Į 15min kreipęsis vilnietis, panoręs išlikti anonimu, teigė, kad minėtą prekę įsigijo šių metų balandžio 21 d. „Norfoje“, Vilniuje.
„Įsigijau produktą – stiklainį marinuotų pievagrybių, pažymėtų prekiniu ženklu „Dzūkiški“. Nors gamintojas nurodomas kaip lietuviška įmonė „UAB Rivona“, produkto etiketėje aiškiai pateikta informacija rusų kalba, o tarp platintojų įrašyta įmonė iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado“, – pastebėjo vilnietis.
Tai, pasak pirkėjo, kelia klausimų dėl tikrosios produkto kilmės, tiekimo grandinės skaidrumo bei galimo prekybos apribojimų pažeidimo, turint omenyje galiojančias sankcijas ir visuomeninę nuostatą dėl rusiškų produktų boikoto.
Jis taip pat teigė kreipęsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), tačiau pastaroji klausimą perdavusi Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).
UAB „Rivona“ vadovas ir prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas – tas pats – Dainius Dundulis.
Kreipusis komentarų į pastarojo atstovus, „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis 15min paaiškino, kad dzūkiškus marinuotus pievagrybius gamina Alytaus konservų cechas.
„Gaminio kilmė, mano žiniomis, yra visiškai lietuviška. Čia matote seno pavyzdžio etiketę. Tik tiek. Tų etikečių yra užsilikę dar nuo prieškarinių laikų, kai „Rivona“ eksportuodavo gaminius į Rusiją“, – tvirtino D.Ryliškis.
VMVT atsiųstame komentare teigiama, kad atsižvelgiant į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...> ant maisto produkto etiketės turi būti pateikta visa šio dokumento 9 straipsnyje išvardinta informacija ( šiuo atveju yra nurodyta).
„Priekinėje pakuotės pusėje nurodyta, kad marinuoti pievagrybiai pagaminti Lietuvoje, o galinėje etiketės pusėje – gamintojas bei jo adresas Lietuvoje. Teisės aktai įpareigoja ženklinti maisto produktus valstybių narių, kurių rinkoje jie parduodami, vartotojams lengvai suprantama kalba. Lietuvoje tiekiant rinkai maisto produktus jie turi būti paženklinti lietuvių kalba, tačiau nedraudžiama duomenis nurodyti keliomis kalbomis“, – nurodė VMVT.
VMVT nuomone, vartotojas nėra klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ir gamintojo, nes rusų kalba nurodytas subjektas paminėtas kaip importuotojas Muitų Sąjungoje, bet ne gamintojas.
