Sekite 15min Google
„Tokį atotrūkį lemia ne vien darbuotojų našumas, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Vienur vienas ar keli žmonės gali administruoti dešimčių milijonų eurų prekybos srautus, turtą ar energetikos projektus, kitur, augant klientų skaičiui, auga ir darbuotojų poreikis. Įmonių duomenys atskleidžia, kaip stipriai apyvarta vienam darbuotojui priklauso nuo sektoriaus ar pasirinkto verslo modelio.“
Analizei „Creditreform Lietuva“ analitikai atrinko juridinius asmenis, kurių 2024 m. apyvarta siekė ne mažiau kaip 1 mln. eurų ir kurie 2025 m. dirbo pelningai. Vienam darbuotojui tenkanti 2025 m. apyvarta apskaičiuota metinę apyvartą dalijant iš vidutinio darbuotojų skaičiaus 2025 m.
Kiekvienoje iš 19 EVRK veiklos sričių išskirtos penkios įmonės, padariusios didžiausią 2025 m. apyvartą vienam darbuotojui. Lyginant skirtingus sektorius tarpusavyje, skaičiuota visų į analizę patekusių konkrečios veiklos juridinių asmenų apyvartos vienam darbuotojui mediana.
Rekordų viršūnėje – įmonės su vienu darbuotoju
Iš 95 į savo veiklos TOP 5 patekusių įmonių 53-ose darbuotojų skaičiaus vidurkis neviršijo dviejų, o 38-jos turėjo tik vieną dirbantįjį.
Įspūdingiausi rodikliai fiksuoti prekyboje. Kaune registruotoje „Convenity“ (veikla – baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba) vienam darbuotojui teko 98,1 mln. eurų 2025 m. apyvartos, Vilniaus įmonėje „Bewell EU“ (užsakomasis pardavimas paštu) – 62,9 mln., Kauno įmonėje „Aniras“ (chemijos produktų didmeninė prekyba) – 50,9 mln. eurų. Visose trijose įmonėse pernai dirbo po vieną darbuotoją.
Kiek kitoks ketvirtoje vietoje atsidūrusios Vilniaus rajone registruotos „Fleet union“ (kuro didmeninė prekyba) pavyzdys. Bendrovės apyvarta siekė beveik 337 mln. eurų, darbuotojų skaičiaus vidurkis – 11,5, todėl vienam darbuotojui teko 29,3 mln. eurų apyvartos.
Energetikos sektoriuje pirma buvo Vilniuje registruota „Interstic“ (dujų ir dujų įrangos pardavimas) su 42,6 mln eurų apyvarta vienam darbuotojui. Toliau rikiavosi elektros gamyba užsiimančios „Potentia industriae“ su 18,8 mln. „Vėjo parkai“ – su 17,6 mln., „Vėjas LT“ – su 12,6 mln., taipogi garą bei karštą vandenį tiekianti „Idex Paneriškių“ su 11,1 mln. eurų vienam darbuotojui. Keturios iš šių penkių bendrovių pernai samdė po vieną darbuotoją.
Panašus vaizdas nekilnojamojo turto sektoriuje. Vilniuje registruoto „Ozo turto“ rodiklis siekė 38,8 mln. eurų vienam darbuotojui, „Taikos turto“ – 26,8 mln., Kaune registruoto „Kauno audinių projekto“ – 26,7 mln., „Ozo biurų“ – 26,5 mln., „Ozantis“ – 21,5 mln. eurų. Visų penkių įmonių personalo vidurkis pernai – 1.
Supernašumas, gudrus verslo modelis ar sektoriaus specifika?
Milijoninės apyvartos vienam dirbančiajam nebūtinai reiškia, kad vienas žmogus savo darbu tiesiogiai sukuria keliolikos ar keliasdešimties milijonų eurų apyvartą.
Projektinė, investicinė, turto valdymo ar holdinginio pobūdžio įmonė gali administruoti didelės vertės turtą ar finansinius srautus ir jai nereikia didelės nuolatinės komandos. Prekybos kompanija gali perparduoti didelės vertės prekes, o logistiką, sandėliavimą, apskaitą, IT ar kitas funkcijas patikėti išoriniams tiekėjams.
Įmonių grupėse dalis darbuotojų taip pat gali būti sutelkta kituose juridiniuose vienetuose, o dalį veiklos atlikti subrangovai ar kiti išorės paslaugų teikėjai. Todėl didelė apyvarta ir vos vienas ar du darbuotojai pirmiausia signalizuoja apie specifinę verslo struktūrą.
Restoranuose ir viešbučiuose milijonais vienam dirbančiajam nelyja
Visai kitokį vaizdą matome veiklose, kuriose paslaugai suteikti reikia daug personalo.
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje apyvartos vienam darbuotojui mediana siekė apie 58 tūkst. eurų. Palyginimui, prekyboje ji buvo beveik šešis kartus didesnė – apie 332 tūkst. eurų, energetikoje siekė 239 tūkst., o nekilnojamojo turto veikloje – 611 tūkst. eurų. Dar mažesnė apyvartos vienam darbuotojui mediana buvo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje – apie 46 tūkst., švietime – apie 39 tūkst. eurų.
Skirtumą gerai iliustruoja ir gausesnį personalą turinčios įmonės. Vilniuje registruotoje „Neringa Hotel“, kurios darbuotojų skaičiaus vidurkis siekė 30,5, vienam darbuotojui teko apie 136 tūkst. eurų apyvartos. 137 darbuotojų vidurkį turėjusioje Vilniuje registruotoje „Lietuva, viešbutis“ – apie 135 tūkst., Kretingos rajone registruotoje „CNC catering“, kurios darbuotojų skaičiaus vidurkis siekė 107,5, – apie 116 tūkst. eurų. Panašūs skirtumai matyti ir kitose žmogaus darbui imliose veiklose.
Viešbutyje ar restorane daugiau klientų paprastai reiškia ir didesnį registratūros darbuotojų, virėjų, padavėjų, kambarių tvarkytojų bei kitų darbuotojų poreikį. Gydymo ar švietimo paslaugų taip pat neįmanoma didinti neribotai nedidinant specialistų skaičiaus.
„ORLEN Lietuva“ – kitoks milijoninės apyvartos pavyzdys
Kad aukštą rodiklį gali pasiekti ir daug darbuotojų samdanti įmonė, rodo Mažeikių „ORLEN Lietuva“ rezultatas.
Jos 2025 m. apyvarta siekė beveik 5,37 mlrd. eurų, darbuotojų skaičiaus vidurkis – 1539, o vienam darbuotojui teko 3,49 mln. eurų apyvartos. Pagal šį rodiklį bendrovė užėmė trečią vietą tarp apdirbamosios gamybos įmonių.
Ateityje apyvartą vienam darbuotojui gali dar labiau didinti dirbtinio intelekto (DI) plėtra. DI jau perima dalį rutininių programavimo, analizės, klientų aptarnavimo, rinkodaros ir administravimo užduočių, todėl įmonės tą pačią ar didesnę veiklos apimtį gali pasiekti su mažesne komanda. Tai ypač aktualu IT ir kitoms protiniam darbui imlioms veikloms, kuriose vienas darbuotojas, naudodamas DI įrankius, gali atlikti gerokai daugiau darbo. Todėl tikėtina, kad ateityje aukštesnėmis apyvartomis vienam darbuotojui galės pasigirti ir veiklos, kurioms šiuo metu dar reikia daug darbuotojų.
Apyvarta milijoninė – atlyginimai minimalūs
Dar vieną kontrastą atskleidžia atlyginimų duomenys. Lyginant įmones, kiekvienai jų apskaičiuota 2025 m. mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio „prieš mokesčius“ reikšmių mediana. Deja, negalima palyginti pačias didžiausias apyvartas vienam darbuotojui deklaravusių įmonių, nes „Sodra“ viešina atlyginimus tik tų ūkio subjektų, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius didesnis nei trys.
Jau minėtoje „Fleet union“ vienam darbuotojui teko 29,3 mln. eurų apyvartos, o 2025 m. vidutinio darbo užmokesčio mediana siekė apie 3,0 tūkst. eurų. Tuo metu Vilniuje registruotoje „Elenger“, kuri irgi užsiima kuro prekyba, apyvarta vienam darbuotojui siekė 11,3 mln. eurų, tačiau pernykščio atlygio mediana siekė apie 5,2 tūkst. eurų.
Transporto sektoriuje Klaipėdoje registruotos „Lion Auto Auction“ vienam darbuotojui teko 4,9 mln. eurų apyvartos, o atlygio mediana siekė apie 1,6 tūkst. eurų. Beveik tokią pat – 4,7 mln. eurų – apyvartą pasiekusioje „Global Ocean Link Lithuania“ (Vilnius) atlygio mediana buvo beveik tris kartus didesnė – apie 4,6 tūkst. eurų. Vienam „Girteka cargo“ darbuotojui teko apie 3,9 mln. eurų apyvartos, o atlygio mediana siekė apie 2,7 tūkst. eurų.
Dar labiau akį rėžia kontrastas žemės ūkyje. Vienam Vilkaviškio rajone registruotos „SAgra“ darbuotojui teko 2,07 mln. eurų apyvartos, o darbo užmokesčio mediana sudarė apie 930 eurų. Tuo metu ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ apyvarta vienam darbuotojui buvo apie 18 % mažesnė – 1,71 mln. eurų, tačiau atlygio mediana siekė beveik 2 tūkst. eurų – daugiau kaip du kartus daugiau nei „SAgroje“.
Pelno vienam dirbančiajam rekordininkės
Papildomas pjūvis – pelnas vienam darbuotojui. Šioje kategorijoje itin aukštais rodikliais gali pasigirti investicinės ir kontroliuojančiosios bendrovės, į kurias paprastai „suteka“ visas valdomos grupės ar holdingo įmonėse uždirbtas pelnas.
Finansinės ir draudimo veiklos grupėje vienam Kaune registruotos „Skinarta“ darbuotojui teko beveik 32,0 mln. eurų 2025 m. pelno, Vilniuje registruotose „J investicijos“ – 16,0 mln., „SBA furniture group“ – 12,2 mln. eurų. Profesinės, mokslinės ir techninės veiklos grupėje Vilniuje įkurtos „tesonet fhc“ (buv. „Tesonet Global“) rodiklis siekė apie 27,0 mln. eurų.