria, jog ateityje INVEGOS vaidmuo rizikos kapitalo rinkoje po truputį turėtų mažėti, nes čia ateina vis daugiau privačių investuotojų.

„Ilgainiui mūsų tikslas – vis labiausiai susitelkti į fondus, kurie dirba su įmonėmis ankstyvajame verslo plėtros etape, ir pasitraukti iš tų, kurie orientuojasi į jau įsibėgėjusius, vėlesnės stadijos verslus“, – tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ atskleidžia I. Beiliūnienė.

Pokalbiuose su įmonių atstovais iškyla klaidingas mitas

Tinklalaidės vedėja J. Rojaka pastebi, kad Lietuvos rinkoje vis dar reikia nemažai ką nuveikti. Vienas svarbiausių uždavinių – išsklaidyti mitą, susijusį su rizikos kapitalo fondais.

„Kalbėdama su startuolių, jaunų įmonių atstovais dažnai girdžiu įvairių mitų, pavyzdžiui, nuogąstavimus, kad fondai pavogs unikalias verslo idėjas. Ši baimė kyla iš nežinojimo. Yra pakankamai siauras ratas žmonių, kurie dirba Lietuvoje ir Baltijos regione veikiančiuose rizikos kapitalo fonduose. Rinka yra gana uždara. Investuotojai ir fondų valdytojai vieni kitus puikiai pažįsta.

Idėjos vagystė iškart sužlugdytų fondų valdytojų reputaciją, o reputacija jiems yra didžiausias turtas. Be jos neįmanoma pelnyti pasitikėjimo ir ateityje pritraukti investuotojų į to paties valdytojo steigiamus naujus fondus. Dėl to ši rinka pati save pakankamai reguliuoja ir taiko aukštus standartus“, – apibendrina I. Beiliūnienė, pastebinti, kad dažniausiai su tokia baime susiduria mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdančios komandos ar mažiau patirties versle turintys inovatoriai.

INVEGOS ekspertė verslininkams pataria iš anksto pasidomėti konkretaus rizikos kapitalo fondo specifika, investavimo strategija, pasikalbėti su jo valdytojais, atstovais. Rizikos kapitalo fondai yra skirtingi ir investuoja į skirtingas verslo augimo stadijas, todėl jei vienas fondas nesusidomėjo, vis tiek išlieka galimybė, kad kitam fondui idėja gali būti net labai įdomi.


Daugiau apie verslo galimybes gauti finansavimą, klausykitės tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA” 15min, Youtube ir Spotify platformose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką