Vilniaus miesto savivaldybė konkursą vasaros lauko kavinei Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankirtos skvere įrengti ir eksploatuoti organizavo 2007 metais. Jį laimėjo bendrovė „Taurakalnis“, vėliau, 2011 m. birželį, suderinusi su savivaldybe, sutartyje numatytas teises ir pareigas perdavusi UAB „Supermaistas“, kuriai buvo leista vasaros lauko kavinės Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankirtos skvere veiklą vykdyti iki 2015 m. lapkričio 1 d.
Privalėjo iki lapkričio 15 d.
Anot savivaldybės Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo Gintaro Karandos, pasibaigus sutarties galiojimo terminui UAB „Supermaistas“ per 15 kalendorinių dienų (t. y., iki 2015 m. lapkričio 15 d.) privalėjo išardyti vasaros lauko kavinę ir sutvarkyti kavinės buvimo vietą bei aplinką.
Sutartis dėl prekybos iš lauko kavinės viešose vietose buvo sudaryta bendrovei laimėjus konkursą terminuotam laikui. Jam pasibaigus prekyba turi būti nutraukta, o prekybos įranga išvežta. Verslininkai apie tai, pasak savivaldybės, žinojo.
Kaip tik tuo metu problemą dėl priešais Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) esančios kavinės ėmė kelti Vilniaus tarybos narys, konservatorius Mykolas Majauskas. Politikas susirūpino, ar šis laiko kavinės statinys neprieštarauja įstatymams ir yra suderinamas su valstybės saugomos teritorijos, UNESCO Pasaulio paveldo objekto – Vilniaus senamiesčio istorine aplinka.
Atsako iš kavinės šeimininkų M.Majauskui ilgai laukti nereikėjo. Iš pradžių ant jos durų kabėjo raštelis su įrašu, kad nedirbama dėl „techninių kliūčių“, ir prierašu „P.S. Linkėjimai ir iki greito, Mykolai“.
Paskui paviljoną papuošė pakaruokliai ir plakatas „Mykolas Majauskas didžiuojasi prisidėjęs prie smulkiojo verslo kartuvių! Šią savaitę čia neteks darbo 10 žmonių. Pilieti, rinkis atsakingai“.
UAB „Supermaistas“ vadovas Karolis Jaruševičius tuomet išplatino viešą laišką, kuriame situaciją vadino smulkiojo verslo žlugdymu ir nenoru derinti naują leidimą šiai kavinei.
Kreipėsi į teismą
Praėjus beveik pusmečiui vasaros lauko kavinė skvere priešais SAM tebestovi. Kaip tikina Vilniaus savivaldybės atstovas G.Karanda, UAB „Supermaistas“ jos ne tik kad neišmontavo, bet ir nereagavo į daugkartinius savivaldybės raginimus tai atlikti. „Buvo pasinaudota AB „Swedbank“ garantija ir pareikalauta sumokėti 500 eurų sumą. Savivaldybė gavo garantijoje nurodytas lėšas“, – teigė Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas.
Dabar savo žodį tarti turėtų teismas. „Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neradusi kompromiso su statinio valdytojais, buvo priversta kreiptis į teismą įpareigoti statinio valdytojus demontuoti neteisėtai stovintį statinį. Teisminiai procesai gali užtrukti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš anksto atsiprašo Vilniaus gyventojų ir svečių, kad šioje gražioje vietoje esantis statinys gali sukelti nepatogumų“, – kalbėjo G.Karanda.
Savivaldybė nusiteikusi kategoriškai – statinyje jokia veikla vykdoma negali būti, o jeigu kas nors ką nors panašaus pastebėtų – prašoma nedelsiant pranešti Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
„Įsivėlė teisinis neraštingumas“
Paprašytas pakomentuoti situaciją, kodėl paviljonas stovi iki šiol, K.Jaruševičius teigė, kad į istoriją galima žvelgti įvairiapusiškai. Pateikiame bendrovės „Supermaistas“ vadovo komentarą.
Iš to skubėjimo ir didelio noro griauti įsivėlė teisinis neraštingumas, kuriuo mes ir pasinaudojome.
„1. Teisinė pusė. Tarp mūsų įmonės ir savivaldybės sudarytos sutarties turinys atitinka nuomos sutartį. Nuomos sutarties, apie kurios nutraukimą iki šiol iš savivaldybės nesame gavę jokių žinių. Iš to skubėjimo ir didelio noro griauti įsivėlė teisinis neraštingumas, kuriuo mes ir pasinaudojome. Pasinaudojome remdamiesi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu, kuris išdėstomas pragmatiškoje pastraipoje.
2. Pragmatiškoji pusė. Norėjome ir toliau eksploatuoti tą vietą iki naujo konkurso nugalėtojo paskelbimo, perleisdami vietą su visu statiniu laimėtojui arba pasilikdami sau ir rekonstruodami, jei konkursą laimėtume patys. Tokiu būdu būtų išlošę visi: prasiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė būtų gavusi papildomų pajamų iš nuomos bei mokesčių, bent jau laikinai žmonės būtų išsaugoję darbo vietas, smulkusis verslas nebūtų demotyvuojamas ir parodomai gniuždomas.
3. Žmogiškoji/emocingoji pusė. Gyveni, nemiegi, nerviniesi, sinergijoje su miestu ir miestiečiais bandai kurti bendrą gerovę, o kažkas iš biurokratų (ir jų buvo ne vienas) ima kėsintis į tavo turtą bei sukurtas darbo vietas. Kyla sveikas vyriškas noras apginti tiek savo nuosavybę, tiek kartu dirbančius komandos narius. Noras duoti per tuos nagus taip, kad jie emigruotų dar toliau, nei priverstinai darbo netekę tautiečiai.
Konkursas lauko kavinės nuomai jau paskelbtas. Mūsų įmonė domėjosi dalyvavimo jame sąlygomis, tačiau tik iš sportinio intereso, kadangi greičiausiai jame dalyvauti atsisakysime. Visame procese pamatėme tiek daug purvo ir viešų-privačių interesų konfliktų, jog esame desperatiškai demotyvuoti. Politika laimėjo – smulkusis verslas nebenori kurti darbo vietų.
4. Konspiracinė pusė. Aršiausias griovimo agitatorius, vietos politikas yra ilgą laiką buvęs vieno verslininko parankiniu. Verslininko, kuris šalia uždarytos lauko kavinės valdo kitą valgyklą. Šiuo metu merdinčią, tačiau neseniai didžiulių investicijų pareikalavusią viešojo maitinimo įstaigą.
Galbūt tokiu būdu atsikratoma konkurentų ir bandoma vietą perleisti minėtai valgyklai? Tikėtina, tačiau yra ir kitas, daug svaresnis, paaiškinimas. Konkursas lauko kavinės nuomai paskelbtas tame pačiame skvere, tačiau jau kitoje – tiek verslui, tiek pirkėjams – nepalankesnėje vietoje. Kodėl? Ir kodėl tas pats politikas neadekvačiai stropiai rūpinosi to miestiečiams draugiško, tačiau menkaverčio kiosko nugriovimu?
„Kultūros paveldo departamentas rengia specialiojo Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos planavimo dokumento aptarimus, kuriais remiantis kyla grėsmė, kad prisidengus senųjų teritorijų atstatymu skveruose gali iškilti šiuolaikiniai daugiaaukščiai ofisai arba požeminiai garažai“. Remiantis šiuo dokumentu būtent minėtojo kiosko vietoje gali išdygti kažkada stovėjęs daugiabutis namas.“
