Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 12d. 16:18

Mokslininkai ištyrė pandemijos poveikį verslams: trečdalis įmonių neturėjo nei rezervo, nei plano

Karantinas Vilniuje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Karantinas Lietuvoje

Klaipėdos universiteto mokslininkai, išanalizavę pirmojo karantino poveikį smulkiajam ir vidutiniam regiono verslui, teigia atlikę milžinišką darbą, padėsiantį pasiruošti kitoms galimoms grėsmėms. „Tai tarsi idėjų bankas, sukonstruoti pagalbos rinkinį taip, kad verslas funkcionuotų“, – teigė Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Viederytė.

Klaipėdos universiteto mokslininkai kone pusę metų tyrė COVID-19 pandemijos poveikį Klaipėdos regiono verslams. Atliktas didžiulės apimties tyrimas, jau surengta mokslinė konferencija, publikuota mokslinių straipsnių. Patys tyrėjai įsitikinę, kad ši studija galėtų būti paranki ir šalies vadovams, kai tenka priimti ribojimus verslui ir sugalvoti paramos priemones.

Mokslininkai visą pusmetį analizavo Klaipėdos regiono verslo ir savivaldybių socioekonominę situaciją, apklausė įmonių ir savivaldybių atstovus, rengė diskusijas. Buvo analizuotas laikotarpis iki kovo 16-osios, kai šalyje įvestas karantinas, karantino laikotarpis ir mėnesiai po karantino.

Kaip teigė universiteto rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas, COVID-19 sukausčius pasaulį, tyrimus atlieka ne tik medicinos srities mokslininkai. Akivaizdu, kad tai paveikė ir verslą, socialinį gyvenimą. „Tikimės, kad šis tyrimas bus išgirstas ir valstybėje vėl ištikus force majeure nebus kartojamos tos pačios klaidos“, – teigė A.Razbadauskas.

KU nuotr./Klaipėdos universitetas
KU nuotr./Klaipėdos universitetas

Smūgis – kavinėms

Tyrimo metu buvo išanalizuotos Klaipėdos regiono savivaldybės. Paaiškėjo, kad labiausiai nukentėjo Neringos ir Palangos verslai, kur karantino poveikį pajuto iki 63 proc. įmonių. Atspariausios buvo Klaipėdos miesto įmonės, kur nukentėjo 42 proc. įmonių.

Tyrimo pradžioje nedarbo lygis regione siekė 7,2 proc., o paskelbus karantiną nedarbas ėmė augti, nepaisant to, kad valstybė žadėjo paramą darbo vietoms išsaugoti. Praėjusių metų spalį nedarbo lygis jau siekė 13 proc. Tai yra išaugo beveik per pusę.

Kaip teigė tyrimą atlikusi universiteto Informatikos ir statistikos katedros docentė daktarė Laura Šaltytė-Vaisiauskė, matyti, kad sudėtingiausias laikotarpis verslui buvo balandis. Tą mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta krito 18 proc., maitinimo ir gėrimo teikimo veiklos įmonių apyvarta sumažėjo net 67 proc. Prekių eksportas buvo 21 proc. mažesnis, o importas krito 21 proc. Didžiausią sukrėtimą pajuto oro uostai. Keleivių srautas sumažėjo 99,7 proc.

Tačiau vėliau, kai karantinas buvo atšauktas, mažmeninės prekybos įmonės sparčiai atsigavo ir birželio-rugsėjo mėnesiais apyvarta buvo netgi 5 proc. didesnė nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Matoma, kad kavinių ir restoranų šeimininkai patyrė didesnių praradimų. Net ir po karantino jų apyvarta nepasivijo 2019-iųjų. Štai net birželio mėnesį ji buvo 18 proc. mažesnė nei užpernai.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Kai kurios kavinės per karantiną apskritai stabdė veiklą
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Kai kurios kavinės per karantiną apskritai stabdė veiklą

Neatsigavo ir prekių eksportas ir importas.

Oro uostai apskritai patyrė nokdauną. Tirtas Palangos oro uostas ir rugpjūtį, kai keleivių jau buvo daugiau nei sukaustytą balandį, tačiau jų vis tiek atvyko 66 proc. mažiau nei 2019-ųjų rugpjūčio mėnesį.

Geroji žinia paskelbta tik dėl vietinio turizmo. Nors vietinių turistų ir buvo kiek mažiau nei 2019-aisiais, atostogaujantys lietuviai buvo linkę daugiau išlaidauti ir taip tarsi rėmė savos šalies verslą. Išlaidos buvo 10 proc. didesnės nei 2019 m. tiek vertinant vienos dienos išvykas, tiek ir ilgesnes.

Trečdalis – be plano ir santaupų

Tyrimo metu nustatyta, kad įvedus karantiną beveik 51 proc. verslų regione sustojo, 27 proc. ėmė funkcionuoti nuotoliniu būdu. Pusei verslų apyvarta krito daugiau nei per pusę. Tik 1,4 proc. įmonių fiksavo didesnę nei 20 proc. apyvartą.

Kaip aiškino R.Viederytė, su sunkumais susidūręs verslas pirmiausiai stengėsi keisti patalpos nuomos sutartis, laikinai sumažinti darbuotojų skaičių, tam tikras veiklas stabdyti. Išgyvenimui bandyta įvesti į rinką naujus produktus, kurie karantino metu atrodė aktualūs.

Anot studijos vadovės, paaiškėjo, kad 27 proc. įmonių iki karantino paskelbimo nebuvo sukaupusios jokio rezervo. 33 proc. nurodė, kad sukaupto rezervo pakaktų mėnesiui, 40 proc. turėjo santaupų, kurių būtų pakakę ilgesniam laikui.

Trečdalis įmonių vadovų nurodė neturintys jokio veiklos tęstinumo plano, 37 proc. tik susidūrę su sunkumais ėmė ruošti planus.

Parama – darbo vietoms

Verslo atstovai tikino, kad jiems parama iš valstybės aktualiausia dėl darbo vietų išsaugojimo. Tai nurodė 88 proc. įmonių. 36 proc. įmonių nurodė, kad jiems paramos reikia likvidumui užtikrinti.

Savivaldybės parama taip pat pasirodė esanti reikalinga. Ypač dėl mokesčių ir rinkliavų sumažinimo, nekilnojamojo turto mokesčių sumažinimo, komunalinių paslaugų lengvatos.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Nu pandemijos nukentėjo didžioji dalis verslo.
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Nu pandemijos nukentėjo didžioji dalis verslo.

Tačiau pagalbos priemonių paketai kritikuoti dėl to, kad yra painūs ir sunkiai suprantami, per ilgas prašymų svarstymo laikas, neaiškūs įsipareigojimai gavus paramą. Kai kurios priemonės smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams apskritai nebuvo žinomos.

Verslo atstovai nurodė, kad pagalba turėtų būti lengviau prieinama, paprastesnės procedūros ir trumpesni terminai. Taip pat siūlyta paprastinti informavimo sistemas.

Verslininkai nurodė, kad jiems aktuali pagalbos priemonė būtų papildomų mokesčių kompensavimas, dotacijos papildomoms priemonėms įsigyti, priemonės darbo vietoms išsaugoti.

Psichologinės problemos kolektyvuose – pusėje įmonių

Kone pusė darbdavių nurodė pastebėję, kad kolektyvuose tarp darbuotojų atsirado bendravimo ir bendradarbiavimo sunkumų, pusė patyrė psichologinių problemų.

Kone 20 proc. įmonių patyrė išlaidų dėl papildomų ryšių priemonių, 6 proc. turėjo išlaidų dėl darbuotojų mokymo dirbti nuotoliniu būdu.

Paaiškėjo, kad skatinimas darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu nebuvo pakankamai efektyvi priemonė, netgi nedarbingumo pažyma vaiko priežiūrai neatrodė didelė paskata. Apie pusė įmonių karantino metu skatino darbuotojus eiti atostogų, 26 proc. skelbė prastovas.

Po pirmojo karantino darbdaviai tikino, kad didesnį dėmesį ateityje skirs darbo lankstesniu grafiku organizavimui, nuotolinio darbo principams diegti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbas iš namų
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbas iš namų

Karantinas, mokslininkų teigimu, išryškino ir tai, kad didžiulius iššūkius patyrė ir tas verslas, kuriam ribojimai tiesiogiai netaikyti. Išryškėjo diskriminacinis aspektas, kai negalėjo dirbti net ir tie asmenys, kurie galėjo vykdyti savo darbus saugiau. Susirūpinta, kad turgavietėse drausta prekiauti maistu, kai didieji prekybos tinklai veikė.

„Mokslininkai turi identifikuoti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. Jeigu užsidarė durys, gal atsivėrė langas? Daugeliui verslų karantino metas buvo stimulas neatidėlioti ir peržiūrėti savo įmonių veiklą, darbo organizavimo tvarką, perplanuoti investicijas, ieškot naujų rinkų“, – sakė tyrimo vadovė dr. Rasa Viederytė.

Studijoje surašytos mokslininkų parengtos rekomendacijos valdžios institucijoms, kursiančioms naujas galimų krizių įveikimo strategijas. Esminė išvada – krizėms reikia ruoštis, rengti, nuolat peržiūrėti bei atnaujinti galimų antikrizinių veiksmų planus, kad lemiamu momentu būtų išvengta chaotiškų veiksmų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką