Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 11d. 08:00

Namo Lietuvoje šildymas – 500 Lt per metus

„Pasyvusis namas“
Organizatorių archyvo nuotr. / „Pasyvusis namas“

Nesustabdomai kylančios energijos kainos daugelį verčia susimastyti apie taupesnį būstą.

Europoje populiarūs pasyvieji namai palaipsniui atranda savo pirkėjus ir Lietuvoje. Šią vasarą Kauno rajone, Akademijos miestelyje, pradėtas statyti pirmasis Lietuvoje pasyviojo namo reikalavimus atitinkantis dvibutis gyvenamasis namas. Būsimiems jo gyventojams šildymo sezonas piniginės neištuštins.

Terminas „pasyvusis namas“ apibūdina pastatą, kuriame puikiam mikroklimatui palaikyti reikia labai nedaug energijos. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – šildymui sunaudojama energija neturi viršyti 15 kWh kvadratiniam metrui per metus. Lyginant su įprastais individualiaisiais namais tai yra 7–10 kartų mažesnės energijos sąnaudos, o tuo pačiu ir piniginės išlaidos.

Tokiems pastatams apibūdinti Europos Sąjungos institucijų dokumentuose dar naudojama sąvoka „beveik nulinės energijos pastatas“ (angl. nearly zero energy building). 2010 m. metų gegužę Europos Komisija patvirtino direktyvą, kuri nurodo, kad nuo 2020 m. visi nauji statiniai turės atitikti beveik nulinės energijos pastato standartus. Tikimasi, kad nauji reikalavimai leis sumažinti žalingą poveikį aplinkai ir Europos Sąjungos šalių priklausomybę nuo energijos išteklių importo.

Kada namą galima vadinti pasyviuoju?

Įmonės „Descon“ sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas Mindaugas Dagys atkreipia dėmesį, kad dažnai naujos statybos individualieji namai klaidingai vadinami pasyviaisiais. Specialistas pabrėžia, kad namas gali būti vadinamas pasyviuoju tik tada, kai jis yra sertifikuojamas „Passivhaus  Institut“ (PHI) Vokietijoje.

Anot projektuotojo, tokį sertifikatą gauti yra sudėtinga, be to sertifikavimas papildomai kainuoja, todėl ir individualių pasyviųjų namų Lietuvoje kol kas nėra. “Pirmiausia PHI patikrina ir patvirtina projektą, tuomet pagal projektą statomas namas, atliekami sandarumo testai, vėliau PHI dar kartą įvertina, ar statybos metu nenukrypta nuo projekto ir, jei visi reikalavimai išpildyti, suteikia pasyviojo namo sertifikatą,“ – pasakoja M. Dagys. 

Lietuvoje statydamas įprastą namą būsimasis savininkas neretai rizikuoja, kad po pirmos žiemos ar po kelių metų atsiskleis statybinių darbų trūkumai. Tuo tarpu PHI sertifikatas garantuoja, kad tiek panaudotos medžiagos, tiek statybos darbai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus, todėl namas yra ilgaamžis, sandarus, o energijos sąnaudos jo šildymui neviršys 15 kWh per metus.

Tokiam efektyvumui pasiekti, name privalo būti montuojami specialūs trijų stiklų langai, o sienų ir stogo konstrukcijos šilumos varža turi atitikti nustatytą normą. Taip pat aukšti reikalavimai keliami ir namo vėdinimo sistemai – ji turi užtikrinti nuolatinę oro cirkuliaciją, palaikyti pastovią temperatūrą visame name ir taupiai naudoti energiją.

„Mūsų šiuo metu Akademijoje statomas namas bus pirmasis Lietuvoje individualusis gyvenamasis namas, turintis „Passivhaus Institut“ sertifikatą. Projektas pasyviojo namo standartus atitinka, dabar svarbu kokybiškai atlikti statybos darbus. “ – teigia „Descon“ vadovas. 

Šildymas kainuos 500 Lt per metus?

Paklaustas apie statybų kainą M. Dagys pripažino, kad pastatyti pasyvųjį namą yra 8–12% brangiau nei paprastą namą. Tai lemia aukštesnė kokybiškų medžiagų kaina, skrupulingai atliekami statybos darbai, papildomas vėdinimas su šilumogrąža. Tačiau įvertinus padidėjusią pastato vertę, ilgaamžiškumą ir, svarbiausia, kelis kartus mažesnes eksploatacines išlaidas, toks turtas yra naudinga investicija.

„Pasyviojo namo energijos sąnaudos yra apie 80% mažesnės nei įprasto namo. Esant dabartinėms kainoms šio namo šildymas vienai šeimai atsieis apie 500 Lt per metus – tai didelis žingsnis link energetinės nepriklausomybės. Jei sudėsime visus pinigus, kiek kainuoja pasistatyti ir 50 metų išlaikyti standartinį individualų namą, pamatysime, kad statybos išlaidos sudarys tik apie 25-35% šios sumos, likusią dalį pasiglemš namo eksploatacija ir priežiūra.

Tuo tarpu analogiško pasyviojo namo išlaikymas atsieis net 4 kartus pigiau. Vadinasi jo savininkas per 50 metų išleis dvigubai mažiau, nei būtų išleidęs pasistatęs standartinį namą. Be to, pasyvusis namas yra draugiškas aplinkai dėl minimalaus išmetamo CO2 kiekio, lengvai prižiūrimas ir užtikrina puikų komfortą jo gyventojams.“ – pasakoja projektuotojas.

Pasyviojo namo statybos eiga galės domėtis kiekvienas

Projekto iniciatoriai, suderinę su būsimaisiais namo šeimininkais, ketina specialiame interneto tinklalapyje [.............] viešai dalintis žiniomis bei nuotraukomis apie namo statybos eigą, naudojamas medžiagas ir darbo metodus. M. Dagys sako, kad lietuviai pasyviaisiais namais domisi, tačiau mūsų šalyje trūksta ne tik objektyvios informacijos apie juos, bet ir sėkmingai įgyvendintų pavyzdžių. Todėl tikimasi, kad projektas išsklaidys abejones ir paskatins rinktis šį ekonomišką būstą.

Taip pat statybos metu, šeštadieniais, vyks atvirų durų dienos, kai visi besidomintys pasyviaisiais namais galės apžiūrėti statomą namą ir konsultuotis su specialistais. Pirmasis toks renginys įvyks jau rugpjūčio mėnesį. Namo statybos darbus numatoma pabaigti iki šių metų pabaigos.

Šiame projekte „Medeinos31“ viso dalyvauja 12 įmonių, kurių produktai ar sprendimai tinkami pasyviems namams: „Baltijos Polistirenas“, „Isover“, „Descon“, “Dextera“,“Finnfoam“ „PNS – pasyviųjų namų statyba“, „Steico“, RST, „Warmeo“, „Paul-rekuperatoriai“, „GS Solution, „Roda Architektai“, „Pasyvaus namo asociacija“.     

Ar energetiškai efektyvūs  namai „ištrauks“ Europą iš ekonominio sąstingio?

Vakarų Europoje ir pasaulyje pasyvieji namai nėra naujiena. Pirmieji reikalavimus atitinkantys namai pastatyti dar 1991 metais. Tarptautinės Pasyviųjų Namų Asociacijos (iPHA) duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 40 tūkstančių pasyviųjų namų. Daugiau nei pusė jų pastatyta Vokietijoje, Austrijoje ir Skandinavijos šalyse. Nepaisant to, Europos šalys, kaip ir Lietuva, kasmet patiria milžiniškas išlaidas pastatų šildymui.

Šių metų gegužės mėn. „Passivhaus  Institut“ direktorius Prof. Dr. Wolfgangas Feistas Hanoveryje vykusioje Tarptautinėje Pasyviųjų Namų konferencijoje pristatė pasyviųjų namų plėtros viziją 2020-2030 metams. Jo teigimu, ateityje įsigaliojus griežtesniems pastatų energetinio naudingumo reikalavimams bei valstybėms remiant senų pastatų renovaciją, įmanoma net iki 85% sumažinti išlaidas šildymui visoje Europoje.

Tai leistų pasiekti nepriklausomybę nuo energijos išteklių importo, o gyventojai bei valstybių biudžetai sutaupytų iki 4 trilijonų eurų, kas smarkiai paskatintų vis dar sustingusią Europos Sąjungos ekonomiką.

Nuoroda socialiniame tinkle „Facebook'e“ galite rasti čia.

Pavadinimas
Pavadinimas


 

 

 

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką