Pasipylė skundai
„Šiemet sulaukiame gerokai daugiau skundų nei ankstesniais metais. Tai siejame su plačiu žiniasklaidos dėmesiu naujiems reikalavimams, taip pat su gyventojų informuotumo augimu – žmonės aktyviai seka ir mūsų pranešimus socialiniame tinkle „Facebook“, – teigė Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vedėjas Arūnas Dambrauskas.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka 15min nurodė, kad per tris pirmąsias šio mėnesio darbo dienas inspekcija sulaukė 10 skundų. Paprastai tiek skundų dėl valstybinės kalbos nevartojimo yra gaunama per 2 mėnesius.
Daugiausia skundų, anot pašnekovų, sulaukiama dėl maisto pristatymo platformos „Wolt“ kurjerių ir pavežėjimo paslaugas teikiančių „Bolt“ vairuotojų – gyventojai dažniausiai nurodo, kad paslauga jiems nebuvo suteikta valstybine kalba.
Kaip portalui sakė „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos vadovas Laimonas Jakštys, pirmieji A1 lygio valstybiniai lietuvių kalbos egzaminai pradėti organizuoti vos prieš kelias dienas – tik nuo sausio 14 dienos, todėl vairuotojai dar neišlaikė reikiamo egzamino.
„Iki tol galimybės išsilaikyti šio lygio egzamino nebuvo. Todėl natūralu, kad žmonės dar nespėjo išlaikyti egzamino ir gauti reikiamo pažymėjimo. Tikimės, kad atsakingos institucijos į tai atsižvelgs ir nesieks iškart bausti asmenų, kurie šiuo metu mokosi ar ruošiasi egzaminams. Pereinamasis laikotarpis reikalingas, kad žmonės galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų neprarasdami galimybės uždirbti pragyvenimui legaliai ir skaidriai“, – teigė jis.
Tiesa, niekas dar nebuvo nubaustas, nes vis dar vykdomi patikrinimai.
„Kol kas vyksta tikrinimai. Renkame informaciją apie tai, ar paslauga iš tiesų nebuvo suteikta valstybine kalba, ar darbuotojai yra išlaikę valstybinės kalbos egzaminą reikiamu lygiu. Šiais metais dar nesame nieko nubaudę, nes reikia daug informacijos patikrinti ir ją objektyviai įvertinti“, – situaciją komentavo A.Dambrauskas.
Anot jo, vien dalyvauti lietuvių kalbos kursuose nepakanka – būtina išlaikyti reikiamą egzaminą ir gauti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantį pažymėjimą.
„Kartais būna, kad žmonės tokiu atveju parodo kursų baigimo pažymėjimą, o baigti lietuvių kalbos kursus, tai yra ne viskas. Teisine prasme reikia ir išlaikyti egzaminą tam tikrose įstaigose, kurios organizuoja egzaminus“, – aiškino jis.
