Su tokiu siūlymu į Vladimirą Putiną kreipėsi Žmogaus teisių tarybos narė, MGIMO profesorė Elina Sidorenko.
Ji teigė, kad amerikiečių „ChatGPT“ ir kinų „DeepSeek“ yra populiariausi dirbtinio intelekto modeliai Rusijoje, o tai esą gali lemti „Rusijos istorinės ir kultūrinės tapatybės iškraipymą“.
„Ypač aiškiai šis iškraipymas matomas tolerancijos temose ir klausimuose, susijusiuose su tam tikrų uždraustų organizacijų veikla. Užsienio dirbtinio intelekto geopolitinis kontekstas pateikia mums visiškai kitokį vaizdą. Dėl to vaikai gauna labai iškreiptą informaciją, kuri, mūsų vertinimu, neatitinka nacionalinių ir kultūrinių vertybių“, - teigė S.Sidorenko.
Savo kritiką išsakė ir kiti. IT bendrovės „Kribrum“ vadovas Igoris Ašmanovas skundėsi V.Putinui dėl dirbtinio intelekto (DI) naudojimo mokyklose ir universitetuose, taip pat dėl rizikos, kad dėl DI valstybė gali prarasti dalį kontrolės.
„Didžiausia dirbtinio intelekto rizika yra atsakomybės perkėlimas nuo žmogaus, sakant, kad tai nusprendė dirbtinis intelektas. Mano nuomone, visa tai veda prie rimčiausios grėsmės – naujos skaitmeninės valdžios formavimosi, kurios niekas niekam nesuteikė nei rinkimais, nei jūsų įsakymu. Žmonės įgauna galią vien todėl, kad turi prieigą prie piliečių duomenų ir gali daryti įtaką jų likimams“, – teigė I.Ašmanovas.
Siekiant išvengti tokios situacijos, jis pasiūlė priimti įstatymą, kuris skatintų DI plėtrą pramonėje ir gynyboje, bet griežtai reguliuotų viešosios politikos, valstybės valdymo, socialinės srities ir švietimo sritis. Jis taip pat paprašė Putino pavesti parlamentui, Žmogaus teisių komisijai ir administracijai sukurti darbo grupę, kad įstatymas būtų priimtas „kuo greičiau“.
V.Putinas sutiko, kad šis klausimas yra „svarbus ir labai sudėtingas“, tačiau pažymėjo, kad „nėra labai aišku“, kaip jį spręsti. Tada prezidentas pažadėjo pasinaudoti I.Ašmanovo pasiūlymais, o patį Žmogaus teisių tarybos narį pažadėjo įtraukti į atitinkamų dokumentų projektų rengimą.
